Senųjų Trakų gyventojai pagaliau vėl turi savo kultūros židinį. Pirmadienį duris atvėrė neatpažįstamai pasikeitusi Senųjų Trakų kaimo biblioteka.
Savo ilgą ir įdomią istoriją dabar pasakoja biblioteka, kuri buvo įkurta po 2-ojo Pasaulinio karo. Jos inventorių sudarė vos dvi lentynos, rašomasis stalas ir tik šimtą dokumentų turintis fondas. 1956 m. ji įsikūrė Apylinkės Tarybos patalpose. Vos įšilusi kojas, 1961 m. biblioteka buvo perkelta į buvusį vienuolyno pastatą. Tuo metu buvo įsigyta daugiau inventoriaus, o knygų fondas papildytas iki 6400 dokumentų. Vienuolyno patalpos buvo labai šaltos ir nejaukios, nepaisant to, kad buvo padarytas dalinis remontas. Tad ilgai šalčio kentėti neteko. 1977 m. įvyko bibliotekų tinklo centralizacija ir Senųjų Trakų biblioteka tapo Trakų centrinės bibliotekos filialu. Po centralizacijos, 1979 m. biblioteka buvo keliama į Nerūdinių statybinių medžiagų gamyklos patalpas. Jai buvo išskirti du mažyčiai kambarėliai. Privalumu tapo tik tai, kad biblioteka buvo šildoma centriniu šildymu. Praėjus keleriems metams, biblioteka šiame pastate dar spėjo pakeisti dvi patalpas.
1990 m. priėmus vietos savivaldos pagrindų įstatymą, bibliotekos perėjo savivaldybių žinion ir tapo priklausomos nuo vietos valdžios sprendimų. Vietinė valdžia reorganizavo bibliotekų tinklą, mažino darbuotojų skaičių, daugelį bibliotekų uždarė arba sujungė su mokyklomis, tačiau Senųjų Trakų bibliotekai pasisekė to išvengti. Ji tapo vienu iš 17 filialų, priklausančių Trakų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai ir 1996 m. buvo perkelta į buvusį lietuviškos mokyklos pastatą. Ši vieta tapo prieinama visiems vietos gyventojams, šalia buvo seniūnija, paštas, geležinkelio ir autobuso stotelės.
Lietuviškos pradinės mokyklos pastatas, kuriame buvo įsikūrusi Senųjų Trakų biblioteka, pastatytas 1930 m. ir neikart nerekonstruotas. Pastaraisiais metais buvo avarinės būklės, sutrešusiomis konstrukcijomis, be sanitarinio mazgo, kėlė pavojų visiems bibliotekos lankytojams. Vykdant projektą Bibliotekos pažangai, ši biblioteka 2011 m. buvo kompiuterizuota. Įdiegus Lietuvos integralią bibliotekų informavimo sistemą, dauguma darbo procesų tapo automatizuoti, o vartotojų aptarnavimas našesnis. Ji pradėjo teikti naujas paslaugas, buvo aprūpinta nauja kompiuterine ir programine įranga, žmonėms suteikta galimybė gauti informaciją, mokytis, bendrauti, pramogauti naujų technologijų pagalba. Visa tai paryškino kontrastą tarp vargano pastato ir jo teikiamų paslaugų. Todėl, dėl avarinės pastato būklės, biblioteka vėl liko be namų. Laikinai ją sutiko priglausti Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla.
Džiaugiamės, kad į tai buvo atsižvelgta ir 2013 m. buvo pradėta bibliotekos rekonstrukcija. Šį projektą finansavo Žemės ūkio ministerija, jis įgyvendintas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Bendra projekto vertė siekė 700 tūkst. Lt. Renovacija vyko vienerius metus. Rekonstrukcijos metu atlikti pagrindiniai darbai: nauja pastato išorės ir vidaus apdaila išlaikant esamą pastato tūrį, formą ir kaimo architektūros bruožus, išorinis sienų ir stogo apšiltinimas, langų ir durų keitimas, viduje įrengti sanitariniai mazgai bei įsigyta nauja įranga ir baldai. Biblioteka tapo vienintele rajono įstaiga, turinti geoterminio šildymo sistemą. Šiuos rekonstrukcijos darbus sekė ir fiksavo visuomenininko Vytauto Žemaičio akis, jo dėka pasipildė bibliotekos kraštotyrinis fotoarchyvas.
