Čia aš, Šimas Burbulis. Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Taigi, keliu ir vėl iš pat ryto granioną stikliuką už mus visus, kurių dūšia laisva ir protas neužkalkėjęs. Už mus, Trakų rajono gyventojus, kurie moka ne tik skaityti, bet ir atsirinkti, ne tik rašyti, bet ir kritikuoti, ne tik kalbėti, bet ir nedrebėti.
Burbulis padėjęs ant vietinių carų
Prasidėjus karantinui daugelis žiniasklaidos priemonių pranešė, kad joms prasidėjo sunkus laikotarpis. Bet Burbulis gali visus nuraminti, nes su „Galve“ kaip niekad yra viskas gerai ir ji jaučiasi puikiai, nes „karantino“ sąlygomis ji gyvena jau daugiau nei metus ir prie visko adaptavosi. Lygiai nuo tada, kai Trakų rajono merė Edita Rudelienė su savo ištikima chebra ciniškai spjovė į rajono laisvą žodį. Taip, ta pati persona, įsijautusi į politikės vaidmenį, buvo įsitikinusi, kad vienu pirštų spragtelėjimu gali užčiaupti populiariausią Trakų rajono žiniasklaidos priemonę. Aišku, „Galvė“ populiariausia tapo kaip atoveiksmis į šių laikų carienės panaudotas represijas prieš rajono žiniasklaidą. Kuo labiau suspaudi spyruoklę, tuo labiau ji atšoka, ar ne taip, Baba Jaga? Mielas rajono verslininke, aš tave iš karto perspėju atsargiau turėti kokių nors reikalų su tokiais rajono politikais. Tu pats įsivaizduok, laimi viešąjį savivaldybės skelbtą konkursą, pasirašai sutartį, pradedi teikti paslaugas. Bet būdamas laisvas ir samprotaujantis, tu vieną kartą, antrą kartą kur nors viešai išsakei savo nuomonę apie rajono valdymą. Ir tada atsitinka įdomiausia dalis, nes įsižeidusi Edita sukviečia savo pakalikus ir duoda įsakymą padaryti viską, kad su tavimi būtų nutraukti bet kokie ryšiai. Tiesiog šiaip, vien dėl to, kad tu kitoniškas. Vien dėl to, kad tu matai, kaip rajone vyksta maklės ir varkės. Kaip ir kiekviena organizuota grupuotė, taip ir Trakų libai turi savo griežtą hierarchiją su šestiorkom, kileriais, obsciako saugotoju ir kitais Šeimos nariais. Uždubasinti „Galvę“ buvo patikėta vienai Trakų rajono savivaldybės administracijos kilerei – liberalei. Aš ją dar mėgstu pavadinti „seifų saugotoja“, nes būtent jai buvo patikėta saugoti savivaldybės seifą, kur po 2015 metų rinkimų buvo sudėti balsavimo biuleteniai. Och, tada Trakai išgarsėjo visoje Lietuvoje su rinkėjų papirkinėjimu, su tokiu nachališku rinkimų įstatymų pažeidinėjimu, kai reikėjo skelbti net pakartotinį balsavimą. Tai va, toji „seifų saugotoja“ nėra kvaila moteris, bet dėl ištikimybės savo Šeimai ji ir ėmėsi zadanijos sužlugdyti rajono laikraštuką. Ji administracijoje atsako už mažos vertės įvairiausio pobūdžio pirkimus, todėl kilerė ir sugalvojo, kaip pažeidžiant konkurencijos ir viešųjų pirkimų nuostatas, parklupdyti „Galvę“. Todėl perduokite kilerei labų dienų ir tegul normaliai perrašo naują sutartį, sudarytą su konkurentu, nes ten padaryta keletą kliauzų dėl kurių nors ir dabar galima būtų paimti kažką už kiaušinių…Ačiū tau, mieloji Šeima, tu davei “Galvei“ labai svarbias gyvenimiškas pamokas, nes jeigu anksčiau dar galvojau, kad su visais politikais iki vieno reikia elgtis pagarbiai ir išlaikant diplomatinį reveransą, tai dabar žinau, kad bent jau mūsų rajone yra tokių politikų ant kurių aš tiesiog esu padėjęs. Už laisvą žodį!
