Čia aš, Šimas Burbulis. Neseniai nuaidėjo kultūrinė diskusija pavadinimu „Trakai – sostinė ar periferija“. Joje dalyvavo ir Trakų valdininkai, ir kiti daugiau mažiau žinomi žmonės, kurie diskutavo apie tai, ar Trakai turi savo identitetą. Gaila, kad manęs ten niekas nekvietė, tad tarsiu dabar čia kaip koks teisėjas savo atskirąją nuomonę.
Tamsi kaip naktis terpė
Tai sostinė ar periferija? Žiūrint per objektyvizmo prizmę, sostinė yra Vilnius, kuris visai neseniai save pozicionavo kaip „Europos G tašką“. Turbūt pamenate mūsų sostinės marketingo triuką, kur buvo skelbiama: Vilnius – Europos G taškas – „niekas nežino, kur jis, bet kai jį randa – tai nuostabu“.
Tai jeigu Vilnius yra sostinė – G taškas, tai kur tada yra Trakai kaip periferija? Aš manau, kad lygiai taip pat kaip geografiškai Vilnius ir Trakai yra šalia vienas kito, taip ir Trakų periferijos terpė per anatomijos rakursą turėtų būti kažkur per sprindį nutolusi nuo Vilniaus G taško. Ir tąją terpę geriausiai atspindėtų tamsi šiknaskylė.
Trakai – Europos šiknaskylė, visi žino, kur ji, bet rankas ten kiša tik iš reikalo – likučiams nuo kibinų nušluostyti, kaip sakant.
Ir mintis man tokia kilo einant ne pro Trakų siaubingą autobusų stotį, o tiesiog trypčiojant prie Trakų kultūros rūmų ir žvelgiant į tą LED ekraną, kuris jau beveik metus miesto svečiams ir šeimininkams nieko nerodo, tiksliau rodo tamsią rurą. Sakau jums, man tai yra visiška neįtikėtina, kad Trakuose, tituluojamuose kultūros sostine, svarbiausią informaciją turintis transliuoti ekranas, tarsi nudvėsė.
O prikelti jo niekas neskuba nors, regis, tokiu metu, kai tikroji kultūra dėl koronavirusų yra priblėsusi, tas ekranas galėtų būti portalas į spalvotus ir meninius vaizdus, kurie mus džiugintų visus. Galima būtų per jį transliuoti filmus, spektaklius, rodyti Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžių transliacijas, viską! Net skelbti informaciją apie COVID-19 situacijos valdymą, transliuoti psichologiškai motyvuojančias sentencijas, nes nervai juk ne pas kiekvieną miestietį geležiniai dėl nūdienos aktualijų. Net įkurti kokias nors sėdimas vietas šonuose visoje šioje aikštelėje.
Žodžiu, bet ką. Bet kam to reikia? Suprantu, kad koks Trakų valdininkas gyvena savo rūpesčiuose ir jam ne iki kažkokio suknisto LED ekrano, bet dėl to ir girdime mes dažnai tokią frazę, kad Trakai neturi tikrojo šeimininko. Nū tikrai neturi, jeigu pro Trakų kultūros rūmus į darbą ir iš darbo kožną dieną važiuoja Trakų rajono merė Rudelienė ir jai net natūraliai nekyla klausimas: blyn, tai kodėl iki šiol neveikia tas mūsų LED ekranas?! Davai kažką darykite, kad jis vėl veiktų! Panašiai tokia turėtų būti tikro šeimininko retorika.
Kartais girdžiu, kad aš per žostkai esu užsisėdęs ant liberalų apskritai, bet tai netiesa, nes mane ima didelis siutas, kai aš nuvažiuoju į kaimyninę Elektrėnų savivaldybę ir ten pamatau Elektrėnų kultūros rūmus, ant kurių taip pat yra sumontuotas didelis LED ekranas, aišku jis veikia kuo puikiausiai, ir ten elektrėniškiams tiekiama įvairi reklama ar anonsai. Bliamba, juk tikrai smagu, ypač kai temsta dabar taip anksti. Ir kas įdomiausia, Elektrėnuose tvarkosi tie patys liberalai, kurių savivaldybė įsikūrusi nedėkingoje vietoje šalia autostrados, tačiau daro viską, kad jie būtų patrauklūs ir gyventi, ir atvykti turistams.
