Aukštadvario apylinėse tebegyvuoja kiaušinių marginimo vašku paprotys. Tiesa, jau gerokai primirštas, kai kuriuose ištuštėjusiuose kaimuose nebėra kam perduoti šios unikalios tradicijos. Jau keleri metai Aukštadvario regioninio parko direkcija, Čižiūnų socialinių paslaugų centras, Aukštadvario biblioteka, Aukštadvario senjorų asociacija ir Vaikų dienos centras „Navininkai“ organizuoja Velykinius renginius - kiaušinių marginimo, ridinėjimo tradicines popietes.
Krikščioniškoje tradicijoje Velykinis margutis siejamas su Jurginių ir Sekminių šventėmis. Kiaušinis – gamtos atgimimo ir gyvybės pradžios simbolis. Margučio pavadinimas išlikęs nuo žodžio margas, marginti. Dažais nuspalvintas kiaušinis vadinamas dažyciniu, naudojamas Jurginių šventėje.
Aukštadvario regioninio parko lankytojų centre susirinkę Vaikų dienos centro „Navininkai“ moksleiviai, vadovaujami Nijolės Zubrickienės ir Rasos Žiūkienės, Aukštadvario senjorų asociacijos senjorės - mokytojos, Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė bei Aukštadvario regioninio parko darbuotojos Rita Balsevičiūtė ir Angelė Taraškevičienė kelias valandas margino, skutinėjo kiaušinius. Numargintus kiaušinius dar reikėjo tinkamai nudažyti, patepti aliejumi, kad spindėtų. Vaikams buvo aiškinama spalvų bei raštų reikšmė. Pats populiariausias kiaušinio marginimo raštas yra saulutė – pavasario simbolis. Dzūkiškoje tradicijoje labai populiarūs rūtukės, skiltuvuko, lygiašonio, lenciūguto, penkiaračio, vilkašonio, strakatuko raštų simboliai. Vaikai su mokytojomis kantriai margino ir skutinėjo kiaušinius. Gražiausių kiaušinių autoriai buvo apdovanoti velykiniais kiškiais.
Kitą dieną, penktadienį prieš Velykas kiaušinių marginimo popietė vyko Čižiūnų socialinių paslaugų centre. Čia jau nuo ankstaus ryto į salę susirinko senoliai, ant stalo pūpsojo puodas išvirtų kiaušinių, išrikiuoti dažų indeliai. Atvykusią Aukštadvario regioninio parko specialistę pasitiko Čižiūnų socialinių paslaugų centro laisvalaikio organizatorė Regina Nemeikštienė ir direktorė Irena Kalkienė. Moterys su senoliais tuoj pat griebėsi darbo. Kiaušiniai tuoj pasipuošė kripukėm, lenciūgėliais, rūtukėm, šulinėliais, ratukais, sauliukėm, skiltuvukais... Daug kiaušinių buvo numarginta, kadangi Atvelykio šventės metu seneliai su moksleiviais surengs margučių ristynes.
Daug ką gali papasakoti senoviniai margučių raštai. Štai raštas „penkiaratis“ mums nurodo penkias ilgas gavėnios laikotarpio savaites. Strakatukas – tai Velykų ryto šokinėjančios saulės simbolis. Skiltuviukas – ugnies, arba dievo Perkūno ženklas, svarbus batų mitologijoje. Rūtukė – žalias augalas, darželių pasididžiavimas, jaunystės ir atgimimo iš po šaltos žiemos simbolis. Šulinėlis – tai jungtis – labirintas tarp žmonių ir požeminio dvasių pasaulio. Dantukai arba Vilkašonis – vilko simbolis. Pakasti tokiu raštu margintą kiaušinį po tvarto slenksčiu, reiškia uždaryti vilkui nasrus grobti gyvulius ganykliniu periodu. Vištakojis – laumės simbolis. Pati Laumė – darbštumo, spartumo ir moteriškumo simbolis. Ratas simbolizuoja besikeičiantį metų ciklą. Keturios saulutės – keturis metų laikus, o dvi didelės saulutės – du metų periodus – šiltąjį ir šaltąjį. Taigi, labai daug ką gali papasakoti dzūkiški kiaušinių marginimo raštai. Lygiai tiek daug informacijos mums gali pateikti ir margučių spalvos. Seniausieji margučiai būdavo dažomi natūraliais, iš gamtos gėrybių išgautais dažais. Seniausieji būdavo juodos, mėlynos, rudos, žalių, rausvos, geltonos spalvų. Tai žemės, dangaus, vandens, ugnies, žolės spalvos. Šiuolaikiniam jaunimui šias žinias turime perduoti ir džiugu, kas kiekvienais metais norinčių išmokti ar bent susipažinti su Velykinėmis tradicijomis daugėja.
