Nors šis ruduo demonstruoja tikras oro anomalijas, bet aš jau sukviečiau artimiausius sosiedus savo trobon Paluknio kaime į konsiliumą. Bandysime naują brogos paruošimo technologiją, kad toji atitiktų visus tautinio paveldo reikalavimus.
Visi kaip vienas įlindę į kalisonus, ant viršaus užsimaukšlinę žmonų megztus kaftanus, prakaituojame prie bendro intereso kaip kokie Leonido Gaidajaus personažai iš filmo „Samogonščiki“. Na ir kaip toks procesas tarp vyrų be politikos…
Šimas Burbulis
Neįgalumo viršūnė
Tarp mūsų yra toksai veikėjas Zenka, kuris atsakingas už žaliavos tiekimą. Jis dabar sėdi kamputyje su savo išmaniuoju telefonu ir skaito visas Trakų rajono savivaldybės naujienas. Džiaugiasi jis ir džiaugiasi, kad mūsų rajone tokie ryškūs pokyčiai vyksta, apie kuriuos savivaldybė visais kanalais skalambija per internetą.
Tik gaila, kad prie tų pokyčių vis tuos pačius politinius personažus nuotraukose paveiksluoja. Toks balamutas Zenka iš karto patiki, kad būtent jiems dėkoti reikia už rajono pažangą. Zenka pernelyg skromnas žmogus, kad ir sau nors kokį nuopelną prisiimtų, jog visi geri dalykai rajone prasideda nuo jo kaip mokesčių mokėtojo.
Juk kuo daugiau Zenka žaliavos išaugina savo derlinguose laukuose ir kuo daugiau darbo vietų sukuria, įdarbindamas savo pusbrolius alkašus, tuo ir rajono biudžeto aruodas pilnesnis. O štai pasitaiko gera proga Zenkai viską iliustruoti, nes savivaldybė ir vėl pasidalino „šviežia“, bet ironišką šypseną keliančia naujiena, kurią cituoju:
„Trakų rajono savivaldybės vadovai perdavė ką tik nupirkto mikroautobuso, pritaikyto neįgaliesiems, raktelius ir dokumentus Trakų pradinei mokyklai“. Prie naujienos pridėta daug nuotraukų, prie kurių pozuoja etatinė chebra arba šobla, kaip mėgsta sakyti mūsų bendramintis Alfredukas. Tai – merė, merės pavaduotoja ir administracijos direktorius.
Žinote, kai paskaitai tokį sakinį, tai nėra ko stebėtis, kad lengvatikis Zenka gali savo pasąmonėn įsimesti, kad būtent ši savivaldybės darbuotojų trijulė iš savo asmeninių lėšų nupirko šį autobusiuką ir įteikė mokyklai. Tikrovėje yra viskas kitaip, nes šitas autobusiukas nupirktas ir šaunioji muškietininkų trijulė yra išlaikoma iš mūsų visų pinigų.
Autobusiuko perdavimo ceremonija vyksta pagal archajinės komunistinės pakazuchos principus. Juk ne arklys pas šieną turi eiti, o šienas pas arklį, ypač jeigu tas kuinas į mustango veislę įsijautęs…
Taip ir čia matome, kad neįgaliesiems pritaikytas autobusiukas yra pristatomas ne prie Trakų pradinės mokyklos durų, bet patys beneficiatoriai turi kulniuoti iki savivaldybės, kad gautų malonę. O kaip kitaip: ir centralizuotai šildomose kabinetuose norisi sėdėti (ne vasarą juk, kai visur gali važiuoti), ir tuo pačiu pijarą norisi iš to autobusiuko pasidaryti. Dėl to viskas vyksta taip, kad būtų patogu muškietininkų trijulei.
Išdėliojau Zenkai visą tai, bet tas tvirtą poziciją turi ir toliau amsi, kad svarbiausia kažką gero padarė! Nepriešgyniauju jam, bet gerus darbus reikia daryti tyliai arba nors be pompastikos. Štai, mes irgi Paluknio troboje gerą darbą darom, nes per Kalėdas visas kaimas ūš, ir darome tai tyliai, bet visi, kam reikia, mus žino… Net liaudies draugovininkai.
