Cerkvės varpas kviečia maldai ir bendram darbui

Vievio stačiatikių maldos namai suburia rusų bendruomenės tikinčiuosius iš visos apylinkės

Vladas Kasperavičius

Vievis. Cerkvė prie magistralinio kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Šventikas Venjaminas sutartu laiku pasitinka ir atrakina cerkvę. Kalbamės tuščiuose maldos namuose, tačiau ramus ir pasvertas dvasininko balsas sakyte sako – netuščia šiame rūme.

Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė – stačiatikių maldos namai. Iki prancūzmečio šiame mieste būta stačiatikių vienuolyno ir spaustuvės, kurie garsino Vievį, nes buvo itin stiprūs traukos centrai. Napoleonui sudeginus cerkvę, dabartinė pastatyta 1843 metais.

Netinkamos mitybos problemos

Maždaug kas dešimtas pasaulio vaikas yra nutukęs. Ką daryti, kad tai netaptų ir jūsų vaiko problema?

Asta Jaramaitienė

Docentas med. dr. Vaidotas Urbonas mediko specialybę įgijo Vilniaus universitete, yra paskelbęs per 140 mokslinių publikacijų tarptautiniuose ir Lietuvos moksliniuose žurnaluose.

Cerkvės pastatymo 150 metų jubiliejus

Vladas Kasperavičius

Trakų Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvė keičia savo išvaizdą. Pastaruoju metu trakiečiai ir miesto svečiai džiaugiasi atnaujintais maldos namų variniais kupolais, pradedamais sienų dažymo darbais – šventovė rengiama garbingai sukakčiai pažymėti. Cerkvės šventikas Aleksandras Šmailovas santūriai pasakoja apie šventovės istoriją, tikinčiųjų pamaldas, apie artėjantį cerkvės pastato 150 metų jubiliejų. Jis atsakė į „Galvės“ žurnalisto klausimus.

Muzikos ansambliai – rusų etninės kultūros puoselėtojai

Vytautas Žemaitis

Žaismingoji „Zabava“

„Zabava“ – tai prie Trakų rajono kultūros rūmų veikiantis bene jauniausias rusų dainos ansamblis, susikūręs vos prieš porą metų, 2011 – ųjų pavasarį. Į jį susibūrė įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų Trakų krašto tautinių mažumų atstovai iš Lentvario, Rūdiškių, Trakų ir Senųjų Trakų, gerbiantys ir mėgstantys savo protėvių papročius, žaidimus, dainas, dainuotas užstalėse, šeimose, kaimuose. Bet, pasirėdžius savo nacionaliniais drabužiais, galima pasirodyti ir plačiajai auditorijai. Žodis „zabava“ reiškia judrų žaidimą. Galbūt ir dzūkai, artimiausi slavų kaimynai, taip pat turi giminingą žodį – „zobauka“ – su panašia reikšme: vaikiškas valiūkiškas žaidimas arba tiesiog – žaislai.

Asmeninis dvasinio vadovo ir žmogaus santykis, jo palaikymas

Vytautas Žemaitis „Per pastaruosius kelerius metus imta jausti vis didesnį individualios dvasinės pagalbos poreikį. Šis reiškinys atsiranda vienu metu daugelyje vietų ir plinta nepaisydamas geografinių, konfesinių ir profesinių ribų. Tokia vidinės gelmės paieška savo ruožtu padidino dvasinių vadovų tikėjimo kelyje poreikį. Įprastiniai pastoracinės ir psichologinės globos būdai pasirodė netinkami šiam uždaviniui spręsti. Dėl to ėmė…

Rusiškos virtuvės atspindžiai Trakų krašte

Kulinarinis paveldas Trakų krašte: šventiniai bei apeigų patiekalai, ritualinė ruoša, valgymo ypatumai Alius Avčininkas  Rusai garsėja pasaulyje ne tik savo tradicinėmis, tik jai būdingomis meno formomis, bet ir vaišingumu. Lietuvoje net yra posakis „rusiška dūšia“ reiškianti atvirą ir vaišingą žmogų. Nors nuo amžių kasdieninis stalas buvo labai kuklus: be miltinių gaminių, mitybos pagrindą sudarė košės,…

Stačiatikių krikštynos.itualų atspindžiai. Krikšto ceremonija

Alius Avčininkas „Stačiatikybė, pirmoji mūsų kraštus pasiekusi krikščionių religija 1, iki šiol nesulaukė didesnio lietuvių istoriografijos dėmesio. Istorijoje ir knygose apie ją stačiatikybę nustelbė katalikybė. Antai dviejose knygose, skirtose krikšto jubiliejiniams metams2, rašyta tik „lietuviškų“ konfesijų istorija. Tai tikriausiai nulėmė tradicinis lietuvių istoriografijos etnocentrizmas – negausių kitataučių ir kitatikių problemas kolektyviniuose leidiniuose ar monografijose dažniausiai…

Rusų kultūros židinys – Lentvario 1-oji vid. Mokykla

Vietos rusų bendruomenės intensyvesnis telkimas miesteliuose, vykdyti, vykdomi projektai, ryšių palaikymas su užsienio rusų bendruomenėmis. Alius Avčininkas Šiandieninėje visuomenėje susiduriama su vis gausėjančiomis socialinėmis problemomis: didėjančia socialine diferenciacija, socialiniu neteisingumu, skurdu, nedarbu, rasine segregacija, migracijos keliamomis problemomis tiek pačiam asmeniui, tek jo šeimai bei bendruomenei, iš kurios išvyko ir į kurią atvyko, bendruomenių nykimu ir su…

Sovietizacija – rusų kultūros pakilimas ar nuosmukis krašte?