Atidarymo metu buvo pasidžiaugta, kad bibliotekos vartotojai, kurių yra per 600 ir kurie per metus apsilanko apie 7 tūkst. kartų, vėl turi savo kultūros židinį. Bibliotekos atidaryme dalyvavo Seimo narė Dangutė Mikutienė, Trakų rajono merė Edita Rudelienė, merės pavaduotoja Marija Puč, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Liesys, bibliotekos rekonstrukcijos projekto vadovas - Trakų rajono savivaldybės žemės ūkio administravimo skyriaus vedėjas Arūnas Dzigas, kiti garbūs Trakų krašto politikai, Senųjų Trakų bendruomenės nariai, įvairių įstaigų vadovai, bibliotekos darbuotojai ir lankytojai.
Biblioteka turi gyventi kartu su visuomene, atitikti jos poreikius, tapti visuomenės dalimi. Šiandieną Trakų rajone vis dar yra bibliotekų, kurios su pavydu žvelgia į šią atnaujintą biblioteką ir tikisi, kad jos kada nors sulauks tokio pat visuomenės dėmesio.
Visais laikais bibliotekos buvo vienos svarbiausių kultūros ir švietimo židinių. Per daugelį metų Senųjų Trakų biblioteka paruošė gausybę renginių, stengėsi puoselėti nacionalines tradicijas ir vertybes. Nepaisant to, kad jai teko keisti savo namus ne vieną kartą, šiandien ji duris atveria jau atnaujinta, šiuolaikiška, pasiruošusi tęsti tradicijas ir jau laukianti jos išsiilgusių lankytojų!
Meida Vitovičiūtė
Trakų viešosios bibliotekos Vyr. metodininkė
Senųjų Trakų gyventojai pagaliau vėl turi savo kultūros židinį. Pirmadienį duris atvėrė neatpažįstamai pasikeitusi Senųjų Trakų kaimo biblioteka.
Savo ilgą ir įdomią istoriją dabar pasakoja biblioteka, kuri buvo įkurta po 2-ojo Pasaulinio karo. Jos inventorių sudarė vos dvi lentynos, rašomasis stalas ir tik šimtą dokumentų turintis fondas. 1956 m. ji įsikūrė Apylinkės Tarybos patalpose. Vos įšilusi kojas, 1961 m. biblioteka buvo perkelta į buvusį vienuolyno pastatą. Tuo metu buvo įsigyta daugiau inventoriaus, o knygų fondas papildytas iki 6400 dokumentų. Vienuolyno patalpos buvo labai šaltos ir nejaukios, nepaisant to, kad buvo padarytas dalinis remontas. Tad ilgai šalčio kentėti neteko. 1977 m. įvyko bibliotekų tinklo centralizacija ir Senųjų Trakų biblioteka tapo Trakų centrinės bibliotekos filialu. Po centralizacijos, 1979 m. biblioteka buvo keliama į Nerūdinių statybinių medžiagų gamyklos patalpas. Jai buvo išskirti du mažyčiai kambarėliai. Privalumu tapo tik tai, kad biblioteka buvo šildoma centriniu šildymu. Praėjus keleriems metams, biblioteka šiame pastate dar spėjo pakeisti dvi patalpas.
1990 m. priėmus vietos savivaldos pagrindų įstatymą, bibliotekos perėjo savivaldybių žinion ir tapo priklausomos nuo vietos valdžios sprendimų. Vietinė valdžia reorganizavo bibliotekų tinklą, mažino darbuotojų skaičių, daugelį bibliotekų uždarė arba sujungė su mokyklomis, tačiau Senųjų Trakų bibliotekai pasisekė to išvengti. Ji tapo vienu iš 17 filialų, priklausančių Trakų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai ir 1996 m. buvo perkelta į buvusį lietuviškos mokyklos pastatą. Ši vieta tapo prieinama visiems vietos gyventojams, šalia buvo seniūnija, paštas, geležinkelio ir autobuso stotelės.
