Pasibaigus rinkimams, bet vis dar netylant ginčams, kurie vis dėlto yra verčiausi dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, nuolat kyla kalbos, kodėl Europos Sąjunga yra gerai, o gal reikia svarstyti išstojimo galimybę apskritai? Tokių radikalių pozicijų viešuose debatuose pažerta ne kartą, tačiau sveiko proto šalininkai nuginkluodavo pažerdami gausybę naudą visuomenei atnešusių pavyzdžių. Štai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciniame pranešime aiškiai matyti geresnio gyvenimo tendencija:
Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, kas antras Lietuvos gyventojas pajuto ES struktūrinių fondų paramą ir ją vertina kaip ilgalaikę investiciją į Lietuvos ateitį. Kaip ES fondai keičia gyvenimo kokybę, gali įvertinti kiekvienas, lankydamasis suremontuotose ligoninėse ir mokyklose, važiuodamas atnaujintais keliais, naujai pastatytais tiltais, keldamas savo kvalifikaciją, naudodamasis nauja įranga savo įmonėje. Ekonomistų skaičiavimais, ES investicijos 2 proc. padidina Lietuvos BVP augimą. 2004-2006 m. ES struktūrinė parama Lietuvai siekė 5,9 mlrd.Lt, o 2007-2013 m. laikotarpiu Lietuvai skiriama daugiau kaip 23 mlrd. Lt.
Nors gyvename informacijos amžiuje, vis dar akcentuojama, kad viena iš svarbesnių Lietuvos ūkininkų ir kaimo gyventojų problemų yra ryškus žinių trūkumas aplinkos apsaugos, žemės ūkio srityse, o tai mažina ūkio ar verslo apskritai našumą, kenkiama aplinkai. Trūksta elementarios informacijos ūkininkams apie pažangiausias ūkininkavimo taisykles, jaučiama patarimų, kaip užtikrinti saugią aplinkai veiklą, stoka. Anot specialistų, problemos sprendimas galimas paprastas - aplinkos apsaugos bei pažangaus, ES standartus atitinkančio ūkininkavimo mokymo kursų surengimas, kuriuose būtų ugdomi ūkininkų įgūdžiai, reikalingi aplinkos apsaugos, higienos, gyvulių gerovės standartams, kraštovaizdžio išsaugojimo ir žemės ūkio bei maisto produktų kokybės reikalavimams įgyvendinti. Dirbantieji žemės ūkyje bei kaimo gyventojai išmoktų racionaliai tvarkyti ūkį, didinti dirvožemio našumą, laikytųsi geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų ir t. t.
Tad aišku, jog šįkart reikia atkreipti dėmesį į paramą kaimo vietovėms ar kaimo plėtrą atskirai. Kaip teigia ekspertai, šiuo metu ES struktūrinei paramai yra skiriama daugiau kaip trečdalis viso ES biudžeto. „Kaimo plėtra Lietuvoje yra finansuojama pagal Nacionalinę 2007-2013 m. kaimo plėtros strategiją, kuri atitinka Nacionalinę struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją papildo“. Trakuose buvo kalbėta apie 2007-2013 metų veiklos rezultatus ir numatytos galimos veiklos kryptys 2014-2020 metams:
1.Žinių perdavimas ir informavimo veikla
2.Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos
3.Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos
4.Investicijos į materialųjį turtą
5.Stichinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamų prevencinių priemonių diegimas
6.Ūkio ir verslo plėtra
7.Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse
8.Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą
9.Gamintojų grupių įsikūrimas
10.Agrarinė aplinkosauga ir klimatas
11.Ekologinis ūkinin-kavimas
12.Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių
13.Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas
14.Bendradarbiavimas
15.Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas
16.LEADER programa
Kadangi socialinės atskirties mažinimas tarp miesto ir kaimo vietovių yra vienas iš pagrindinių ES tikslų, svarbu palaikyti ryšį tarp įvairių valdžios ar visuomenės struktūrų, kad vykdoma veikla būtų rezultatyvi. Nuolat pabrėžiama ne tik darni kaimo plėtra, bet ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas atveriant kokybiškesnės veiklos perspektyvas. Pasibaigus Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013m. programai ir dar prieš prasidedant 2014–2020 m. ES finansinės paramos teikimo laikotarpiui, Žemės ūkio ministerija kreipėsi į mokslininkus, kad šie įvertintų praėjusio ES paramos laikotarpio (2007–2013 m.) efektyvumą bei kaimo plėtros ilgalaikes perspektyvas. Specialistai tikina, kad reikia ne tik modernizuoti žemės ūkį taip didinant konkurencingumą, bet ir toliau laikytis bene svarbiausios prioritetinės krypties – subalansuotos ir tolygios kaimo plėtros tęsiant įvairiakryptį socialinį bendradarbiavimą ir aktyviai analizuojant jau pasiektus rezultatus.
