Ši informacija bus naudinga ne tik rengiantiems dokumentus, bet ir juos gaunantiems bei skaitantiems. Pirmiesiems – tai proga pasitikrinti žinias, antriesiems – pažintis su kanceliarine kalba. Tų pirmųjų tiek Trakų rajono, tiek Elektrėnų savivaldybėse yra nemažai. Tai visi darželiai, mokyklos, bibliotekos ir visos kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės. Liaudyje yra sakoma: „Koks dokumentas – toks ir vadovas“.
Rengiant savo įstaigos dokumentus reikia vadovautis dviem pagrindiniais teisės aktais: Dokumentų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro, ir nuo š. m. liepos 10 d. pasikeitusiomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Šiuose teisės aktuose nustatyti dokumentų įforminimo ir rengimo reikalavimai nevalstybinėms organizacijoms, privatiems juridiniams asmenims yra rekomendaciniai, išskyrus tuos dokumentus, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai.
Tekstas ir turinys
Dokumento tekstas gali susidėti iš įvadinės ir dėstomosios dalių. Įvadinėje dalyje paprastai nurodomas dokumento sudarymo ir (ar) veiksmų teisinis pagrindas, pvz.: akto įvadinėje dalyje gali būti nurodytas teisės aktas, kuriuo sudaryta komisija, surašomi komisijos narių vardai ir pavardės. Dėstomojoje dalyje gali būti aprašomi faktai, įvykiai, aplinkybės ir pan.
Kolegialios institucijos priimamas teisės aktas pradedamas tvarkomąjį veiksmą reiškiančiu žodžiu, kuris rašomas veiksmažodžio bendraties forma: „patvirtinti“, „įgalioti“, „nustatyti“, „pavesti“, „pakeisti“, „pripažinti netekusiu (netekusiais) galios“ ir pan.
Vienasmenio subjekto priimamo teisės akto tvarkomąjį veiksmą reiškiantis žodis rašomas veiksmažodžio esamojo laiko vienaskaitos pirmojo asmens forma: „tvirtinu“, „įgalioju“, „nustatau“, „pavedu“ „pakeičiu“, „pripažįstu netekusiu (netekusiais) galios“ ir pan.
Kai teisės aktą priima keli subjektai, teisės akto tvarkomąjį veiksmą reiškiantis žodis rašomas veiksmažodžio esamojo laiko daugiskaitos pirmojo asmens forma: „tvirtiname“, „įgaliojame“, „nustatome“, „pavedame“ „pakeičiame“, „pripažįstame netekusiu (netekusiais) galios“ ir pan.
Įstaigos rengiamų dokumentų tekstas gali būti ir laisvos formos, jei kiti teisės aktai nenustato konkrečių dokumento teksto dėstymo reikalavimų.
Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį, rūšį, tekstas dėstomas glaustai, logiškai ir aiškiai, be prieštaravimų. Teisės akto straipsnio ar punkto tekstas nekartojamas kituose straipsniuose ar punktuose.
Pirmą kartą tekste minimas teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas negali būti trumpinamas, išskyrus, kai įstatyme teikiamos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus, jeigu jie nurodyti įstatymo priede. Jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Prireikus įsivesti kitą trumpinį, jis nurodomas skliaustuose.
Pavadinimas
Teisės akto pavadinimas (antraštė) turi glaustai atspindėti teisės akto reguliavimo dalyką ir pradedamas žodžiu „dėl“. Kai teisės aktu tvirtinami nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan., antraštė turi atitikti juo tvirtinamų taisyklių, nuostatų, programos, įkainių sąrašo ir pan. pavadinimą.
Kai vienu teisės aktu tvirtinami ne vieni nuostatai, taisyklės, programos, tvarkos aprašai ir pan., teisės akto pavadinimas rašomas apibendrintai.
Nevartojami svetimžodžiai
Teisės akte nevartotini bendriniai kitų kalbų žodžiai, išskyrus kai kuriose srityse iš tradicijos vartojamus nelietuviškus žodžius ar jų junginius (dažniausiai lotyniškus). Prireikus kitos kalbos žodis (dažniausiai terminas) gali būti nurodomas skliaustuose greta lietuviškojo.
Svetimžodžiai keičiami lietuviškais atitikmenimis, laikantis Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1340 „Dėl Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programos ir Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimų.
Vietovardžiai ir terminai
Vartojami tik sunorminti vietovardžiai.
Teisės aktų terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių, ypač tos pačios srities, teisės aktų terminais. Viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose, nebent specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai (tokiu atveju turėtų būti paminėta, kad šios sąvokos turinys yra būtent toks tik tam tikroje srityje). Įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose neturi būti apibrėžiamos įstatymuose vartojamos ar jau apibrėžtos sąvokos, tačiau gali būti apibrėžiamos tik tame įgyvendinamajame teisės akte vartojamos sąvokos.
Prireikus teisės akto tekste galima vartoti termino trumpinį, kuris rašomas po termino skliaustuose neparyškintomis raidėmis, pavyzdžiui, Darželio-mokyklos „Meškų rojus“ mokytojų ir tėvų taryba (toliau – Taryba). Sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projektas
Teisės akto projekte virš teisės akto pavadinimo, dešinėje lapo pusėje mažosiomis paryškintomis raidėmis rašomas žodis „Projektas“. Teisės akto projekte herbas nenaudojamas, teisės aktą pasirašančių subjektų vardas (vardai) ir pavardės nerašomos.
