Šimas Burbulis
Įvyko dar vienas tokis Pasaulio krepšinio čempionatas... Išmečiau televizorių pro langą vos jam įpusėjus. Bet, atsiribojus nuo rinktinės žaidimo ir trenerio darbo, įvyko tai, kas turi vykti visur ir visose gyvenimo srityse. Treneris Adomaitis pasakė tai, apie ką visi žinojo jau seniai, bet nedrįso sakyti: „fucking system“ (sumauta sistema, anglų kalba). Tad ir aš nusprendžiau parašyti apie „fucking system“, bet ne sporte, o viešajame mūsų gyvenime.
Kaimynui nepavyko pašmaikštauti
Kažkurią dieną vietinėje parduotuvėje sutinku kaimyną Zbigniew. Jis man rėžia: „tai ką, pralošei lažybas! Bus visgi Pasaulio irklavimo čempionatas Trakuose!
Davai ridenk monetą“, – patenkintas stovi ištiesęs delną. „Palauk, palauk, kodėl pralošiau? Negi „Galvė“ melavo paskleidusi žinią, kad Pasaulio čempionato Trakuose 2023 m. tikrai nebus?!“, – vis dar negalėdamas atsitokėti pralošęs lažybas lenkui.
Pan Zbigniew, peržiūrėjęs oficialią Trakų rajono savivaldybės Facebook paskyrą, viena akimi pamatė, kad kažkoks irklavimo čempionatas Trakuose tikrai bus. Dabar tik supratau, kur šuo pakastas! Taip, Trakams, kaip ir daugeliui ežeringų miestų, suteikta teisė 2021 m. rengti vieną iš Pasaulio taurės etapų. Tai visiškai nesulyginamas dalykas su tokiu reikšmingu įvykiu kaip Pasaulio irklavimo čempionatas. Kaip mūsų rajono valdžia vis dėlto moka pakelti sau uodegą ir kaip ji puikiai moka manipuliuoti ir žongliruoti įvairia informacija. Visą vasarą rajono valdžia skalambijo, kad 2023 metais yra labai reali galimybė Trakams tapti pasaulio irklavimo sostine. Kai visos iliuzijos prasisklaidė kartu su pranešimu iš Tarptautinės irklavimo bendruomenės, kad Trakams dar per anksti svajoti apie tokio lygio čempionatą, labiausiai šūkavę valdininkai staiga nėrė į krūmus. Trakų rajono savivaldybės Facebook paskyroje atsirado džiaugsminga, bet tuo pačiu klaidinanti žinia apie Trakus ir vieną iš pasaulio taurės etapų. Valdžios elektorato pagrindą sudaro žmogus, paskendęs savo reikaluose ir galvojantis kaip
prisidurti papildomą kapeiką. Mano kaimynas Zbigniew yra pavyzdys, kurį išdūrė Trakų rajono savivaldybės Facebook paskyros įrašas. Jis paskubomis per savo išmanųjį telefoną skaitė naujienas, stabtelėjo sekundei prie paskelbto savivaldybės įrašo, perskaitė pirmus žodžius, kad Trakuose bus kažkoks pasaulinis irklavimas ir pasidarė išvadas, kad Trakuose vyks Pasaulio irklavimo čempionatas 2023 m. Sąžininga ir atvira valdžia, mano įsitikinimu, neturėtų apgaudinėti savo kraštiečių, pateikiant jiems iškraipytą informaciją, o būti drąsia ir sąžininga. Juk galima buvo paskelbti naujieną ir tokiu būdu: „Deja, Trakai netaps Pasaulio irklavimo čempionato sostine 2023 m., bet einame teisingu keliu, nes mūsų miestui patikėta rengti Pasaulio taurės vieną iš etapų“. Gal aš per daug Platono ir Aristotelio prisiskaitęs apie tobulus valstybės ir valdininkų modelius, o per kasdienybę brendančiam žmogui ir taip viskas sueis... Beliko man ištiesti delną kaimynui ir pasiimti iš jo laimėtą europinį
červoncą, išaiškinant, kaip išdūrė jį savivaldybės viešieji ryšiai.
