Prenumeruokite laikraštį „Galvė“ antram šių metų pusmečiui. Kaina 25 eurai.  

Burbulis dūsta nuo Trakų senamiesčio

Dar tik patekant rytinei saulei ir man traukiant pypkę trobos prieangyje, jaučiau, kad savaitgalį nusimato puikus oras. Todėl nulėkiau į vištidę, kur raibosios dar snaudė ant laktos, nugvelbiau du šviežius kiaušinius, vietoje juos išgėriau ir grįžęs į kamarą, sušukau savo žmonai: „Ruoškis, motin, lėksime iki rajono sostinės pasižmonėti!“.

Burbulis supažindina su savo žmona

Maniškė drovioji, saldžioji, neišpasakytai patrauklioji Izolda – tai dvi skirtingos moterys, skirtingais laiko protarpiais. Viena – kai riebaluota galva ir naminiais skarmalais apsimuturiavusi, sėdi ant taburetės ir bulves skuta, o antra – kai duodu jai akstiną išlysti iš kasdienės rutinos kiautuko ir pavirsti manąja markize de Pomadour. Visa laimė, kad markizė Izolda nesibodi sėsti į mūsų užgyventą žigulį, su kuriuo ir pajudame link Trakų. Automobilį kaip ir įprasta pastatome kur nors Trakų autobusų stoties prieangyje, užgesinu variklį, greitai išlipu, apibėgu automobilį ir atidarau dureles savo damai. Ir taip mes pradedame savo kelionę link Trakų senamiesčio, nerdami per Vytautinę mokyklą ir modernizuotas neo – chruščiovkes, kur viename iš kiemų nuskinu savo Izoldai kvapnią alyvos šakelę ir įpinu ją į jos vis dar vešlius plaukus ties smilkiniais. Išlendame palei parduotuvę Maxima, kur kažkada karaliavo Malinos bandelinė, pamaloniname save plombyriniais ledais ir tokiu būdu, ilsėdamiesi nuo kaimiškų buities darbų ir juokaudami apie mūsų jaunystę ir spalvingas diskotekas Trakuose, net nepajuntame, kaip priartėjame Jono Nepomuko koplytėlę, atveriančią erdvę į Karaimų gatvę.

Automobilinis paveldas

Ir čia prasideda visas apstulbimas nuo reginio, kai einant Karaimų gatve, kur aplink visa yra įtraukta į nacionalinį Kultūros vertybių registrą, yra paversta didele ir vientisa automobilių aikštele. Patys apsukriausi žemės sklypų savininkai ar jų įgaliotiniai, savarankiškai prisigaminę kelio ženklų su „P“ raide, vilioja ir maldauja, kad atsitiktinai pravažiuojantis automobilis užsuktų būtent į to savininko sklypą, kuris paruoštas monkės biznio plėtrai. Net pajuntu, kaip į mano parankę įsikibusi Izolda dar stipriau suspaudžia man bicepsą, tarytum negalinti patikėti, kad Trakai galėjo nusiristi iki tokio lygio, kai atrodo, kad jau yra pasiektas dugnas, bet kažkas ji pramuša ir miestas ritasi dar žemiau, ieškodamas naujo dugno… „Ar už tokią Lietuvą mes kovojome?“, – sukužda man į ausį Izolda. Bet, ką aš galiu jai atsakyti, kai liberalų valdomoje tėvonijoje aš matau chaosą – valstybę valstybėje, kur, atrodytų, Trakų senamiesčio teritorijos ribose veikia atskira autonominė sritis. Bandau įjungti savyje bet kokius logikos dėsnius, net pasitelkiu metafiziką ir kvantinę mechaniką, kad suprasčiau tokį vietinės valdžios apsileidimą ir situacijos toleravimą ar nekontroliavimą. Pagalvokime, jeigu savivaldybės valdoma bendrovė UAB „Trakų paslaugos“ vien per 2018 m. už automobilių stovėjimą Trakų mieste surinko daugiau kaip 162 000 eurų rinkliavos, tai kiek bendrai surenka šios bendrovės konkurentai, apkaišę savo žemės sklypus „P“ raide? Ne, tikrai nesu socialistas, skaičiuojantis svetimus pinigus, bet ar tie patys stovėjimo aikštelių savininkai susiskaičiuoja savo pelnus, kai jokios apskaitos nereikia vykdyti nuo kiekvieno priimto automobilio…

Liberalizmas – idiotizmas?