Seimo klounai
Žinote, kokia yra viena iš kiekvienos partijos silpnybių? Ta, kad partija savo viduje turi pasitvirtinusi įstatus, tikslus ir programas. O taip pat partija gali vienyti 10 000 ir daugiau bendraminčių. Bet tas žodis „bendramintis“ yra labai reliatyvus, nes nėra jokių garantijų, kad visi 10 000 partijos narių vienodai supranta partijos įstatų, tikslų ir programų esmę. Manau, kad Liberalų Trakų skyrius su savo pilkuoju kardinolu, buvusia komjaunimo reikalų koordinatore Nijole Lisevičienė yra smarkiai atitolę nuo pagrindinių liberalizmo idėjų. Kad ir paimkime tai, kad pagrindiniame Lietuvos liberalų sąjūdžio tinklalapyje teigiama, kad liberalai pasisako už „žodžio ir spaudo laisvę“. Skaitydamas tai žvengiu susiėmęs už savo alaus pilvūzo. Labiausiai man patinka jų frazė: „šiandien Lietuvoje matome išpuolius ne tik prieš žmogaus teises ir laisves, bet ir pačių demokratijos pagrindų klibinimą“. Cha, cha, cha! Edita Rudelienė, ar tu nors kartelį esi skaičiusi šiuos savo partijos dokumentus?! Ar tiesiog Nijolė tau neleidžia to daryti pastoviai primindama, kad teisingiausi skaitiniai gali būti tik „Komunistų manifestas“ ir Mao Dzedungo „Maža raudonoji knygelė“?. Turime mes ir Seime savo Lioleka ir Boleka, tai yra Jaroslaw Narkiewicz ir Jonas Liesys. Kol ministeris Liolekas Narkiewicz gudriai skirsto pinigus kelių tvarkymui savo rajonui, tol liberalas Bolekas Liesys laisvojo žodžio išvakarėse kolioja žurnalistus Seime: neduokite jiems interviu čia po stogu, eikite į gatvę ir duokite ten interviu, kaip ir priklauso. Visiems žurnalistams! Ir išvesime juos iš čionai! Nereikia čia, kad aplink mus šokinėtų tie žurnalistai“. Citatos pabaiga. Ir ką bepridurti apie tokį sau į kojas šaudytoją, kuris turbūt svajoja nors dar vieną kadenciją į Seimą pakliūti pasišildyti? Man niekaip nekoreliuoja siekis ramiai sėdėti valdžioje ir nuolat būti įtampoje su žiniasklaidos priemonėmis. Gal dėl to mūsų rajone „nepriklausomus“ ir „demokratinius“ forumus organizuoja liberalė Nijolė Lisevičienė, kur stavkė prasideda nuo 1 000 eurų už suorganizavimą apskirtai ko nors. Nori, kad suorganizuočiau? Nori, kad tau būtų greičiau ir paprasčiau nei kitiems? Nori lengvatų? Gerai, stok į partiją arba atnešk į obščiaką.
Vietoje epilogo
O dabar aš Jums pateiksiu labai gerą pavyzdį, kad rajono valdžia ne eina link atviros visuomenės, bet vis labiau klimpsta savo slapukavimo žabangose. Oficialiame mūsų savivaldybės administracijos tinklalapyje www.trakai.lt yra tokia rubrika „viešieji pirkimai“. Ten kiekvienas Trakų rajono gyventojas gali sekti aktualiausią informaciją apie viešuosius pirkimus. Iš tikrųjų, taip turėtų būti, bet taip nėra. Taigi, toje rubrikoje kiekvienais metais Trakų tarnautojai pildė skiltį „pirkimų žurnalas“. Tą žurnalą tarnautojai atnaujindavo kiekvieną mėnesį, pažymėdami, kokie buvo atlikti pirkimai – kokių prekių užsisakė, paslaugų, iš ko pirko ir už kokią sumą. Tas žurnalas nuosekliai ir sistemingai buvo pildomas labai seniai, metai iš metų. Kaip sakant, kuo skaidresnė rajono valdžia, tuo daugiau informacijos apie viešuosius pirkimus matyti tame „pirkimų žurnale“. Kaip atskaitos tašką informacijai rinkti tą žurnalą naudodavo ir „Galvė“. Susipažinusi su naujausiais pirkimais, „Galvė“ pateikdavo klausimus savivaldybės administracijai stiliumi kas, kaip ir kodėl? Aišku, kiekvieną neskaidrią valdžią anksčiau ar vėliau pradeda tai užknisti ir kas tada nutinka? Visiškai teisingai, nuo 2020 metų pradžios liberalo Dariaus Kvedaravičiaus vadovaujama savivaldybės administracija daugiau Trakų rajono gyventojams visiškai neviešina „pirkimų žurnalo“. O „Galvė“ jau daugiau kap mėnesį laukia iš savivaldybės aiškaus atsakymo, kokios techninės kliūtis trukdo tarnautojams ir toliau vykdyti „pirkimų žurnalo“ pildymą. Ne Jūsų suknistas reikalas ponai ir ponios, kur valdantieji liberalai leidžia Jūsų pinigus!
Todėl klausyk įdėmiai, ponia merė Edita Rudelienė, arba Tu asmeniškai pasirūpini, kad gyventojams ir vėl būtų atnaujintas bendras informacijos teikimas per patogią „pirkimų žurnalo“ sistemą, arba „Galvė“ ir vėl bus priversta ginti viešąjį interesą tradiciniu metodu dėl informacijos neteikimo Trakų rajono gyventojams. Myliu, bučiuoju.
