
Dvidešimtojo amžiaus istorijoje rugpjūčio 23 – ioji ypač svarbia diena Lietuvai tapo ne vieną kartą. Pirmasis jų – tragiškomis pasekmėmis pažymėtas 1939 m. Maskvoje pasirašytas Molotovo – Ribentropo paktas, lėmęs penkiasdešimtmetį trukusią okupaciją. Tačiau tai neužgniaužė kiekvienai tautai, taip pat ir lietuviams, būdingo laisvės ir tiesos siekio, tad lygiai prieš 30 metų Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, įvyko pirmasis didelis mitingas, kuriame buvo viešai deklaruotas Nepriklausomybės siekis ir pasmerktas minėtas paktas. Dar po dvejų metų, 1989 – ųjų rugpjūčio 23 d., rankomis susikibo du milijonai lietuvių, latvių ir estų, sukurdami Baltijos kelią – visame pasaulyje nuaidėjusį unikalų reiškinį.
Jau užaugo vaikai, nepažinę gyvenimo okupacijoje, bet stengiamės nepamiršti laisvės siekio dvasios ir ją kiekvieną kartą bent dienai širdyje pažadinti. Lentvariečiai taip pat dalyvavo Sąjūdžio įvykiuose ir ateina į jiems atminti skirtus renginius, stengdamiesi, kad apie istoriją sužinotų ir jaunesnioji karta. Šią rugp-jūčio 23 – iąją Lentvario kultūros rūmai vaikus kvietė pažinčiai su Baltijos keliu pinant Lietuvos, Latvijos ir Estijos draugystę simbolizuojančias apyrankes iš šių šalių vėliavų spalvų, o vakare vyresnieji lentvariečiai rinkosi į Lentvario parapijos namus, kur vyko Europos dienos nacizmo ir stalinizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dienos minėjimas. Į minėjimą atvyko ir Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, palinkėjusi susirinkusiems vienybės, kurią iš tikrųjų turėtume stengtis prisiminti ir išlaikyti kasdien iš naujo, o taip pat – Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas bei Trakų r. Savivaldybės kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Agata Mankeliūnienė ir specialistė Evelina Šuscickytė. Pasisakė ir aktyviai Lentvario kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime dalyvaujanti Kristina Užumeckienė, 1987 – aisiais pati buvusi mitinge Vilniuje. Vieną iš ponios Kristinos išsakytų minčių išprovokavo vienos pedagogės viešai išsakytas pasipiktinimas valdžia, nepilnai išmokėtu atlygiu už darbą, įstatymais, bei atvirai išreikšta neapykanta visai valstybei, todėl Kristina prašo atkreipti dėmesį į tai ką mes kalbame, ypač į tai kas skiepijama jaunajai kartai, juk mūsų gimtoji šalis - tai ne valdininkai ir įstatymai, tai keičiasi, o gimtinė visada išliks mūsų namais.
Apie tai, kaip dėl šių namų buvo kovota, pasakojo ir filmas, kurį pasižiūrėti ir istoriją prisiminti ar su ja susipažinti pakvietė Lentvario kultūros rūmai. Giedrės Žickytės dokumentinėje juostoje „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ pasakojama apie tai, kaip nuo devintojo dešimtmečio vidurio, aktyviai dalyvaujant jaunimui, menininkams, muzikantams visuomenė per trumpą laiką užsiaugino ryžtą nusimesti Sovietų Sąjungos pančius. Neretai net patiems šios dainuojančios revoliucijos dalyviams buvo netikėta, kaip greitai ir intensyviai klostėsi įvykiai, nuvedę Nepriklausomybės keliu.
Lentvario kultūros rūmų vardu linkėdama Jums nešiotis širdyje laisvės dvasią, direktorė Ieva Skaistytė dėkoja visiems apsilankiusiems renginyje. Renginį rėmė Trakų rajono savivaldybė. Nekantriai jūsų lauksime kituose susitikimuose.
Lentvario kultūros rūmų informacija