Girtis, girtis ir dar kartą girtis
Gyvename tokiame rajone, kur kelios partijos puikiai išmano viešuosius ryšius ir pagrindinę taisyklę: „girtis daugiau negu reikia“. Mano atmintyje iškyla prisiminimas, kai žiemą vykusių savivaldybių tarybų rinkimų metu oranžinė partija sau prisiskyrė galybę kitų nuopelnų. Bet svarbiausia, kad tas
kožnas žmogelis patikėtų
kabinamais makaronais. Todėl šūkis: „pasakyta – padaryta“ gali būti aprašomas bet kuriame vadybos vadovėlyje ir dėstomas net aukštosiose mokyklose, kaip daryti įtaką žmonėms. Įvažiuojant į Trakus atsirado naujas „turbo“ žiedas ir sutvarkytas kelias. Visi žino, kad „pasakyta – padaryta“. Niekas nemėgina savarankiškai pasamprotauti, kad tuos darbus atliko Lietuvos automobilių ir kelių direkcija, o savivaldybės vaidmuo visame projekte buvo epizodinis. Lentvaryje šią vasarą visuomenei buvo pristatytas rekreacinės infrastruktūros projektas prie Graužio ežero. Džiaugtis yra dėl ko. Bet nutylima, kad, dėl nustatytų trūkumų, rangovas UAB „Altitudė“ iki šiol negali priduoti šio objekto. Infrastruktūra gera, bet ar jaunos mamos mėgino su vežimėliais kopti tais stačiais laiptais, nepritaikytais judėti? (jau nekalbu apie neįgalius žmones). Kita įdomi detalė – projektas juk finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, o savivaldybė finansiškai prisideda tik simboliškai. Tokius projektus rašo visos 60 Lietuvos savivaldybių ir visos jos gauna vienokią ar kitokią ES paramą. Todėl girdėti paprastų žmonių dialogą: „matei, kokį Rudelienė mums parką Lentvaryje įrengė“ yra jau viešųjų ryšių žanro klasika. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad tas projektas buvo vystomas jau nuo 2005 m., kai buvęs Lentvario seniūnas Jonas Kietavičius kartu su gyventojais teikė pasiūlymą išplėsti Graužio ežero pakrantės infrastruktūros teritoriją iki 7 hektarų, nes pirminiame plane buvo numatyti tik 2 hektarai. Ką tuo metu veikė Edita Rudelienė? Dirbo eiline savivaldybės administracijos specialiste. Kas galėjo pagalvoti, kad taip ryškiai sužibės jos žvaigždė. Svarbiausia, kad oranžiniai žmonėms moka įpiršti: „pasakyta – padaryta“. Ir visi tuo šventai tiki.
Rajono merė – protingiausia ir gražiausia
O ką šiandien veikia Edita Rudelienė? Merė šiuo metu dar vieši už Atlanto, kur stropiai, kaip ir dera dar nuo mokslų nepavargusiam mokyklinukui, mokosi municipaliteto valdymo pagrindų. Ir net ši merės kelionė nepraėjo be viešųjų ryšių parodijos. Ši kelionė buvo pristatyta taip, tarytum mūsų merė būtų genialumo įsikūnijimas, dalyvavęs neeilinėje atrankoje, pokalbyje ir atrinktas į „super stars“ komandą. Ir Šimas Burbulis beveik buvo įtikėjęs, kad
točnai merė į JAV iškeliavo dėl neįprastų savo gabumų. Netrukus pastebėjau, kad su mere į tą kelionę išvažiavo ir dar septynių savivaldybių merai, o tarp tų merų – buvęs Šalčininkų rajono komjaunimo komiteto pirmasis sekretorius ir dabartinis Šalčininkų meras Zdzislav Palevič. Šalčininkuose, kuriuose miestas užstrigęs praeitame amžiuje, miesto centre galima pamatyti lenkiškai užrašytą universalinės parduotuvės pavadinimą: „Dom towarowy“. Supratau, jeigu jau ir poną Palevič atrinko į tobulinimosi kursus už Atlanto, vadinasi ir Burbulis galėtų įtikinti JAV ambasadą, kad jis vertas tokios kelionės. Tad tegul viešieji merės ryšiai mažiau pučia mums visiems miglą, kad ji važiavo, nes gavo kvietimą, kurio negalėjo atsisakyti. Puiku, kad visas išlaidas apmoka JAV, bet tavęs nėra nuo rugsėjo 4 iki 14 d., šios dienos įsiskaičiuos į tavo atostoginius ir dar papildomai gausi apie 700 eurų komandiruotpinigių, kuriuos jau išmokės ne JAV, o rajono savivaldybė. Merei taip rūpėjo į tą Ameriką išskristi, kad ji net pamiršo, kad šią savaitę vyksta rinkimai į Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkus, kur ji ryžtingai iškėlė savo kandidatūrą. Kažkaip neprofesionalu partijos reikalus palikti tokiu svarbiu momentu. Be to, kvietimas nebuvo skirtas Lietuvos didžiųjų savivaldybių vadovams, o tik toms savivaldybėms, kurios atitiko tam tikrus kriterijus, todėl ir dalyvių skaičius natūraliai mažėjo.
