VLADAS KASPERAVIČIUS
Neseniai Rūdiškių seniūnijos Lieponių kaimas, jaukiai prisišliejęs prie tyvuliuojančio Greiželio ežero, gražiai atšventė 625 metų jubiliejų. Kaimo bendruomenė surengė iškilmingą gimtojo kaimo jubiliejaus pagerbimą. Visi, kas tik galėjo prisidėjo pažymint iškilią datą. Buvo prisiminti ir pagerbti visi, garsinę Lieponis per gyvavimo laiką. Ir etnografinio ansamblio dainorėlės, ir pedagogai, ir kultūros darbuotojai. Ir kuklus medžio drožėjas, mokytojas Jonas Adlys, kaimo istoriją įamžinęs, išdroždamas tris medinius akcentus - kryžių, stogastulpį ir koplytstulį.
J.Adlys gyvena Vilniuje, Žirmūnuose. Jis keturis dešimtmečius dirbo darbų mokytojų Naujininkų vidurinėje mokykloje, dabar mėgaujasi užtarnautu poilsiu, kuriame daugiausia vietos skiriama drožybai.
-Kadangi esu iš Lieponių kaimo, tai dažniausiai drožiu iš liepų, - geraširde šypsena juokiasi dzūkas J.Adlys. – Nedidelius darbelius skobiu virtuvėje, nes dėl drožlių mažiau barasi žmonelė Gražina.
Jonas mėgsta skobti verpstes. Tik tos verpstės neįmantrios, įprastos, tačiau kai kurios kažkodėl... sportine tematika. Štai pagerbtas Kauno „Žalgiris“, 1999 metais Eurolygos finale įveikęs „Kinder“ komandą. Neseniai išskobta verpstė, skirta olimpinei čempionei Rūtai Meilutytei.
Tai žiemą tokie darbeliai gimsta jaukioje virtuvėje. Atėjus vasarai, J.Adlys tampa tiktu lieponiškiu. Kaimo sodyboje jis nuolat darbų sūkuryje: tašo, drožinėja, kala, skaptuoja, konstruoja. Jo ir sūnaus sodybos išpuoštos skulptūromis, medžio paveikslais, verpstėmis, rūpintojėliais, įvairiais drožiniais.
-1990 metais kartu su kaimynais kaimo vidury pastatėme aukštą pušies medžio kryžių, - pasakoja J.Adlys. – Apdaila ir pagražinimais rūpinausi aš. Prieš metus tą kryžių kiek sumažinau, padarėm tvirtesnį stovą. Ilgai stovės.
Po metų Jono iniciatyva kaimo prieigose buvo pastatytas medžio koplytstulpis. Jį drožėjas ir tautodailininkas J.Adlys skyrė Gedimino 650-osioms mirties metinėms.
Na, o 625-osios Lieponių kaimo metinėms buvo padovanotas trečias rimtas darbas – įspūdingas ąžuolo stogastulpis, kuris buvo pastatytas kaimo kapinėse.
-Daugelio lieponiškių kapų jau nelikę, - pasakoja skulptorius J.Adlys. – Skyriau šią kompoziciją tiems, kuriuos prisimena visagalis laikas, kurie ilsisi Lieponių kaimo žemėje. Vienoje stogastulpio pusėje iškaltas Visagalis, kitoje – Angelas Sargas.
Mėgsta Jonas tykiais vakarais kaimo sodybos pašaly pravirkdyti akordeoną, bajaną.
-Jono tėtis Pranas buvo visų darbų meistras, - pasakoja Gražina Adlienė, su Jonu pragyvenusi 44 metus. – Darė statines, duonkubilius, cebarus (medinis indas kiaulių jovalui ruošti arba agurkams raugti), boikeles (medinius indus sviestui mušti), niekotes (medines geldas), valkaunyčias (medinis įtaisas drabužiams lyginti). Matyt ir Jonas iš tėčio persiėmė tą drožlės kvapą.
Šį pavasarį Jonas garsiai pasakė, kad atnaujins paminklą Lieponių kaimo knygnešiui Jonui Stakučiui atminti. Drožėjas žodį tesėjo – vasarą Lieponių kapines papuošė įspūdinga kompozicija – prie atnaujino betoninio paminklo prijungtas ąžuolinis stogastulpis.
Autoriaus nuotraukos
Galvės vėjas