Rusų bendruomenės padėtis tarpuvaldžio laikotarpiu – 1988-1991 metais

Alius Avčininkas

Šiandien visuomenėje, kuri tarsi orientuojasi į vakarietišką kosmopolitiškumą, vyksta nevisai normalūs judėjimai: dėl sovietų vykdytos politikos Lietuvoje kartais bandoma kaltę mesti ir paprastiems gyventojams, kurie nieko bendra su okupaciniu režimu neturėjo. Nors informacijos daug apie istorinę įvairių etninių bendruomenių padėtį Lietuvoje yra daug, jis vis dėlto nepasiekia atokesnių kampelių gyventojų.

RUSŲ ETNINĖS BENDRUOMENĖS KŪRIMASIS TRAKŲ APYLINKĖSE

Alius Avčininkas

Trakai, gražiai pavadinti LDK mikrokosmu, dar ir šiandien ataidi iš praeities savo viduramžiška dvasia. 1414 metais Trakuose lankęsis Gillebert de Lannoy rašė: „Trakų mieste ir aplinkiniuose kaimuose labai daug totorių, kurie gyvena giminėmis, yra tikri Saracėnai, visai nežinantys Jėzaus Kristaus tikėjimo, ir turi atskirą kalbą, vadinamą totorių. Tame mieste gyvena vokiečių, lietuvių, rusų ir labai daug žydų“. Be abejo, šiandien tokios gausos nėra… Visgi dauguma buvusių kultūrų gyvos išliko ir iki šių dienų. Ne dirbtinai restauruotos, bet natūraliai įsigyvenusios į miestą, kuris be viso daugiatautiškumo neįsivaizduojamas. Yra ir karaimai, ir rusai, lenkai, žydai ir lietuviai. Kaip kad Vilniuje radosi nauja „kalba“ – litvakų, taip Trakuose susiformavo karaimų kalboje trakų tarmė. Tokie reiškiniai įmanomi tik per ilgą laiką, susiklosčius savotiškai gyvensenai. Tačiau pradedant visą rusų istoriją Trakuose nuo pradžių, reikia pasakyti, kad ji buvo kitokia nei kitų tautų.

Neilgas, bet prasmingas nuskinto žiedo likimas

Retas gali išvengti tos akimirkos, kada švenčiant iškilią datą ar sukaktį būtų galima apseiti be gėlių puokštės. Žiedų kompozicija yra lyg tas jungiamasis žodis tarp dovanojančiojo ir sukaktuvininko. Gera vasarą eiti sveikint su gimtadieniu ar kokia kita iškilia proga – laukai marguoja gėlėmis. Kukli ir paprasta puokštė palengvina rūpestį, kuris žiemą ar pavasarį tampa rimtu galvos skausmu. Kaip iš nesamų žolynų sukurti kad ir neprašmatnią kompoziciją, kuri pradžiugintų varduvininko ar jubiliato nuotaiką. Nesant gyvų gėlių gali išgelbėti iš sausų žolynų kukliai, bet skoningai sukurta kompozicija.ilgas, bet prasmingas

Vladas Kasperavičius

Vąšelio, adatos ir virbalų sunerti pasakų burtai

Yra keli būdai pažinti gražiai išsiuvinėtą servetėlę, dailiai vąšeliu sunertą staltiesę, paprastai, bet ir tuo pačiu įmantriai numegztą pirštinę ar kojinę. Vienas būdas – lankytis mugėse ir parodose. Kitas – stebėti, kaip mikliai ant smiliaus nardo riestagalis vąšelis, ar lempos šviesoje.Trečia, ir bene sudėtingiausia galimybė pažint įmantriai susukto siūlo magiją, pačiam paimt į rankas vąšelį, virbalus, adatą ir pabandyti sukurti grožį. Patyrus kūrybos džiaugsmą, gali tekt likusį gyvenimą būti priklausomam nuo šios „ligos“.

Vladas Kasperavičius

Studentai raginami pasirūpinti sveikatos draudimu

Europoje studijuojantis jaunimas turėtų pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele

Loreta Čėsnienė

Valstybės lėšomis

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad mokslo metams prasidėjus studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių universitetus išvykstantis Lietuvos jaunimas turėtų pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK). Pagal dabar galiojančią tvarką ES aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose studijuojantys asmenys privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis.

Trakiečiai – pasaulio vicečempionai

Iš pasaulio irklavimo čempionato Pietų Korėjoje Trakų irkluotojai grįžo su medaliais

Sigita Nemeikaitė
Trakų rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė

Vilniaus oro uostas seniai regėjo tokią minią besišypsančių žmonių su didelėmis gėlių puokštėmis rankose. Laukimo salėje durys atsivėrė, ir vienas per kitą laukiantieji užgriuvo švytinčius šio šurmulio kaltininkus – irkluotojas Donatą Vištartaitę, Mildą Valčiukaitę, Saulių Ritter, Rolandą Maščinską, Mindaugą Griškonį.