RITA BALSEVIČIŪTĖ,
Aukštadvario regioninio parko vyr. specialistė
Aukštadvario apylinėse tebegyvuoja kiaušinių marginimo vašku paprotys. Tiesa, jau gerokai primirštas, kai kuriuose ištuštėjusiuose kaimuose nebėra kam perduoti šios unikalios tradicijos. Jau keleri metai Aukštadvario regioninio parko direkcija, Čižiūnų socialinių paslaugų centras, Aukštadvario biblioteka, Aukštadvario senjorų asociacija ir Vaikų dienos centras „Navininkai“ organizuoja Velykinius renginius - kiaušinių marginimo, ridinėjimo tradicines popietes.
Krikščioniškoje tradicijoje Velykinis margutis siejamas su Jurginių ir Sekminių šventėmis. Kiaušinis – gamtos atgimimo ir gyvybės pradžios simbolis. Margučio pavadinimas išlikęs nuo žodžio margas, marginti. Dažais nuspalvintas kiaušinis vadinamas dažyciniu, naudojamas Jurginių šventėje.
Aukštadvario regioninio parko lankytojų centre susirinkę Vaikų dienos centro „Navininkai“ moksleiviai, vadovaujami Nijolės Zubrickienės ir Rasos Žiūkienės, Aukštadvario senjorų asociacijos senjorės - mokytojos, Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė bei Aukštadvario regioninio parko darbuotojos Rita Balsevičiūtė ir Angelė Taraškevičienė kelias valandas margino, skutinėjo kiaušinius. Numargintus kiaušinius dar reikėjo tinkamai nudažyti, patepti aliejumi, kad spindėtų. Vaikams buvo aiškinama spalvų bei raštų reikšmė. Pats populiariausias kiaušinio marginimo raštas yra saulutė – pavasario simbolis. Dzūkiškoje tradicijoje labai populiarūs rūtukės, skiltuvuko, lygiašonio, lenciūguto, penkiaračio, vilkašonio, strakatuko raštų simboliai. Vaikai su mokytojomis kantriai margino ir skutinėjo kiaušinius. Gražiausių kiaušinių autoriai buvo apdovanoti velykiniais kiškiais.
Kitą dieną, penktadienį prieš Velykas kiaušinių marginimo popietė vyko Čižiūnų socialinių paslaugų centre. Čia jau nuo ankstaus ryto į salę susirinko senoliai, ant stalo pūpsojo puodas išvirtų kiaušinių, išrikiuoti dažų indeliai. Atvykusią Aukštadvario regioninio parko specialistę pasitiko Čižiūnų socialinių paslaugų centro laisvalaikio organizatorė Regina Nemeikštienė ir direktorė Irena Kalkienė. Moterys su senoliais tuoj pat griebėsi darbo. Kiaušiniai tuoj pasipuošė kripukėm, lenciūgėliais, rūtukėm, šulinėliais, ratukais, sauliukėm, skiltuvukais... Daug kiaušinių buvo numarginta, kadangi Atvelykio šventės metu seneliai su moksleiviais surengs margučių ristynes.
Daug ką gali papasakoti senoviniai margučių raštai. Štai raštas „penkiaratis“ mums nurodo penkias ilgas gavėnios laikotarpio savaites. Strakatukas – tai Velykų ryto šokinėjančios saulės simbolis. Skiltuviukas – ugnies, arba dievo Perkūno ženklas, svarbus batų mitologijoje. Rūtukė – žalias augalas, darželių pasididžiavimas, jaunystės ir atgimimo iš po šaltos žiemos simbolis. Šulinėlis – tai jungtis – labirintas tarp žmonių ir požeminio dvasių pasaulio. Dantukai arba Vilkašonis – vilko simbolis. Pakasti tokiu raštu margintą kiaušinį po tvarto slenksčiu, reiškia uždaryti vilkui nasrus grobti gyvulius ganykliniu periodu. Vištakojis – laumės simbolis. Pati Laumė – darbštumo, spartumo ir moteriškumo simbolis. Ratas simbolizuoja besikeičiantį metų ciklą. Keturios saulutės – keturis metų laikus, o dvi didelės saulutės – du metų periodus – šiltąjį ir šaltąjį. Taigi, labai daug ką gali papasakoti dzūkiški kiaušinių marginimo raštai. Lygiai tiek daug informacijos mums gali pateikti ir margučių spalvos. Seniausieji margučiai būdavo dažomi natūraliais, iš gamtos gėrybių išgautais dažais. Seniausieji būdavo juodos, mėlynos, rudos, žalių, rausvos, geltonos spalvų. Tai žemės, dangaus, vandens, ugnies, žolės spalvos. Šiuolaikiniam jaunimui šias žinias turime perduoti ir džiugu, kas kiekvienais metais norinčių išmokti ar bent susipažinti su Velykinėmis tradicijomis daugėja.
RITA BALSEVIČIŪTĖ,
Aukštadvario regioninio parko vyr. specialistė