Viską lemia bapkės?
Diskusijoje „Trakai – sostinė ar periferija“ dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Kvedaravičius, kurio iškalbą galima būtų reziumuoti tuo, kad jis Trakų identiteto kūrimą matuoja tik per pinigus. Atseit, jeigu bus kapeikų iš ES fondų, nacionalinio biudžeto, tai mes juos ir įgyvendinsime, kaip sakant įsisavinsime ir Trakai bus gražūs.
Su tokiu siauru požiūriu visiškai nesutinku, nes Trakai neįgaus savasties vien dėl to, kad, Trakų valdininkai įsisavino milijoną ir nutiesė keletą naujų pėsčiųjų ir dviračių takų. Pagal tokią logiką išeitų, kad ir man tada visiškai nesvarbu, kas tuos ES pinigus administruoja: ar Kvedaravičius, ar koks kitas Marmalavičius. Bet, deja, politikams tokie ant lėkštutės matomi ir padaryti projektai augina didžiausius dividendus, nes rūpesčiuose paskendęs gyventojas mato efektą! Daug betono, daug trinkelių!
Tik mažai kas suvokia, kad vien su ES pinigų taškymu toli nenuvažiuosi, jeigu galvoje bus nulis supratimo apie tai, kad miestas turi būti atpažįstamas dėl savo natūralios auros.
Pats tipiškiausias ES pinigų plovimo pavyzdys be nulis miesto autentiškumo suvokimo galėtų būti viena Trakų miesto gatvė. Kai turistai išlipa iš traukinio ir pereina kelią, jie pirmiausia atsiduria miniatiūrinėje gatvelėje pavadinimu Vilniaus Mažoji gatvė. Ši gatvė galėtų būti paminklas ES lėšų švaistymo machinatoriams. Eidami šia gatve, atkreipkite dėmesį į tai, kaip važiuojamoji dalis yra atskirta nuo pėsčiųjų ir dviračių tako. Įsižiūrėkite į tuo dinozauriškus, juodus, aukštus ir guminius atitvarus, kurių ten tiek daug prištampuota, kad daugiau niekur nesu tiek matęs. Tas vaizdas primena tarybinius laikus, kai šalia daugiabučių iš traktorių „Belarus“ padangų buvo daromos gėlių klombos ir visiems tai buvo menas, kultūra.
Todėl būna atveju, kai turi kapšą pinigų, bet juos naudoji pagal kolchozo standartą, nes valdininko galvoje nulis gramų smetonos skystimo.
Manyčiau, kad Trakų valdininkai apskritai galvoja, kad Trakai prasideda maždaug nuo Nepamuko koplytstulpio, o viskas, kas iki jo - tai tik šiaip Trakų proletariato berlogos, kurioms nereikia skirti dėmesio, Bombėjus ar Šanchajus kaip sakant...
Pasuku aš galvą nuo magiškai tamsaus LED ekrano 180 laipsnių kampu ir pamatau IKI parduotuvę. Šioje vietoje turizmo sezono ar piko metu dažnai susidaro kamščiai, kurie iš esmės gimsta dėl to, kad šalia kelio prie IKI parduotuvės nuo senų laikų yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
Pasižiūriu IKI parduotuvės žemės sklypo ribas ir pamatau, kad parduotuvės žemės sklypas yra suformuotas iki pėsčiųjų šaligatvio ir visa didelė teritorija už IKI. Tai reiškia, kad nuo Vytauto gatvės esanti automobilių aikštelė realiai priklauso ne IKI parduotuvei, o savivaldybei, iš kurios IKI tą aikštelę ir nuomojasi.