Visų šventųjų stebuklai
Čia, Paluknio troboje, besidarbuojant su bačkom, Mendelejevo kolbom ir kitais agregatais bei degustuojant pirmąsias naujo varymo eliksyro nuosėdas, įvyko vienas stebuklas. Iš pradžių net pagalvojom, kad nuo eksperimentinės mielių rūšies mums šarabanai susisuko…
Tas pats Zenka, Editos Rudelienes feisbuko paskyros gerbėjas ir fanatikas, pranešė mums, kad rajono imperatorienė ir vėl po pasaulį gastroliuoja. Šį kartą išvyko į Strasbūrą, į kažkokią Europos Tarybos sesiją, kur bandė kloti pažangios Turkijos pamatus. Todėl paskutinę spalio dieną numatytame Trakų rajono tarybos posėdyje merė nedalyvavo, nes buvo išvykusi. Posėdį vedė jos pavaduotoja Marija Puč. Šiaip su ja viskas buvo čiki piki, tik aš, kaip šio krašto puslenkis, turiu jai mažą pastabėlę, kad vedant tokius oficialius posėdžius geriau sakyti „labai ačiū“, bet ne nelietuvišką vertinį „ačiū labai“. Tik toks mažuliukas pastebėjimas poniai vicemerei, kuri vėl turėjo progą pasišildyti šlovės spinduliuose.
Grįžtant prie mūsų cūdovnos pirmosios rajono ponios reikalų ir vėl matau komunikacijos liapsusą. Visų šventųjų dienos išvakarėse, šalia Trakų miesto kapinių paklojama nauja asfalto danga. Iš karto skubu kaip kokis būras lietuvis lenkti galvą žemyn ir dėkoti mūsų švenčiausiajai trejybei merei, vicemerei ir administracijos direktoriui už tokis tai pozityvą Trakuose. Bet kur tau tai!
Kad ir kaip beskubėčiau, merė mane ir vėl aplenkė. Visas stebuklas Visų šventųjų dienos išvakarėse slypi tame, kad Paluknio trobos bendraminčiams buvo aišku, kad merė negali vadovauti Trakų rajono tarybos posėdžiui spalio 31 dieną, nes ji vieši modernioje Europoje. Kai reikia pasiimti visus nuopelnus, ji jau čia, tarytum šventoji dvasia apsireiškė virš Dievo primirštų Trakų…
Tą pačią spalio 31 dieną jos feisbuko paskyroje pasirodo įrašas su vaizdais iš Trakų miesto kapinių ir nauju asfaltu. Štai kokie stebuklai vyksta – kai reikia monotoniškam tarybos posėdžiui vadovauti, tavęs nėra Trakuose, bet kai tik reikia liaupses sugerti, tu greitai, kad ir iš Šiaurės ašigalio gali teleportuotis į Trakus.
Vietoje epilogo
Šioje vietoje visada tyčia klaidingai rašydavau „vietoje prologo“. Vis laukiau ar užmatys šį neatitikimą viena pastabioji savivaldybės akis. Toji akis tiesiog trykšta džiaugsmu, kai „Galvėje“ kokį kalbos neatitikimą mato. Bet dėl prologo-epilogo per tiek laiko pastabų iš jos negavau, tai toliau šioje vietoje visada bus tik epilogas.
O šį kartą paprastai. Turime mes Trakų meno mokyklą su idėjine vadovybe, šauniu kolektyvu ir talentingais auklėtiniais. Bet ir čia neapsieinama be politikos budilniko. Ši meno mokykla yra renovuota Europos Sąjungos lėšomis ir prieš kurį laiką atsidarė naujai. Remontas įvyko ir, regis, gyvenimas turi tęstis. Bet ne, politikas žino, kad, kiek būsiu valdžioje, tiek priminsiu, kad remontas buvo padarytas mano viešpatavimo eros metu!
Tokiu būdu rajono merė Edita Rudelienė kaip iš giedro dangaus pakartotinai savo feisbuko profilio įrašuose lyg netyčia, lyg tarp kitko postringauja apie renovaciją. Nejaugi dabar visą gyvenimą Trakų meno mokyklai reikės suokti dėkojame, dėkojame, dėkojame… Esame dėkingi, esame dėkingi, esame dėkingi… Nejaugi politikams neužteko tų gūdžių vietos savivaldos rinkimų laikotarpio, kai valdantieji į vis dar renovuojamą Trakų meno mokyklą įsiveržė su mėlynais bachilais ant batų, įsiveržė, kad pijarą prieš rinkėjus pasidarytų.
Atmink, mielas skaitytojau, kad geri darbai visada yra daromi tyliai ir santūriai. Gyviems didvyriams niekas paminklų nestato. Ir perskaitęs visą Lietuvos Respublikos Konstituciją arba nors penktąjį straipsnį, sužinosi, kad ne atskiri politikai, ne trys muškietininkai ar septyni ožiukai tarnauja žmonėms, o valdžios įstaigos.
Visiems šilto lapkričio!
E.Rudelienės FB paskyros nuotr.
