Vardai Jonas, Janina – kilę iš hebrajų kalbos, reiškia „Dievas (Jahvė) yra gailestingas“. Mes dažnai kalbiname ir rašome apie jau žinomus, garsius žmones savo darbais – dažniausiai visuomenine ar politine veikla. Tačiau ar be „mažų“ darbų gimsta „dideli“ darbai? Ar galima juos skirstyti į didelius ir mažus? Juk ir upės susidaro tik iš upeliukų, ir bitutės tarsi nepastebint prineša pilną avilį medaus. Taigi, ir kasdienis, kartais nepastebimas, tačiau sunkus daugumos žmonių darbas ir yra mūsų gyvenimo pamatas, ant kurio laikosi valstybė ir pasaulis. Su viena tokia darbščiąja bitute Janina Karpič apie gyvenimą, darbus, šeimą, ateitį kalbėjomės artėjant jos vardadieniui. Janina gimė mažame Puponių kaime Obelių apylinkėje (dabar – Rūdiškių seniūnija). Kai mirė tėvas, jai tebuvo 9 metukai. Motina, likusi našle, turėjo viena užauginti ją ir 1,5 metukų vyresnę seserį. Tad ar reikia stebėtis, kad to nelinksmo septyniasdešimtmečio laiku ir mažosioms mergaitėms, ir jų mamai, gyventi lengva nebuvo. J. Karpič ir tada, ir dabar suprato, kad reikia visoms dirbti. Janina ganė karves, mamai padėdavo žiemai paruošti pašarus gyvuliams, ravėdavo daržus. Pragyvenimui prisidurdavo iš miško: rinko uogas, grybus ir veždavo parduoti į Vilnių, o kartais net ir į Kauną. Juk anais laikais mamai socialinės pašalpos niekas nemokėjo. Reikėjo pačioms išgyventi, sugebėti suktis kaip išmanant. Janina nemaž nepavydėdama sako, kad dabar motinoms tikrai lengviau gyventi, nes pagimdžius gaunamos pašalpos. Tiesa, labiau pasvarsčiusios sutarėme, kad pas mus Lietuvoje pašalpos vaikams auginti (kaip, beje, ir kai kurios kitos), yra žymiai mažesnės negu daugelye išsivysčiusių pasaulio šalių. Buvo labai įdomu klausytis, kad Janina yra dėkinga savo mamai, kuri išmokė dirbti ir gerbti bet kokį darbą. Ne, ji nesmerkia dabartinio jaunimo, kuris neretai vengia neitin prestižinio darbo. „Nėra taip paprasta jaunam žmogui susigaudyti gyvenime, kol jo neprispiria bėda,“ – sako Janina Karpovič. Tačiau, jos nuomone, dėl to nemažai kalti ir tėvai. „Viskas mano vaikeliui, aš dėl jo viską padarysiu (o neduok Dieve, jeigu jis vienturtėlis),“ – šiek tiek ironizuoja Janina. Beje, ji pastebi dar ir tai, kad dažniausiai vaikus nuo rūpesčių, nuo sunkesnio darbo stengiasi apsaugoti tie gimdytojai, kurie patys turėjo ganėtinai sunkią vaikystę ar paauglystę. Janina ištekėjo jauna, tik baigusi Rūdiškių vidurinę mokyklą. Pamečiui jauna mama pagimdė dukrą ir sūnų, kurie jau seniai sukūrė savo šeimas, o jaunoji mamytė tapo senele ir dabar ji turi 4 anūkus. Visi jie gyvena Rūdiškių seniunijoje, Šklėriuose. Vyriausias anūkas – dukters Alinos, kuri dirba Trakų poliklinikoje registratore, sūnus mokosi Aukštadvario profesinėje technikos mokykloje, anūkė Kornelija – Trakų gimnazijos moksleivė, meno mokykloje mokosi skambinti fortepionu. Kita anūkė – Sonata – sūnaus, dirbančio kelių valdyboje, dukra, mokosi Trakų gimnazijoje bei meno mokykloje, dailės. Janinos trečiasis anūkas Oskaras rudenį žygiuos į pirmą klasę. Janina labai džiaugiasi šauniais savo anūkais. Ir ne kartą pakartojo, kad dėl jų yra labai laiminga. Tačiau jai pačiai asmeninis gyvenimas neitin susiklostė. Pagimdžiusi dukrą ir sūnų, po 15 metų su sutuoktiniu išsiskyrė. Ir štai dabar jai vienai reikia auginti dukrą ir sūnų. „Gyvenimas mėto ir vėto, pametėja žmogui velniškai įdomių, deja, ne pačių lengviausių išbandymų,“ – pasakoja Janina Karpovič, išgyvenusi visokiausių gyvenimo vingių. Dabar ji daug metų gyvena su draugu Valentinu, kuris jai visada padeda sunkią valandą. Janina nebūtų moteris, močiutė, kuriai nėra sunkumų. „Būna įsikniaubiu į pagalvę, paverkiu, ir vėl einu dirbti. Patikėkite, nėra taip blogai. Negalima varyti Dievo į medį, kaip sakoma – turiu šeimą, vaikus, anūkus, galiu dirbti,“ – pasakoja Janina. Taip, dirbti ji gali ir tai daro – valo patalpas, sunku patikėti, net 4 skirtingose vietose. Tik sveikata vis dažniau jai primena, kad reikia daugiau pasirūpinti savimi. Daug kur dirbo Janina: ir kolūkyje, gyvulininkystės fermose, kur buvo labai reikalinga fizinė jėga – išnešioti žolę gyvuliams, išmėžti tvartus, prižiūrėti besiveršiuojančias karves, veršiukus pastatyti ant kojų. Nemažai metų Janina dirbo Trakų poliklinikoje vėliau, Darbo birža jai pasiūlė siuvėjos kursus Vilniuje. Baigusi juos, pradėjo dirbti siuvėja Trakuose. Deja, dėl stuburo ir kaklo išvaržų gavo invalidumą. Darbo vietą teko palikti, o gydytojai nustatė tik 50% darbingumą. Ką ir kalbėti – namuose Janiną ištiko šokas – teko parduoti visus laikytus gyvulius. Janina Karpovič turi savo nuomonę: „Kodėl tiek daug valkataujančių, nedirbančių žmonių? Žmones gadina Darbo birža. Tokie žmonės atidirba tris mėnesius, o paskui juokiasi ir vėl metus „stovi“ toje pačioje biržoje ir gauna pinigus už nieką. Turbūt kažkas yra ne taip sistemoje“, - pasakoja pašnekovė. Moteriai, neturinčiai specialybės, sunku kabintis už gyvenimo, ypač gyvenant kaime. Tačiau Janina Karpovič nepalūžo. Ji dirbo daugelyje darboviečių. Kai kurių turėjo atsisakyti dėl sveikatos, tačiau šiandien varduvininkė linksma, sakosi esanti laiminga ir kupina energijos, o Jonines su šeimyna ir draugais visada švenčianti išradingai. Pasikalbėkite, tikrai ši moteris kiekvieną iš jūsų nuteiks gerai nuotaikai.

JOANA KATINIENĖ