Lietuviškos pradinės mokyklos pastatas, kuriame buvo įsikūrusi Senųjų Trakų biblioteka, pastatytas 1930 m. ir neikart nerekonstruotas. Pastaraisiais metais buvo avarinės būklės, sutrešusiomis konstrukcijomis, be sanitarinio mazgo, kėlė pavojų visiems bibliotekos lankytojams. Vykdant projektą Bibliotekos pažangai, ši biblioteka 2011 m. buvo kompiuterizuota. Įdiegus Lietuvos integralią bibliotekų informavimo sistemą, dauguma darbo procesų tapo automatizuoti, o vartotojų aptarnavimas našesnis. Ji pradėjo teikti naujas paslaugas, buvo aprūpinta nauja kompiuterine ir programine įranga, žmonėms suteikta galimybė gauti informaciją, mokytis, bendrauti, pramogauti naujų technologijų pagalba. Visa tai paryškino kontrastą tarp vargano pastato ir jo teikiamų paslaugų. Todėl, dėl avarinės pastato būklės, biblioteka vėl liko be namų. Laikinai ją sutiko priglausti Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla.
Džiaugiamės, kad į tai buvo atsižvelgta ir 2013 m. buvo pradėta bibliotekos rekonstrukcija. Šį projektą finansavo Žemės ūkio ministerija, jis įgyvendintas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Bendra projekto vertė siekė 700 tūkst. Lt. Renovacija vyko vienerius metus. Rekonstrukcijos metu atlikti pagrindiniai darbai: nauja pastato išorės ir vidaus apdaila išlaikant esamą pastato tūrį, formą ir kaimo architektūros bruožus, išorinis sienų ir stogo apšiltinimas, langų ir durų keitimas, viduje įrengti sanitariniai mazgai bei įsigyta nauja įranga ir baldai. Biblioteka tapo vienintele rajono įstaiga, turinti geoterminio šildymo sistemą. Šiuos rekonstrukcijos darbus sekė ir fiksavo visuomenininko Vytauto Žemaičio akis, jo dėka pasipildė bibliotekos kraštotyrinis fotoarchyvas.
Atidarymo metu buvo pasidžiaugta, kad bibliotekos vartotojai, kurių yra per 600 ir kurie per metus apsilanko apie 7 tūkst. kartų, vėl turi savo kultūros židinį. Bibliotekos atidaryme dalyvavo Seimo narė Dangutė Mikutienė, Trakų rajono merė Edita Rudelienė, merės pavaduotoja Marija Puč, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Liesys, bibliotekos rekonstrukcijos projekto vadovas - Trakų rajono savivaldybės žemės ūkio administravimo skyriaus vedėjas Arūnas Dzigas, kiti garbūs Trakų krašto politikai, Senųjų Trakų bendruomenės nariai, įvairių įstaigų vadovai, bibliotekos darbuotojai ir lankytojai.
Biblioteka turi gyventi kartu su visuomene, atitikti jos poreikius, tapti visuomenės dalimi. Šiandieną Trakų rajone vis dar yra bibliotekų, kurios su pavydu žvelgia į šią atnaujintą biblioteką ir tikisi, kad jos kada nors sulauks tokio pat visuomenės dėmesio.
Visais laikais bibliotekos buvo vienos svarbiausių kultūros ir švietimo židinių. Per daugelį metų Senųjų Trakų biblioteka paruošė gausybę renginių, stengėsi puoselėti nacionalines tradicijas ir vertybes. Nepaisant to, kad jai teko keisti savo namus ne vieną kartą, šiandien ji duris atveria jau atnaujinta, šiuolaikiška, pasiruošusi tęsti tradicijas ir jau laukianti jos išsiilgusių lankytojų!
Meida Vitovičiūtė
Trakų viešosios bibliotekos Vyr. metodininkė