Kol kurortinės Palangos valdžia laužo ietis kaip, net budulių pamėgtoje J. Basanavičiaus gatvėje, pažaboti elektrinių paspirtukų eismą, Trakų vadovų prioritetas yra „užsiimti fetišizmu“ Facebooke, peršant propagandą kaip gražėja Trakai, nei pradėti mąstyti realybės dimensijomis. Tačiau vis labiau įsitikinu, kad tarp valdžioje save laikančių liberalų nėra nei vieno tikro liberalo, kuris bent kiek išmanytų tokią liberalizmo ideologiją, kokią ją aprašė Adamas Smitas dar XVIII a. savo veikale „Tautų turtas“. Galbūt čia ne vieta ir ne laikas įrodinėti, kad Šimas Burbulis yra šustresnis ekonomistas nei iš viršaus liaudžiai nuleistas bankioras Džitanas Nuoseda, bet kai leidžiama daryti viską, tai yra ne liberalizmas, o anarchija. Tuo tarpu, liberalus politikas visada supras, kad tas, kuris verčiasi stovėjimo aikštelės bizniu, yra verslininkas, kuris lygiai taip pat gali vietoj stovėjimo aikštelės atsidaryti kibininę, bandelinę, ledainę ar boutique viešbutuką. Todėl vietos savivaldos tikslas ir yra išsiaiškinti, ar ji pajėgi tokiam verslininkui ištiesti partnerio ranką, kad jis perkvalifikuotų savo prestižo Trakams nesuteikiantį biznį į kitokią veiklą, mainais suteikiant įvairių priemonių paketą: atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio (juk savivaldybės išlaikytiniai uabai šį mokestį moka simboliškai), subsidijos, lengvatinės paskolos ar kitoks bendradarbiavimas. Bet nenukrypstant į lankas, noriu tik pažymėti, kad rajono valdžia nepasižymi kūryba ir vaizduote, kai reikia priimti kartais ir skausmingas, bet visuotinai naudingas taisykles. Net ir uždaryti eismą, nors ir tik Karaimų gatvėje sezono metu (vien dėl eksperimento) ir pažiūrėti kaip pasikeis bendras vaizdas, vis tiek trūksta politinės valios… Mano senas draugas Druskininkų caras ir tai yra išleidęs prikazą, kad vasaros sezono metu statybos ir remonto darbai miesto centre yra draudžiami ir taškas.

Fantazijai nėra ribų

Ech, belieka tik eiti su Izolda pirmyn Karaimų gatve lyg vaikštinėtume Marijampolės automobilių turguje ir žavėtis tų verslininkų išradingumu. Štai, vienas savo kieme ir šiltnamį pasistatęs, lysves apsodinęs ir šalia vienas kitą bekeičiantys automobiliai reisuoja, o ką – mažu kokiam snobui iš Vilniaus ekologiškų daržovių, „apšerkšnijusių“ CO2 dar papildomai priduos. Toliau einant matau, kaip viename kieme automobiliai stovi sustatyti po obelimis. Tai, dabar galvoju, kai obuoliai pradeda kristi ant automobilių stogo, bagažinės ar antvožo ir palikinėti įbrėžimus, kas už tai atsako?

Su Karaimų gatve susiliejančioje Trakų gatvėje intensyviai bizniauja jau spėjęs pagauti įdegį nuo ežero pučiančio vėjelio senelis. Senelis su akinukais ir gal dėl to jis savo automobilių aikštelę reklamuoja išstatęs net tris „P“ ženklus, o ketvirtą pakabinęs ant pastato sienos su papildomu prierašu „3 eurai“. Ir čia įdomu pasidarė, ar tokia lauko reklama yra suderinta su savivaldybe? Bet negi reikia tokiai Laisvai ekonominei zonai (LEZ) dar kažką derinti su savivaldybe?

O visą mūsų klaikų pasivaikščiojimą po senamiestį vainikuoja dar klaikesnis reginys – vietoje užsidariusios kavinės „Karališkas sodas“, atsirado karališkas automobilių parkas. Štai, čia ir yra iš teorinių verslo ir politikos vadovėlių išplaukiantis praktinis pavyzdys, parodantis, jeigu valdžia nedaro nieko, kad kurortinės vietovės statusą turinčiame mieste būtų skatinamas turizmo verslas, jis pradeda trauktis. Sveikas atvykęs į Trakų senamiesčio automobilistų parkingo klubą, Karališkas sode! Atsiprašau savo skaitytojo, kad taip romantiškai pradėjau savo pasakojimą, o užbaiginėju jį taip sunkiai, lyg būčiau išmetamųjų dujų prisikvėpavęs. Bet vasaros sezonas dar tik įsibėgėja, tad tikrai pasistengsiu Jums pasipasakoti, kur geros rajono vietelės: vertinsime kavinių maistą, pliažus ir siūlomas pramogas. Ciao kakao!