Šiek tiek suklupo
Pasekite merės Facebook paskyrą ir pamatysite, kaip ji atsakingai teikia ataskaitas apie savo vizitą JAV. Norisi tikėti, kad prie tokio viešumo prisidėjo ir laikraštis „Galvė“ kartu su rajono opozicija, kai paėmė klausimą dėl valdininkų nežabojamų kelionių į užsienį „už gerklės“. Dabar merė kiekvieną dieną papildo savo paskyrą kelionės įspūdžiais. Bet, regis, rajono merė pamiršo už Atlanto pasiimti oranžinį viešųjų ryšių konsultantą, kuris paaiškintų, ką galima viešinti. Viename savo Facebook paskyros įrašų merė suklupo parašydama tokią frazę: „Po Vašingtono atvykus į Detroitą lengvas šokas, o dar ir popietė apsiniaukus pasitaikė. Šis miestas 2013 m. bankrutavo ir iki šiol nėra pilnai atsigavęs. Daug didelių betoninių pastatų stovi apleisti, nenaudojami. Gatvėse daug prašančių išmaldų“. Ponia mere, o Jums Detroitas neprimena Trakų? Aišku, Trakai nėra bankrutavę, bet ir čia stovi daug betoninių ir apleistų pastatų. O rajono elgetos ir skurstantieji prisimenami taip pat tik per Kalėdas, kai vyksta savireklamos viešieji ryšiai: pozuojama nuotraukoms rajono nepasiturinčių žmonių namuose su gražiai apsirengusiais valdininkais. Tebūnie, tegul mūsų merė pirmą kartą sužinojo, kad yra toks bankrutavęs miestas Detroitas. Gal dar sužinos, kad JAV yra ir nuo uragano „Katerina“ nukentėjęs miestas Naujasis Orleanas, savo akimis nepatikės, kad ten yra ir Silicio slėnis, o dar jai bus paaiškinta, kad kai kuriose valstijose net yra legalizuota naminukė ir ją verda amerikonai, vadinami
moonshiners. Šimas Burbulis neprieštarautų, kad grįžusi merė šį klausimą iškeltų į strateginį lygmenį... Ir galiausiai, net man
kaišianosiui pasistojo toks klausimas, kodėl rajono merė į tokią šalį su savimi nepasiėmė savo sutuoktinio? Labai keista, kai į JAV, kur šalies herbe ir oficialiame antspaude yra atvaizduota paukščių rūšis – plikagalvis erelis – nepasiimamas ponas Rudelis. Kai prieš keletą metų į Azerbaidžaną Edita Rudelienė važiavo su savo sutuoktiniu, oficialiuose savivaldybės pranešimuose buvo minima tik merė. Nepaisant to, ar merė iš JAV grįš patobulėjusi, ar tik pagilinusi geografines žinias apie JAV miestus, bet faktas išlieka kaip blynas – rajono valdžia puikiai moka išnaudoti visur skubančio žmogaus išsiblaškymą, kuriant apie save idealiosios valdžios mitą. Gero visiems
savaitgalinio grybavimo – Paluknio miškuose pilna baravykų!
