Čia aš, Šimas Burbulis. Ką mano mylimoji publika? Jau užsisakėte būsimąjį jausmomatį? Atvelykį atšventėte? O ar žinote, kad ši diena yra skirta paminėti apaštalui Tomui, kuris dar vadinamas skeptiškasis Tomas, nes buvo vienintelis apaštalas, kuri nepatikėjo Kristaus prisikėlimu, kol Dievo žmogus jam pats asmeniškai nepasirodė?

Skeptiškas jausmomatis

Vedu aš viską prie to, kad nors šauniosios „Galvės“ merginos labai gražiai išplėtojo informacinę temą apie tą jausmomatį, bet jos yra tokio būdo, kad atradusios valdininkų schemose tam tikrų „šacher – macher“ požymių, iš karto dėl savo karštakošiškumo skuba apie tai informuoti visuomenę. Viskas gerai, net labai gerai. Bet ne veltui aš buvau skeptiškas ne vien dėl šio jausmomačio koncepcijos, bet ir dėl pačios pirkimų procedūros. Kiek paskaičiau mūsų genialių valstybės tarnautojų parengtas pirkimo taisykles dėl jausmomačio sukūrimo, tai supratau tiek, kad būsimi konkurso dalyviai net ir nesukūrę jokio jausmomačio pasiims dalį pinigų iš numatytų 664 tūkst. eurų.

O visame esmė slypi tame, kad Trakų rajono savivaldybės psichologinė pedagoginė tarnyba (Trakų PPT) sukurpė taisykles, pagal kurias jausmomačio ikiprekybinio pirkimo įgyvendinimas suskirstomas į 3 atskirus etapus. Pirmam etapui  (koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas) skiriama 40 000 eurų; antrajam etapui (prototipo sukūrimas) – 210 000 eurų, o trečiajam etapui (bandomosios partijos sukūrimas) – likę 415 000 eurų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad konkurso dalyviai net ir nieko nesukūrę ir nesugalvoję už taip vadinamą darbo imitavimą laisvai gali pasiimti dalį suplanuoto biudžeto pinigų. Kodėl aš taip drąsiai teigiu? Todėl, kad taisyklės labai gražiai aprašo, kad kiekvienas ikiprekybinio pirkimo etapas pradedamas nuo sutarties su dalyviu sudarymo. Vualia, Jums tereikia Trakų PPT pateikti paraišką dėl dalyvavimo konkurse tiesiog papilstant iš tuščio į kiaurą toje paraiškoje savo jausmomačio koncepciją. Tiesiai šviesiai Jums sakau, Jūs net galite ir netikėti tuo, ką parašysite, bet jeigu tai padarysite įtaigiai tai reikš, kad Jūs būsite priimtas dalyvauti pirmame etape ir gausite dalį pirmam etapui skirto pyrago – 40 000 eurų. Manyčiau visai neblogai, ar ne? Tiesa, taisyklės sako, kad į pirmą etapą bus priimta ne daugiau kaip 4 dalyviai, o tai reiškia, kad kiekvienam atiteks mažiausiai 10 000 eurų, bet iš kitos pusės ir Jūsų šansai padidėja keturis kartus pakliūti į tą etapą.

Toliau Jūs turite du variantus. Arba pasiimti žvirblį rankoje (visus 40 000 eurų, jeigu būsite vienintelis, arba 10 000 eurų, jeigu Jūsų bus keturi) už ant popieriaus sukurtą koncepciją ir neeiti į antrąjį etapą. Taip, Jūs teisingai supratote, Jūs galite išeiti iš varžybų po pirmojo etapo nieko apčiuopiamo nesukūrę, o tik parengę įsivaizduojamojo jausmomačio koncepciją, nes kaip sakiau – kiekvienam etapui yra pasirašoma nauja sutartis. Viskas, Jūs sutarties įsipareigojimą įvykdėte. Bet Jūs taip pat galite drąsiai sukti ruletę ir pasiimti dalį pinigų iš antram etapui skirtų 210 000 eurų. Antras etapas, sakyčiau, taip pat nesunkus ir jame toliau galite dalyvauti ir imituoti darbą, bet siūlau prieš tai pasigilinti žinias perskaitę tokius profesinius enciklopedinius žinynus kaip „Aukso veršis“ arba „Dvylika kėdžių“.

