EMA STANULIONIENĖ
Aukštadvario regioninio parko vyr. rekreacijos vadybininkė
Aukštadvario regioninio parko direkcija jau trečius metus sulaukė pagalbos iš savanorių. Turizmo sezono metu lankytojų centre talkino Aukštadvario senjoros, kurios kiekvieną sekmadienį priimdavo lankytojus teikdamos informaciją, platindamos leidinius. Direkcija atsidėkodama už nuoširdų darbą šių metų rugsėjo 11 dieną suorganizavo ekskursiją po Dzūkijos regioną.
Onuškio bažnyčia
Prie akmenimis grįstos istorinės Onuškio miestelio turgaus aikštės stovi balta didinga plytų ir akmenų mūro bažnyčia. Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė priminė šios bažnyčios istoriją ir papasakojo apie parapijiečius, kurie namuose kalbėdavę lietuviškai, o melsdavęsi lenkiškai. 1893 metais, gyventojų prašymu, buvo pradėtos lietuviškos pamaldos. XX a. pradžioje bažnyčioje kurį laiką vargoninkavo Kipras Petrauskas. Senjora Liongina Šovienė prisiminė 1939 – 1953 metais čia klebonavusį Nikodemą Švogždį – Milžiną, kuris buvęs visada linksmo būdo ir mylimas parapijiečių.
Karpiškių žvėrynėlyje
Varėnos rajone, Karpiškių kaime, šalia savo sodybos, mus pasitiko pats sodybos šeimininkas Bronius Jurgelevičius. Anksčiau buvęs aistringas medžiotojas, kaip pats sakęs ,,nušovęs daugiausiai vilkų Lietuvoje“, dabar sodybos pašonėje įkūręs ir stropiai prižiūrintis mažajį zoologijos sodą – žvėrynėlį. Jį puošia įvairaus dydžio ir margumo vištos, dėmesį prikaustė aplink vaikštinėjančių povų ryškių plunksnų spalvos, galėjome paliesti beėdantį šerną Juzeką, akis į akį per pusmetrį, už aptvaro, susitikome su vilku Maugliu. Kituose aptvaruose lakstė gudruolė laputė, stirniukas, nuostabą kėlė stambūs triušiai su didelėmis ,,peteliškių“ ausimis. Tačiau labiausiai draugiškumą išreiškė energingi šiaurės Amerikos meškėnai, kurie buvo susidomėję mumis, sveikinosi atkišę letenėles, iš puodelio imdami maistą godžiai ėdė.
Mistiška piramidė
Labai norėjosi apsilankyti pasakojimais ir neįprastomis istorijomis apipintoje Merkinės piramidėje, kuri stovi ramiame miškingame kampelyje, sodybos šeimininkų Žėkų išpuoselėtoje teritorijoje. Ramioje aplinkoje norėjosi pajausti Merkinės piramidės dvasią, kurios kupolą tądien apšvietė skaisti saulė. Mus pasitikęs piramidės savininkas Povilas pasiūlė iš pradžių pasivaikščioti po teritoriją, susikaupti, apžvelgti kryžių kompleksą ir tik tuomet užeiti į piramidę. Kadangi piramidė yra žinoma dėl savo energetinių galių, kaip teigiama, gydančių ligas, suteikiančių dvasinę pusiausvyrą, tikimės, jog dėl mistinio piramidės poveikio patirsime teigiamus sveikatos pokyčius.
Merkinės apylinkėse
Merkinės miestelyje, įsikūrusiame Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre, darbuotoja Laima Saviščevienė supažindino su Dzūkijos krašto tradiciniais amatais, aplankėme lankytojų centre eksponuojamą šių kraštų keramikės Rūtos Indrašiūtės parodą. Lėkštutėse, ąsotėliuose atsispindėjo vieni už kitus nuostabesni Lietuvos gamtos vaizdai. Laimos lydimi, Maksimonių kaime apsilankėme keramikės Elvyros Petraitienės sodyboje, kur susipažinome su juodosios keramikos gamyba ir dirbiniais.
Liškiavos bažnyčia
Liškiava - senas dzūkų miestelis, yra netoli Druskininkų, kairiajame Nemuno krante. Šiame miestelyje, ant bažnyčios kalno, stovi restauruota gilią istoriją menanti vėlyvojo baroko stiliaus Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia. Pasak gidės Jurgitos, šiandieną Liškiavoje gyvena 30 gyventojų. Šioje bažnyčioje 1874 metais susituokė vargonininkas Konstantinas Čiurlionis, žymaus XX a. pradžios lietuvių kompozitoriaus M. K. Čiurlionio tėvas su savo žmona Adele Radmanaite. Bažnyčios rūsyje įrengtame muziejuje eksponuojami auksu siuvinėti arnotai, bažnytinės knygos, ,,mišiolai“. Ten amžinam poilsiui atgulę mumifikuoti vienuolių Domininkonų kūnai. Bažnyčios šventoriuje stovi Šv. Agotos statula.
Žiukų kaimo šaltiniuose
Stakliškių seniūnijoje, keliaudami Žiukų kaimo pievomis, Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologės Ritos Balsevičiūtės vedami, aplankėme šiai dienai nepritaikytus lankymui mineralinius šaltinius. Nuo senų senovės jie žinomi dėl savo gydomųjų galių. 1840 m. šioje vietoje buvo pastatytas kompleksas, kuris iki šios dienos neišliko.
Pasiklausę pasakojimo ir paragavę sūraus šaltinio vandens, su pilnu kraičiu malonių dienos atsiminimų, grįžome namo.