Girtis, girtis ir dar kartą girtis
Gyvename tokiame rajone, kur kelios partijos puikiai išmano viešuosius ryšius ir pagrindinę taisyklę: „girtis daugiau negu reikia“. Mano atmintyje iškyla prisiminimas, kai žiemą vykusių savivaldybių tarybų rinkimų metu oranžinė partija sau prisiskyrė galybę kitų nuopelnų. Bet svarbiausia, kad tas kožnas žmogelis patikėtų kabinamais makaronais. Todėl šūkis: „pasakyta – padaryta“ gali būti aprašomas bet kuriame vadybos vadovėlyje ir dėstomas net aukštosiose mokyklose, kaip daryti įtaką žmonėms. Įvažiuojant į Trakus atsirado naujas „turbo“ žiedas ir sutvarkytas kelias. Visi žino, kad „pasakyta – padaryta“. Niekas nemėgina savarankiškai pasamprotauti, kad tuos darbus atliko Lietuvos automobilių ir kelių direkcija, o savivaldybės vaidmuo visame projekte buvo epizodinis. Lentvaryje šią vasarą visuomenei buvo pristatytas rekreacinės infrastruktūros projektas prie Graužio ežero. Džiaugtis yra dėl ko. Bet nutylima, kad, dėl nustatytų trūkumų, rangovas UAB „Altitudė“ iki šiol negali priduoti šio objekto. Infrastruktūra gera, bet ar jaunos mamos mėgino su vežimėliais kopti tais stačiais laiptais, nepritaikytais judėti? (jau nekalbu apie neįgalius žmones). Kita įdomi detalė – projektas juk finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, o savivaldybė finansiškai prisideda tik simboliškai. Tokius projektus rašo visos 60 Lietuvos savivaldybių ir visos jos gauna vienokią ar kitokią ES paramą. Todėl girdėti paprastų žmonių dialogą: „matei, kokį Rudelienė mums parką Lentvaryje įrengė“ yra jau viešųjų ryšių žanro klasika. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad tas projektas buvo vystomas jau nuo 2005 m., kai buvęs Lentvario seniūnas Jonas Kietavičius kartu su gyventojais teikė pasiūlymą išplėsti Graužio ežero pakrantės infrastruktūros teritoriją iki 7 hektarų, nes pirminiame plane buvo numatyti tik 2 hektarai. Ką tuo metu veikė Edita Rudelienė? Dirbo eiline savivaldybės administracijos specialiste. Kas galėjo pagalvoti, kad taip ryškiai sužibės jos žvaigždė. Svarbiausia, kad oranžiniai žmonėms moka įpiršti: „pasakyta – padaryta“. Ir visi tuo šventai tiki.
Rajono merė – protingiausia ir gražiausia
O ką šiandien veikia Edita Rudelienė? Merė šiuo metu dar vieši už Atlanto, kur stropiai, kaip ir dera dar nuo mokslų nepavargusiam mokyklinukui, mokosi municipaliteto valdymo pagrindų. Ir net ši merės kelionė nepraėjo be viešųjų ryšių parodijos. Ši kelionė buvo pristatyta taip, tarytum mūsų merė būtų genialumo įsikūnijimas, dalyvavęs neeilinėje atrankoje, pokalbyje ir atrinktas į „super stars“ komandą. Ir Šimas Burbulis beveik buvo įtikėjęs, kad točnai merė į JAV iškeliavo dėl neįprastų savo gabumų. Netrukus pastebėjau, kad su mere į tą kelionę išvažiavo ir dar septynių savivaldybių merai, o tarp tų merų – buvęs Šalčininkų rajono komjaunimo komiteto pirmasis sekretorius ir dabartinis Šalčininkų meras Zdzislav Palevič. Šalčininkuose, kuriuose miestas užstrigęs praeitame amžiuje, miesto centre galima pamatyti lenkiškai užrašytą universalinės parduotuvės pavadinimą: „Dom towarowy“. Supratau, jeigu jau ir poną Palevič atrinko į tobulinimosi kursus už Atlanto, vadinasi ir Burbulis galėtų įtikinti JAV ambasadą, kad jis vertas tokios kelionės. Tad tegul viešieji merės ryšiai mažiau pučia mums visiems miglą, kad ji važiavo, nes gavo kvietimą, kurio negalėjo atsisakyti. Puiku, kad visas išlaidas apmoka JAV, bet tavęs nėra nuo rugsėjo 4 iki 14 d., šios dienos įsiskaičiuos į tavo atostoginius ir dar papildomai gausi apie 700 eurų komandiruotpinigių, kuriuos jau išmokės ne JAV, o rajono savivaldybė. Merei taip rūpėjo į tą Ameriką išskristi, kad ji net pamiršo, kad šią savaitę vyksta rinkimai į Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkus, kur ji ryžtingai iškėlė savo kandidatūrą. Kažkaip neprofesionalu partijos reikalus palikti tokiu svarbiu momentu. Be to, kvietimas nebuvo skirtas Lietuvos didžiųjų savivaldybių vadovams, o tik toms savivaldybėms, kurios atitiko tam tikrus kriterijus, todėl ir dalyvių skaičius natūraliai mažėjo.
