Šimas Burbulis

Labas, Trakų rajono mere Edita Rudeliene. Čia aš, Šimas Burbulis, Tau rašau. Atleiski man, kad aš pastaruoju metu taip „užsisėdau“ ant Tavęs, bet taip pat ir mane, žmogų su didesne patirtimi, paklausyk, kad gal jau laikas atvėsti su tais įrašas facebook, nes gali greitai perdegti. Neskubėk, gerbiamoji politike, įkvėpk, iškvėpk, nuoširdžiai pasidžiauk rajono gamtos spalvomis. Juk nebūtina pastoviai į feisbuką dėti nuotraukas su peizažais, nes Tavo sekėjai nėra tokie kvaili ir patys mato aplinkui vykstančius akivaizdžius dalykus…

Apie akivaizdžius dalykus

Grįžtu aš prie to paties Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimo, kuriuo viešai suskubo džiaugtis mūsų merė nutylėdama visą informaciją. Edita Rudelienė bandė visiems savo socialinių tinklų sekėjams kelti ūpą, teigdama, kad jos komanda atsakingai valdo finansų ir administracinius resursus. Tuo tarpu LLRI tyrime yra štai tokia frazė: „vis dėl to, nors administracija sąlyginai maža, jos išlaikymui teko skirti 8,7 proc. išlaidų – daugiau nei vidutiniškai“.

Galbūt logikos ieškoti reikėtų ir tame, kad šiemet vietos savivaldos rinkimai buvo tikrai labai intensyvūs ir laimėtojams reikėjo vienam kitam savo bendrapartiečiui gerą darbo vietelę pažadėti. Burbulis turi po nosimi skaičiukus, kuriais smagiai dalinasi su skaitytojais. Trakų rajono savivaldybės administracijoje dirba aštuoni politikai arba politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kurių išlaikymas kiekvieną mėnesį mums visiems kaip minimum kainuoja štai tiek:

• meras – 3520 eurų;
• mero pavaduotoja – 3139 eurų;
• kiekvienas mero patarėjas, o jų iš viso yra trys – 1488 eurų;
• tarybos sekretorius – 1419 eurų (kaip gera būti sekretore);
• administracijos direktorius – 3088 eurų;
• administracijos direktoriaus pavaduotojas – 2567 eurų.

Iš viso kiekvieną mėnesį – 18 197 eurų arba 218 364 eurų per metus. Per ketverių metų kadenciją – 873 456 eurų.

Jeigu dar paskaičiuotume visus priedus, premijas ir kitus finansinius smagumus, tai gyventojų finansinė paskata mūsų politikams siektų ir daugiau nei cielas milijonas. Išeitų taip, kad jeigu politikai nesugebėjo per pirmąją kadenciją pastatyti naujos Trakų autobusų stoties, tai geriau juos visus patraukti į šoną, o sutaupytus pinigus iš algų investuoti tiesiai į tokius akivaizdžius dalykus kaip stotis.

Tarnyba ar darbo sutartis?

Kita labai jau interesna aplinkybė yra ta, kad asmuo, dirbantis viešajame sektoriuje, yra vadinamas valstybės tarnautoju ar karjeros tarnautoju, kuris tariamai išmano įstatymus, tarnauja savo valstybei ir žmonių labui bei turi laimėti viešai paskelbtą konkursą Tačiau žiūrėkite: savivaldybėje tokių karjeros tarnautojų – specialistų yra 35, o tokių pačių specialistų įdarbintų pagal paprastą darbo sutartį, net 63. Norint įsidarbinti pagal darbo sutartį, pakanka tik ateiti į darbo pokalbį ir tave pagal kažkokius kriterijus atrinks savivaldybės administracija.

Kodėl toks didelis kontrastas tarp specialistų, dirbančių kaip karjeros tarnautojai bei specialistų, dirbančių pagal paprastą darbo sutartį, galvokite patys… O jų išlaikymas mums kainuoja maždaug tiek:

• skyriaus vedėjo pareigybė su visais mokesčiais kainuoja nuo 2195 eurų;
• dar gali būti ir skyriaus vedėjo pavaduotojas (matyt, labai daug darbo turi) – 1757 eurų;
• vyriausieji specialistai kainuoja nuo – 1541 eurų;
• paprasti specialistai nuo 1033 eurų.

Suma sumarum, susidaro šauni valdininkų kariauna, kuri visada pasiruošusi mums padėti ir apginti.

Kaip lengva viešai nusišnekėti

Merei besidžiaugiant dėl administracinio aparato nematomų reformų, staiga į jos feisbuko profilį išlindo toks Trakuose neblogai žinomas buvęs Pasaulio bei Europos jaunimo ir jaunių čempionatų prizininkas Sigitas Klerauskas, kuris davė merei atkirtį, kad jam nė motais tie LLRI tyrimai, nes jis kaip sporto treneris negauna jokio deramo atlyginimo už vaikų treniravimą.

Dar ponas sportininkas paaiškino viešai, kad jis už savo pinigus turėjo pirkti transporto priemonę vaikams į varžybas vežioti, nes savivaldybės sporto centrui priklausantys kledarai netinkami eksploatacijai. Matyt, kurį laiką merė tarėsi su savo šauniąja komanda, ką atsakyti išsišokėliui ir rėžė, kad jeigu savivaldybės tarnautojų ir jo kaip darbininko atlygius išversime į valandinį atlyginimą, tai išeis, kad jis gauna net daugiau…

Na, logikos tokiame nelogiškame pasakyme būtų, jeigu sporto treneriai rajone turėtų nuolatinius darbus visu etatu, tačiau ponas Sigitas tegali per mėnesį uždirbti apie 470 eurų, jeigu per savaitę išdirba ne mažiau kaip 19 valandų. Tai reiškia, kad atlyginimas jam mokamas už kiekvieną atidirbtą valandą su vaikais.