Taigi, į antrąjį etapą perkančioji organizacija gali pakviesti net iki trijų dalyvių. Vadinasi Jūs galite pasiimti visus 210 000 eurų, jeigu turite, pavyzdžiui, partinį priėjimą prie pirkimą prižiūrinčios Trakų PPT komisijos, arba atitraukti nuo savęs nereikalingą dėmesį ir pasiimti tyliai 70 000 eurų, nes antrame etape gali dalyvauti 3 dalyviai. Kodėl sakau, kad antrame etape nieko nereikia veikti? O Jūs pagalvokite, ar čia darbas, kai tau reikia sukurti šiame etape tik prototipą, bet ne eksperimentais ir ilgalaikiais bandymais patvirtintą galutinį produktą. Žinote, kad ir dėl tų 70 000 eurų manau tikrai galėtumėte pakrutinti savo užpakalį ir kažkur palėpėje susirasti seną žaidimą Tamagotchi (pamenate buvo toks elektroninis žaidimas su gyvūnų, kurio emocijas turėjote stebėti, žiūrėti, kad jis nemirtų badu arba kad nepaskęstų savo fekalijose). Tai va, surandate tą žaidimą, pakeičiate plastmasinį korpusą, jo dizainą, paprogramuojate, kad ten šviestų visokios ikonos su širdelėmis ar laimės – pykčio paveiksliukais ir galima sakyti, kad Jūs turite prototipą, kurį pristatysite komisijai. Štai ir viskas, pasiimate gražaus pinigo už du etapus, o į trečiąjį etapą – bandomosios partijos sukūrimas – Jūs paprasčiausiai neinate, nes pats puikiai žinote, kad Jūs šioje srityje nieko neišmanote, kai ateina laikas kažką tikro sukurti. Užtikrintai aš tai kalbu dėl to, kad tose Trakų PPT suraitytose taisyklėse rašoma taip iškalbingai, kad čia net nereikia nieko interpretuoti, o tiesiog pacituoti: „ikiprekybinis pirkimas baigiasi, kai baigiasi perkančiosios organizacijos pasiūlymo sudaryti ikiprekybinio pirkimo sutartis dėl etapo įgyvendinimo terminas ir ikiprekybinio pirkimo sutartis dėl etapo įgyvendinimo nesudaroma nei su vienu iš dalyvių dėl priežasčių, kurios priklauso nuo dalyvių. Ten yra ir kitų įdomų punktų, kad pati perkančioji organizacija gali suabejoti pirkimo reikšmingumu ir pati nutraukti procedūrą po bet kurio etapo.

Tariant liaudiškai, po to, kai Jūs sukursite savo „Tamagotchi“, ir perkančioji organizacija Jums pasiūlys kurti bandomąją partiją, Jūs turite visišką teisę pasakyti sorriukas, man užteks ir (10 000 plius 70 000 eurų) navaro, todėl aš pasitraukiu – atia atia. Aišku, jeigu Jūs esate toks įžūlus arba pas Jūs geri vas – vas santykiai su perkančiąja komisija, tai Jūs galite eiti iki galo, kurti bandomąją partiją, kurią vėliau galima bus pardavinėti Trakų turgavietėje su kitom bezdeluškėm.

Skandalinga paraša

Šią savaitę „Galvės“ mergikės dar išvyniojo Trakų auksinių tualetų už 140 000 eurų temą. Tarp tokio laisvų frajerių kontingento kaip aš, kuriame visą laiką sukuosi, išvietės dar yra vadinamos jidiš žodžiu „paraša“. O išvertus žodį „paraša“ iš jidiš kalbos jis reiškia „skandalas“. Sako, kad skandalas dėl to, kad lauko išvietėse darant gamtinius reikalus, girdisi garsūs garsai. Panašu, kad ir Trakų „parašos“ statybos gali tapti savotišku skandalu, nes skaitytojai turi savo kategorišką nuomonę dėl tų WC.

Mano manymu „Galvė“ šią temą paliko pačių skaitytojų vertinimui, o jų komentarai kalba patys už save, o aš tik apibendrinu ne savo subjektyvias (kaip gali pasirodyti tiems, kurie manęs labai nekenčia), o tautos balsą.