Šiek tiek suklupo
Pasekite merės Facebook paskyrą ir pamatysite, kaip ji atsakingai teikia ataskaitas apie savo vizitą JAV. Norisi tikėti, kad prie tokio viešumo prisidėjo ir laikraštis „Galvė“ kartu su rajono opozicija, kai paėmė klausimą dėl valdininkų nežabojamų kelionių į užsienį „už gerklės“. Dabar merė kiekvieną dieną papildo savo paskyrą kelionės įspūdžiais. Bet, regis, rajono merė pamiršo už Atlanto pasiimti oranžinį viešųjų ryšių konsultantą, kuris paaiškintų, ką galima viešinti. Viename savo Facebook paskyros įrašų merė suklupo parašydama tokią frazę: „Po Vašingtono atvykus į Detroitą lengvas šokas, o dar ir popietė apsiniaukus pasitaikė. Šis miestas 2013 m. bankrutavo ir iki šiol nėra pilnai atsigavęs. Daug didelių betoninių pastatų stovi apleisti, nenaudojami. Gatvėse daug prašančių išmaldų“. Ponia mere, o Jums Detroitas neprimena Trakų? Aišku, Trakai nėra bankrutavę, bet ir čia stovi daug betoninių ir apleistų pastatų. O rajono elgetos ir skurstantieji prisimenami taip pat tik per Kalėdas, kai vyksta savireklamos viešieji ryšiai: pozuojama nuotraukoms rajono nepasiturinčių žmonių namuose su gražiai apsirengusiais valdininkais. Tebūnie, tegul mūsų merė pirmą kartą sužinojo, kad yra toks bankrutavęs miestas Detroitas. Gal dar sužinos, kad JAV yra ir nuo uragano „Katerina“ nukentėjęs miestas Naujasis Orleanas, savo akimis nepatikės, kad ten yra ir Silicio slėnis, o dar jai bus paaiškinta, kad kai kuriose valstijose net yra legalizuota naminukė ir ją verda amerikonai, vadinami moonshiners. Šimas Burbulis neprieštarautų, kad grįžusi merė šį klausimą iškeltų į strateginį lygmenį... Ir galiausiai, net man kaišianosiui pasistojo toks klausimas, kodėl rajono merė į tokią šalį su savimi nepasiėmė savo sutuoktinio? Labai keista, kai į JAV, kur šalies herbe ir oficialiame antspaude yra atvaizduota paukščių rūšis – plikagalvis erelis – nepasiimamas ponas Rudelis. Kai prieš keletą metų į Azerbaidžaną Edita Rudelienė važiavo su savo sutuoktiniu, oficialiuose savivaldybės pranešimuose buvo minima tik merė. Nepaisant to, ar merė iš JAV grįš patobulėjusi, ar tik pagilinusi geografines žinias apie JAV miestus, bet faktas išlieka kaip blynas – rajono valdžia puikiai moka išnaudoti visur skubančio žmogaus išsiblaškymą, kuriant apie save idealiosios valdžios mitą. Gero visiems savaitgalinio grybavimo – Paluknio miškuose pilna baravykų!
