Vievio stačiatikių maldos namai suburia rusų bendruomenės tikinčiuosius iš visos apylinkės

Vladas Kasperavičius

Vievis. Cerkvė prie magistralinio kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda. Šventikas Venjaminas sutartu laiku pasitinka ir atrakina cerkvę. Kalbamės tuščiuose maldos namuose, tačiau ramus ir pasvertas dvasininko balsas sakyte sako – netuščia šiame rūme.

Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė – stačiatikių maldos namai. Iki prancūzmečio šiame mieste būta stačiatikių vienuolyno ir spaustuvės, kurie garsino Vievį, nes buvo itin stiprūs traukos centrai. Napoleonui sudeginus cerkvę, dabartinė pastatyta 1843 metais.

 

Daug elektrėniečių

Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė jungia ir buria šių apylinkių tikinčiuosius stačiatikius. Didžiumą parapijiečių sudaro gretimo Balceriškių kaimo ir Elektrėnų gyventojai.

- Išties, daugiausia į sekmadienio pamaldas melstis atvyksta elektrėniškių, - sako šventikas Venjaminas. – Suprantama, kodėl energetikų mieste gausu stačiatikių. Buvo sąjunginė statyba, iš tolimų vietų atvykusieji liko gyventi, o melstis galima tik pas mus. Esame arčiausiai Elektrėnų.

Užplūsta per šventes

Ar gausi stačiatikių bendruomenė? Šventikas Venjaminas atsako, kad tie, kurie dešimtmečiais lankėsi cerkvėje, į ją nuolat ateina ir dabar.

- Tiems, kurie tiki širdimi, šventovės durys atviros visada, - šypsosi šventikas Venjaminas. – Pasakysiu tiesiai. Kuomet būna didžiosios šventės, cerkvėje būna labai daug besimeldžiančiųjų.

Prisidėjo prie statybų

Prieš gerą dešimtmetį buvo atgauti bendruomenės namai, kurie prašėsi meistrų rankų. Ir cerkvei reikėjo atsinaujinimo. Šių pastatų remontas sutelkė bendruomenės tikinčiuosius. Jie noriai dalyvavo talkose, neapsieita ir be rinkliavų, pasiturinčiųjų pagalbos. Štai abu cerkvės kupolai – vienuolikos metrų skersmens pagrindinis ir kiek mažesnis varpinės -buvo padaryti turtingų rusų V. Uspaskich ir V. Romanovo pinigine pagalba. Abu kupolai buvo atnaujinti per labai trumpą laiką ir dabar puošia ne tik maldos namų pastatą, bet ir visą Vievį.

Įspūdingas varpas

Užkopus į varpinę, galima paliesti didžiausią mūsų krašto varpą. Tai 1900 metais Maskvoje specialiai Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvei brolių Sanginų liejykloje išlietas varpas. Jis sveria 61 pūdą, t.y. 976 kilogramus. Ant jo šono yra iškaltas užrašas, kuris byloja, kad šis varpas skirtas Vieviui.

 

Svarbu ne fasadas

Pasak šventiko Venjamino, tūlas architektas, pamatęs, kaip greit buvo atnaujinti cerkvės kupolai, pasiūlė organizacine patirtimi pasidalinti per televiziją, atseit tokią patirtį būtina skleisti pasauliui. Šventiko Venjamino nuomonė kita – ne paradinė pusė nusako, koks esi.

Daug svarbiau dvasinė tikėjimo pusė.

Dvasininkas sako, kad šiandienos laikas yra savotiškas, ir tikinčiajam svarbiau turėti tą tikėjimo salą, kurioje jis galėtų pasijusti visavertis. Vievio stačiatikių parapijos ganytojui svarbiausia išsaugoti tai, kas šiandien yra realu, o tikintiesiems svarbu, kad yra centras, kuris jungia ir buria.

 

Liūdnos tendencijos

Anot šventiko Venjamino, šiandienės pasaulio tendencijos yra labai liūdnos. Per pastaruosius kelis dešimtmečius vien Europos valstybėse užsidarė arti tūkstančio maldos namų. O kad tikintiesiems yra nepaprasta, akivaizdžiai byloja šis faktas. Per pirmuosius praėjusio šimtmečio dešimtmečius stačiatikių kankinių kanonizuota tris kartus daugiau, nei per kelis stačiatikių tikėjimo pradžios šimtmečius.

 

Tikėjimo tąsa

- Džiaugiuosi ir sveikinu visus jaunus žmones, kurie ateina į mūsų maldos namus visomis šeimomis, - sako šventikas Venjaminas. – Tie kiek neramūs ir kiek per garsiai šurmuliuojantys mažieji piliečiai pamaldų metu gal kiek ir erzina vyresniuosius, tačiau man tai puikus ženklas. Neišvažiavęs į užsienius jaunimas, atėjęs į cerkvę, rado kelią ne tik sau, bet ir savo atžaloms. Graži tikėjimo tąsa.

  Rusų bendruomenės istorija, kultūra ir gyvensena Trakų rajone