Pirma, rimtai, kodėl savivaldybė nepasitarė su Trakų gyventojais, kur ir kokie tie tualetai turėtų būti? Galiausiai ir dėl tualetų vizualizacijos ir dislokacijos, neskaitant visų pribambasų, kuriais savivaldybė ruošiasi prifarširuoti tuos tūbzikus? Kam tada pilkasis liberalų kardinolas Nijolė Lisevičienė organizuoja tuos „pelningus“ forumus, kur rajono „grietinėlė“ susirenka paklausyti žmonių nuomonių? Nejaugi ta valdžia yra tokia kvaila, kad nesupranta, kad tarp tų forumo dalyvių būna ne tik etatinių rėksnių, bet ir išmintingų žmonių, kurie galėtų paprotinti apie kitokią tualetų išdėstymą schemą, bet ne statyti juos vieną nuo kito vos per penkių minučių kelio pėstute atstumu? O galbūt atvirkščiai, protingosios valdžios galvos galėjo argumentuotai svarstymų stadijoje apginti savo tokį pasirinkimą. Bet ką mes dabar turime? Kad savivaldybės administracijos Komunikacijos specialistė tepasako, kad visi klausimai visuomenei bus atsakyti, kai tualetai stovės savo vietose. Kitaip tariant Trakų gyventojai eilinį kartą bus pastatyti prieš faktą. Ačiū tau mielaširdingoji valdžia, kad mumis rūpiniesi ir skaitai mūsų mintis ir pageidavimus net be jausmomačio.

Antra, tualetams išleista 140 000 eurų. Kai skaitai tualetų technines specifikacijas, tai atrodo, kad ten jos parengtos ne šiaip turistams, o patiems arabų šeichams. Tie tulikai prifarširuoti tokiom modernybėm, kad ir norisi sakyti tik „wow“. Nesiruošiu vertinti per brangu – pigu prizmę, bet mane stebina, kad jie įrengti iš biudžeto eilutės, kuri skirta miesto infrastruktūros projektams. Primeskite, Jūs esate Trakų gyventojas, kuris pasigenda kažkokių rimtų infrastruktūros sprendinių, o miesto valdžia įrenginėja viešuosius tualetus, kuriais Jūs pasinaudosite greičiau iš smalsumo, nei iš būtinybės. Tuo tarpu mano žiniomis daugiabučių namų gyventojai Trakų seniūnijoje stovi eilėje, kad valdžia jų kiemuose įrengtų padorias vaikų žaidimų aikšteles (kaip eilėje būti pirmam ar paskutiniam irgi daug variantų, bet čia jau kita tema).

Bet pasmalsauti tikrai būtų ne pro šalį, nes kaip parašė viena galvota komentatorė, „o kas priims visus tuos sumontuotus tualetus, kas patikrins, ar tikrai visi projekte esantys „pribambasai“ bus sudėti“? Hm, jeigu darbus priims valdininkas, kuris iš kuklios algos sau gali pasistatyti namą, tai gal ir tualeto savaiminio apsiplovimo sistemą reikės jo name ieškoti (?). Tai ką, karantininės vasaros atrakciją kaip ir turime? „Galvė“ kiekvienam norinčiam išdalins tualetų pirkimo sutarties priedus, kur yra surašyta, kas turi atsirasti tualetuose, o Jūs papunkčiui viską ir sužymėsite, ar tikrai realybė atitinka popierinę sutartį. O ateityje įkursime „Nepriklausomą viešųjų pirkimų komisiją“, kuri pakarotinai atlikinės jau priduotų eksploatacijai objektų tikrinimą.

Geros ateinančios savaitės! Būkite visada dvasia ir protu tvirti kaip apaštalas Petras – Uola, bet ir skepticizmo Jums te netrūksta kaip tam apaštalui Tomui.

P.S. kažkoks sportininkas – sprinteris parašė į redakciją, kad kažkokiame stadione ant bėgimo takelio ne visi būtini sluoksniai sudėti. Tai nenustebkite, jeigu kažkurį vakarą keletą naujų panelių pamatysite su timpom ne bėgiojančias, bet matuojančias dangos storį, ar jų sluoksnius – ten „Galvė“.