Prenumeruokite laikraštį „Galvė“ antram šių metų pusmečiui. Kaina 25 eurai.  

Burbulį nupučia turistinis autobusas

Salve, skaitytojai! Kas galėjo pagalvoti, kad praėjusios savaitės mano kuklūs pamąstymai apie Trakų senamiesčio apgultį automobiliais privačiuose kiemuose sukels tokį ažiotažą ir Jūsų reakciją. Gavau krūvą Jūsų palaikymo elektroninių laiškų ir tai yra geriausia motyvacija dar šiek tiek paliesti transporto problemą Trakuose, bet šį kartą apie sunkiąją artileriją – turistiniai autobusai.

Burbulis eina užsisvajojęs

Ir vėl darbo savaitės vidury žingsniuoju aš atsipalaidavęs pro Trakus su reikalais pas vieną garsų miesto samogonščiką aptarti praėjusio mėnesio samanės pardavimus rajone ir pasidalinti naujomis receptūromis. Einant per tokį gražų miestelį, man dar iš galvos neišblėsta tas faktas, kad pagaliau išsirinkome naująjį prezidentą, kad vėl turėsime tradicinę prezidentinę porą, pirmąją ponią ir visus kitus ceremonialus, būdingus prezidentūros sostui, kuris žmonijos istorijoje išplaukė būtent iš monarchijos. Bet vienas faktas neramina, kad ponas Nausėda į Daukanto aikštę atkeliauja iš savo nausėdijos – nuostabaus Pavilnių regioninio parko, kuriame įkurdino savo namą ne namą, kažkokį akvariumą – planetariumą. Tikiuosi, jo gležnos ilgapirštės rankelės nesumąstys visą valstybės kultūros paveldą paversti ufonautišku futuristiniu pramoniniu parku.

Sudrumsta dieviškoji akimirka

Grįždamas iš savo bičiulio samagono someljė ir eidamas link Trakų autobusų stoties (kur tradiciškai palikau savo žigulį), pasiekiu Trakų cerkvės kalvą, persižegnoju žiūrėdamas į tą įstabią išorinę ikoną, nusilenkiu žemai, žemai ir tipenu toliau, tada priartėju prie Trakų policijos pastato ir laikydamas kišenėje sukryžiuotus pirštus, kalbu dar mano babūnės pamokytą prakeiksmą, kad uniformuoti angelai sargai manęs kada su įkalčiais neprigautų. Ir staiga, su kažkokia nežmoniška galybe tarp manęs ir Trakų policijos pastato praūžia gigantiškas turistinis autobusas su lenkiškais numeriais, sukeldamas už savęs tokius dulkių šuorus, kad net pasijutau septintame pragare, pagal Dantės „Dieviškąją komediją“. „Jeszcze polska nie zginęła“ – spėjau pagalvoti ir kritau ant šaligatvio paslikas. Man taip begulint ir mėginant atsistoti, prašvilpė dar du titaniški autobusai, primindami visiems vietiniams gyventojams, kad turizmo sezonas prasidėjo… Šiaip ne taip nuklebenau iki savo miniatiūrinio automobiliuko ir spausdamas gazą iki dugno, myniau į savo rojaus Edeną – Paluknį, kur grynas oras ir žalia žolė, o turistais vietiniai vadina nebent avis ir karves, migruojančias iš vieno palivarko į kitą.

Rajono transporto politika slypi kažkur anapus

Iki vakaro jau buvau ir pamiršęs tą dieninį nutikimą su autobusais, kol prisijungęs prie Facebook nepamačiau Trakų politiko Napoleono Bonaparto Šarūno Ūso įrašą, kur jisai dievagojasi dėl tų pačių turistinių autobusų, kurie taip prarado baimės jausmą, kad parkuojasi bet kuriose miesto prieigose. Taip, aš ir pats stebiuosi, kad šiam politikui tiek garbės skiriu apie jį rašydamas, bet jis ir pats kaltas, kad vis mėgsta savo trigrašį įkišti dėl verto komentaro. Mano vidinė logika kužda, kad jeigu tu esi viešas asmuo, politikas, tai turi ne ašaras lieti, kad invaziniai turistiniai autobusai, kaip tie išsigimę vėžiai, Trakus atakuoja, bet pats ir pasiūlyti problemos sprendimą. Vietoj to, kad tarybai teiktų konkrečius problemos sprendimo būdus su miestą užgulusiais autobusais, misteris – tvisteris politikas, įsijautęs į liaudies draugovininką, stovi pasislėpęs už medžių ir kviečia policiją, kad autobusų vairuotojus nubaustų už stovėjimą ne vietoje. „Ot, tai tvarkdarys! Galėtų net miesto seniūnu tapti, jeigu sugebėtų atrankos egzaminą išlaikyti…“.  O štai po pono Ūso įrašo socialiniuose tinkluose pasipylė ganėtinai prasmingi pasiūlymai iš paprastų miestiečių. Pavyzdžiui, leisti autobusams kursuoti į miestą tik Plomėnų gatve ir tik iki „Turisto kalno“, ant kurio turistai jau pamatytų pirminį didingos pilies vaizdą ir atrastų savyje ūpą, kad ir pėsčiomis ar alternatyvia transporto priemone gilyn į miestą judėti. Bet Trakuosna viskas taip sudėliota, kad atrodo, jau yra problemos sprendimo būdas, kai kita yla iš maišo išlenda: tam, kad galima būtų leisti autobusams stovėti „ant Turisto“, reikia, kad ta aikštelė būtų paruošta naudojimui, o kas dabar? Joks save gerbiantis ikarusas ten nevažiuos dėl visiškai duobėtos ir siaubingos aikštelės. Taip ir gyvenam mes rajone: aš kaip tas Servanteso Don Kichotas, kuris bergždžiai su vietinės politikos vėjo malūnais bando kovoti, o ponas Šarūnas kaip tas Sanča Pansa, kuris rimčiau atrodo, kai susikaupęs svarmenis kilnoja, o ne viešai savo abejotiną išmonę demonstruoja. Einu jau gultis, nes rytoj jau šeštadienis, daug smagumų laukia Trakų miesto šventėje, o svarbiausia – vidurnakčio fejerverkai. Gal per tą spalvingą renginį pagaliau užsidegs koks užrašas „Trakai – kultūros sostinė 2020“, nes liko tik pusmetis pasiruošimo darbams, o dauguma gyventojų dar galvomis tik kraipo ir nieko apie tai nežino…