ALVYDA KAZAKEVIČIŪTĖ-STANIUNAITIENĖ
Ši informacija bus naudinga ne tik rengiantiems dokumentus, bet ir juos gaunantiems bei skaitantiems. Pirmiesiems – tai proga pasitikrinti žinias, antriesiems – pažintis su kanceliarine kalba. Tų pirmųjų tiek Trakų rajono, tiek Elektrėnų savivaldybėse yra nemažai. Tai visi darželiai, mokyklos, bibliotekos ir visos kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės. Liaudyje yra sakoma: „Koks dokumentas – toks ir vadovas“.
Rengiant savo įstaigos dokumentus reikia vadovautis dviem pagrindiniais teisės aktais: Dokumentų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro, ir nuo š. m. liepos 10 d. pasikeitusiomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Šiuose teisės aktuose nustatyti dokumentų įforminimo ir rengimo reikalavimai nevalstybinėms organizacijoms, privatiems juridiniams asmenims yra rekomendaciniai, išskyrus tuos dokumentus, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai.
Tekstas ir turinys
Dokumento tekstas gali susidėti iš įvadinės ir dėstomosios dalių. Įvadinėje dalyje paprastai nurodomas dokumento sudarymo ir (ar) veiksmų teisinis pagrindas, pvz.: akto įvadinėje dalyje gali būti nurodytas teisės aktas, kuriuo sudaryta komisija, surašomi komisijos narių vardai ir pavardės. Dėstomojoje dalyje gali būti aprašomi faktai, įvykiai, aplinkybės ir pan.
Kolegialios institucijos priimamas teisės aktas pradedamas tvarkomąjį veiksmą reiškiančiu žodžiu, kuris rašomas veiksmažodžio bendraties forma: „patvirtinti“, „įgalioti“, „nustatyti“, „pavesti“, „pakeisti“, „pripažinti netekusiu (netekusiais) galios“ ir pan.
Vienasmenio subjekto priimamo teisės akto tvarkomąjį veiksmą reiškiantis žodis rašomas veiksmažodžio esamojo laiko vienaskaitos pirmojo asmens forma: „tvirtinu“, „įgalioju“, „nustatau“, „pavedu“ „pakeičiu“, „pripažįstu netekusiu (netekusiais) galios“ ir pan.
Kai teisės aktą priima keli subjektai, teisės akto tvarkomąjį veiksmą reiškiantis žodis rašomas veiksmažodžio esamojo laiko daugiskaitos pirmojo asmens forma: „tvirtiname“, „įgaliojame“, „nustatome“, „pavedame“ „pakeičiame“, „pripažįstame netekusiu (netekusiais) galios“ ir pan.
Įstaigos rengiamų dokumentų tekstas gali būti ir laisvos formos, jei kiti teisės aktai nenustato konkrečių dokumento teksto dėstymo reikalavimų.
Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį, rūšį, tekstas dėstomas glaustai, logiškai ir aiškiai, be prieštaravimų. Teisės akto straipsnio ar punkto tekstas nekartojamas kituose straipsniuose ar punktuose.
Pirmą kartą tekste minimas teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas negali būti trumpinamas, išskyrus, kai įstatyme teikiamos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus, jeigu jie nurodyti įstatymo priede. Jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Prireikus įsivesti kitą trumpinį, jis nurodomas skliaustuose.
Pavadinimas
Teisės akto pavadinimas (antraštė) turi glaustai atspindėti teisės akto reguliavimo dalyką ir pradedamas žodžiu „dėl“. Kai teisės aktu tvirtinami nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan., antraštė turi atitikti juo tvirtinamų taisyklių, nuostatų, programos, įkainių sąrašo ir pan. pavadinimą.
Kai vienu teisės aktu tvirtinami ne vieni nuostatai, taisyklės, programos, tvarkos aprašai ir pan., teisės akto pavadinimas rašomas apibendrintai.
Nevartojami svetimžodžiai
Teisės akte nevartotini bendriniai kitų kalbų žodžiai, išskyrus kai kuriose srityse iš tradicijos vartojamus nelietuviškus žodžius ar jų junginius (dažniausiai lotyniškus). Prireikus kitos kalbos žodis (dažniausiai terminas) gali būti nurodomas skliaustuose greta lietuviškojo.
Svetimžodžiai keičiami lietuviškais atitikmenimis, laikantis Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1340 „Dėl Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programos ir Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimų.
Vietovardžiai ir terminai
Vartojami tik sunorminti vietovardžiai.
Teisės aktų terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių, ypač tos pačios srities, teisės aktų terminais. Viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose, nebent specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai (tokiu atveju turėtų būti paminėta, kad šios sąvokos turinys yra būtent toks tik tam tikroje srityje). Įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose neturi būti apibrėžiamos įstatymuose vartojamos ar jau apibrėžtos sąvokos, tačiau gali būti apibrėžiamos tik tame įgyvendinamajame teisės akte vartojamos sąvokos.
Prireikus teisės akto tekste galima vartoti termino trumpinį, kuris rašomas po termino skliaustuose neparyškintomis raidėmis, pavyzdžiui, Darželio-mokyklos „Meškų rojus“ mokytojų ir tėvų taryba (toliau – Taryba). Sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projektas
Teisės akto projekte virš teisės akto pavadinimo, dešinėje lapo pusėje mažosiomis paryškintomis raidėmis rašomas žodis „Projektas“. Teisės akto projekte herbas nenaudojamas, teisės aktą pasirašančių subjektų vardas (vardai) ir pavardės nerašomos.
ALVYDA KAZAKEVIČIŪTĖ-STANIUNAITIENĖ