Burbulio prisiminimai

Girdėjau, kad mūsų Edita Rudelienė ruošiasi į Seimo rinkimus, tai kažkaip nenorėčiau nė pagalvoti, kas būtų jeigu rinktume tautos atstovus, taip blatnai samprotaujančius. Kad labiau būtų atskleista mano mintis, tai pateiksiu analogiją su savo prisiminimais, kai pats kažkada vienoje Nepriklausomos Lietuvos ministerijoje tarnavau. Įprasta valstybės tarnautojo diena yra tokia: ateini į darbą 8 valandą, atsisėdi prie stalo ir nieko neveiki, nes lauki, kol užsikraus kompiuteris. Jam užsikrovus, prisimeni, kad reikia išgerti kavos. Išgėrus kavos, jauti, kad laikas eiti į tualetą gerai išsituštinti. Besituštinant išsitrauki telefoną ir žiūri feisbuką, instagram ir skaitai delfi naujienas. Grįžęs prie stalo matai, kad jau 10 valanda. Ant stalo matai šūsnį neatsakytų paklausimų iš gyventojų. Tu jautiesi kaip koks mizantropas ir svajotum, kad tie gyventojai su savo paklausimais visai neegzistuotų. Sėdi ir naršai internete bet ką, nes tų ieškai kokių nors motyvuojančių žinučių, kurios tave įkvėptų atsakyti nors į vieną paklausimą. Žvelgi į laikrodį ir matai, kad jau 11 valanda. Supranti, kad tuoj bus pietūs ir iki to laiko vis vien nespėsi parengti rašto, todėl viską atidėti popietei ir įsijungi kortų žaidimą, kad prastumtum laiką iki pietų. Grįžęs po pietų vėl atsisėdi prie stalo ir jauti kaip kyla tavo glikeminis indeksas, jautiesi apsunkęs ir supranti, kad užmigsi prie stalo, jeigu dar neišgersi kavos. Tu geri kavą, bendrauji su kolegomis, spėliojate, ką šią savaitę sumąstys parašyti „Galvė“. Dar užeini į kitą kabinetą paflirtuoti su šaunia kolege. Grįžti prie savo darbastalio, o laikrodis jau rodo 14.30. Tu kaip ir supranti pareigą atsakyti nors į vieną gyventojo paklausimą, bet prisimeni, kad tau reikia prisijungti prie interneto bankininkystės ir atlikti mokėjimus už komunalinius patarnavimus. Sutvarkęs visus asmeninius reikalus, nusprendi dar tik trumpam internete pasitikslinti, kas su kuo šią savaitę žais UEFA Čempionų lygoje ir Eurolygoje. 15.30 galiausiai įsijungi word programą ir kruopščiai, neskubėdamas surašai visus paklausimo rekvizitus ir antraštes. Bandai formuluoti pirmą sakinį, kai pasigirsta telefono skambutis. Tu susierzini, nes skambutis išblaško tavo mintis, o „telefoninį“ interesantą jau penkis kartus mintimis pasiuntei „ant trijų raidžių“. Tu padedi ragelį, žvilgteli į laikrodį, o jis jau rodo 16.30. Tuo metu tu išgyveni egzistencinę krizę, apie kurią nerašė nei Albertus Kamiu, nei Francas Kafka. Tu pradedi abejoti, ar tai, ką tu darai vardan politikų yra teisinga, kai staiga atrandi vidinę energiją atsakyti gyventojui į paklausimą būtent taip, kaip tu manai esant teisinga, o ne taip, kaip tau liepė tavo vadovas. Bet laikrodis jau rodo lygiai 17 valandą ir tu mauni pro duris pats sau pažadėdamas ir pats save apgaudamas, kad rytoj tikrai atsakysi nors į vieną gyventojo paklausimą.

Todėl net neįsivaizduoju, kaip mūsų merė sugebėjo palyginti fiksuotą pareiginę algą sulyginti su valandiniu įkainiu, kai pagal valandinį įkainį darbininkas turi atidirbti kiekvieną minutę su aiškia pridėtine verte treniruojant sportininkus. Tuo tarpu pažiūrėkime aidžiai merės feisbuko profilį ir paskaičiuokime, kiek kartų per rugsėjo – spalio mėnesius ji darbo metu dalyvavo įvairiuose pobūviuose, kur tik sakė sveikinimo žodį ir šypsojosi fotoobjektyvams. Šaunu, kai rugsėjį važiuoji į JAV tobulintis, o spalį važiuoji į JAV ambasadą atsiimti „sertifikuoto popieriuko“ patvirtinančio, kad baigei tuos kursus.

Vietoje prologo

Tame LLRI tyrime buvo dar vienas įdomus niuansas, nes ten buvo parašyta, kad Trakų rajono savivaldybė 99,7 procentų atvejais į gyventojų paklausimus atsakė laiku. Taip išeitų, kad jeigu savivaldybė gavo 100 paklausimų, tai į 99 atsakė laiku.

Aš duosiu kiekvienam prikakoti į mano fetrinę kepurę, kuris įrodys, kad tai yra tiesa, nes aš galiu atvesti bent tris personas, kurios patvirtins, kad rašė raštus savivaldybei, bet ne tik kad ne laiku, bet iš viso negavo jokio atsakymo – ni priveta, ni otveta – kaip sako šmaikštūs slavai.

Visiems gerų dienų!