Aišku, mano pasiūlymas gali būti sukritikuotas automobilistų. Trakai padrikai bando save atkurti kaip žaliąjį miestą, bet vos įvažiavus į miestą vasaros metu, tave pasitinka automobilių spūstys prie IKI parduotuvės. O jeigu dar pasitaiko gudragalviai, kurie įjungę avarines šviesas tiesiog numeta savo trantą kone vidury gatvės ir eina apsipirkti. Arba, pavyzdžiu, koks asas sumąsto, kad jam į kišenę tarp automobilių reikia įvažiuoti galu, kad lengviau būtų išvažiuoti... Tai ką, visi stovime gale, laukiame, kol asas išmanevruos kaip nori.
O reikia tik vieno mažo sprendimo – atpratinti mus visus nuo minties, kad ten yra automobilių aikštelė, o vietoj jos pastatyti keletą suoliukų ir porą klombų su gėlėm. Arba byle ką nors kitką, kad tik ten neliktų automobilių aikštelės. Viskas, IKI klientai važiuoja ten, kur ir reikia – į IKI žemės sklypą, kuris, beje IKI administracijos iniciatyva pagaliau buvo atitvertas šlagbaumais, o nuo Vytauto gatvės mes pradedame matyti ryškiai praplatėjusią žaliąją zoną.
O ką dabar turime? Tai, kad IKI savininkai naudojasi vietos valdininkų kvailumu, už grašius nuomojasi žemės lopinėlį prie parduotuvės iš Vytauto gatvės ir augina savo pelnus, kuriais, greičiausiai, nesidalina su Trakų miestu.
Bet man atrodo, kad tas Trakų arealas tarp kultūrnamio ir IKI parduotuvės valdininkams visai nerūpi. Šios vietos gyventojai seniai skundžiasi, kad ten tuoj viskas pakvips aitriu šlapimu ir kad žūtbūt reikia kažkur pastatyti viešąjį WC.
Bet valdininkai gyventojų negirdi, nes perka du tualetus ir juos abu kelių šimtų metrų atstumu stato kitoje miesto dalyje, ten, kur geriausiai matosi miesto vizitinė kortelė – pilis, ežerai, valtys, daug burių...
O nori nusimyžti čia? Tuomet eik į Trakų kultūrkę! Taip, būtent tokį pasiūlymą esu girdėjęs iš kai kurių Trakų biurokratų. Na, arba eik į Trakų autobusų stotį. Irgi genialus variantas.
Taip ir gyvename be nulis koncepcijos, be nulis suprasties, kaip galėtume su minimaliais finansais ir maksimaliu dialogu atkurti Trakų pusiasalio savastį.
Bet svajonės apie žaliąjį miestą lieka tik strateginio planavimo dokumentuose. Pažiūrėkite, neseniai Trakų valdininkai sumąstė dar trejetą įsimylėjėlių sūpynių pastatyti miesto prieigose, šalia autobusų stoties su vaizdu į Totoriškių ežerą. Iš pažiūros intencija gera, nes jeigu numetė pinigus sūpynėms, tai ko gi juos ir neišnaudoti.
Tik štai mažytis niuansas, sūpynės tos visai šalia intensyvaus automobilių eismo. Striomna kažkaip suptis ant kočelių kurortinės teritorijos statusą turinčiame miestelyje, kai tau į nugarą atsimuša automobilių gaudesys, o į šnerves pulsuoja CO2. Juk sūpynės turėtų reikšti poilsio zoną, vietą, kur norisi ateiti ir pabūti ramybėje su knyga, su mylimąja, su savimi.
Deja, kažkoks Trakų valdininkas nebuvo su savo smegenimis, kai rinkosi pačią blogiausią vietą sūpynėms prie Totoriškių ežero... Per ilgai miega ir tas biurokratas, kuris negali sutvarkyti Malevičiaus "juodąjį kvadratą" prie Trakų kultūros rūmų.
Vietoj epilogo
Jaučiu, kad bus tęsinio šia sunkia tematika. Kaip sakant, ponios Rudelienės į Seimą neišrinko, tai teks dabar ir toliau su ja čia murkdytis, vaikytis jos, kad daugiau dyyrbtų ir galvotų.