Paramos teikimas – pažangaus verslo principais
Trakų rajone nuolat vykstanti gerosios praktikos sklaida ir vietinės iniciatyvos seniūnijose gerinti padėtį ir pasinaudoti galimybėmis užtikrinti geresnę bendruomenės gyvenseną buria atsakingus ir suinteresuotus asmenis diskusijoms, kur sprendžiami klausimai ar bandoma aprėpti platesnį problemų ar galimų veiklos strategijų korpusą. Dažni susitikimai yra aiški ir motyvuota orientacija į rezultatą ir teigiamą pokytį. Nuolat atkreipiamas dėmesys į mažėjančias lėšas įvairiems projektams įgyvendinti, todėl svarstomi galimi paramos suteikimo apribojimai mažiau svarbioms veiklos sritims ir griežtesni kontrolės mechanizmai. Pristatant paramą infrastruktūrai, taip pat Aplinkosaugai ir klimatui buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad turėtų ir toliau būti stengiamasi išlaikyti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos tęstinumą, dėtų pastangų lygį ir turi ne mažiau kaip 25 % kiekvienai kaimo plėtros programai skirto bendro Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai įnašo skirti klimato kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos, biologinei įvairovei, efektyviam išteklių naudojimui ir dirvožemio, vandens ir žemės valdymui. Visa tai orientuota siekiant pažangiam verslui būdingo našumo, rodant bendruomenės ar valdžios atstovų suinteresuotumą kiekvienais metais gerinti sąlygas kaimo plėtrai ir efektyviau panaudoti turimus išteklius. Svarbiausia išlaikyti ir toliau Trakų rajonui būdingą efektyvaus dialogo tarp valstybės institucijų ir skirtingų sričių ekspertų principą, mažinant ankstesnius trūkumus ir didinant pažangą įgyvendinant galimas veiklos priemones 2014–2020 m. laikotarpiu. Vis dėlto pastebimas dar vangokas aplinkosaugai skirtų lėšų įsisavinimas, o tai, anot specialistų, viena didžiausių ES fondų problemų Lietuvoje. Pagal šį rodiklį šalis yra paskutinė tarp kartu įstojusių į ES šalių. Jeigu valstybė nesugeba įsisavinti skirtų lėšų per programavimo periodą ir dvejus metus po jo, vėlesnis finansavimas gali būti sumažinamas.
Lėšų įsisavinimo ypatumai
Visgi ne viskas remiasi į paramos dydį ar tiesiog gaunamą naudą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paraiškų teikėjams taip pat trūksta elementarių žinių, kaip tinkamai pasinaudoti galimybe pirmiausia teikti paraišką, o tik po to ją efektyviai įsisavinti. ES paramos tinklaraštyje skelbiama statistika, kad pastarųjų kelerių metų finansiniai klausimai sprendžiami daug efektyviau nei anksčiau.
Kaimas nebetuštės
Pažangiai naudojantis ES teikiama parama, tikimasi, kad veiklos mastai nebus menkesni. Ne per seniausiai atlikti tyrimai atskleidė, kad tiesioginės išmokos padarė akivaizdų teigiamą poveikį kaimo gyventojų pajamoms. Iš 2014–2020 m. skirtos programos tikimasi, kad programos dalyviai, dirbdami su profesionaliais konsultantais, galės įsitikinti šios programos privalumais. Bus sudarytos galimybės planuoti visus ūkio darbus, viską ekonomiškai įvertinti, parengti ataskaitas, reikalingas įvairioms kontroliuojančioms institucijoms.
Dovilė Vedrickaitė
Pasibaigus rinkimams, bet vis dar netylant ginčams, kurie vis dėlto yra verčiausi dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, nuolat kyla kalbos, kodėl Europos Sąjunga yra gerai, o gal reikia svarstyti išstojimo galimybę apskritai? Tokių radikalių pozicijų viešuose debatuose pažerta ne kartą, tačiau sveiko proto šalininkai nuginkluodavo pažerdami gausybę naudą visuomenei atnešusių pavyzdžių. Štai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciniame pranešime aiškiai matyti geresnio gyvenimo tendencija:
Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, kas antras Lietuvos gyventojas pajuto ES struktūrinių fondų paramą ir ją vertina kaip ilgalaikę investiciją į Lietuvos ateitį. Kaip ES fondai keičia gyvenimo kokybę, gali įvertinti kiekvienas, lankydamasis suremontuotose ligoninėse ir mokyklose, važiuodamas atnaujintais keliais, naujai pastatytais tiltais, keldamas savo kvalifikaciją, naudodamasis nauja įranga savo įmonėje. Ekonomistų skaičiavimais, ES investicijos 2 proc. padidina Lietuvos BVP augimą. 2004-2006 m. ES struktūrinė parama Lietuvai siekė 5,9 mlrd.Lt, o 2007-2013 m. laikotarpiu Lietuvai skiriama daugiau kaip 23 mlrd. Lt.
Nors gyvename informacijos amžiuje, vis dar akcentuojama, kad viena iš svarbesnių Lietuvos ūkininkų ir kaimo gyventojų problemų yra ryškus žinių trūkumas aplinkos apsaugos, žemės ūkio srityse, o tai mažina ūkio ar verslo apskritai našumą, kenkiama aplinkai. Trūksta elementarios informacijos ūkininkams apie pažangiausias ūkininkavimo taisykles, jaučiama patarimų, kaip užtikrinti saugią aplinkai veiklą, stoka. Anot specialistų, problemos sprendimas galimas paprastas - aplinkos apsaugos bei pažangaus, ES standartus atitinkančio ūkininkavimo mokymo kursų surengimas, kuriuose būtų ugdomi ūkininkų įgūdžiai, reikalingi aplinkos apsaugos, higienos, gyvulių gerovės standartams, kraštovaizdžio išsaugojimo ir žemės ūkio bei maisto produktų kokybės reikalavimams įgyvendinti. Dirbantieji žemės ūkyje bei kaimo gyventojai išmoktų racionaliai tvarkyti ūkį, didinti dirvožemio našumą, laikytųsi geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų ir t. t.
Tad aišku, jog šįkart reikia atkreipti dėmesį į paramą kaimo vietovėms ar kaimo plėtrą atskirai. Kaip teigia ekspertai, šiuo metu ES struktūrinei paramai yra skiriama daugiau kaip trečdalis viso ES biudžeto. „Kaimo plėtra Lietuvoje yra finansuojama pagal Nacionalinę 2007-2013 m. kaimo plėtros strategiją, kuri atitinka Nacionalinę struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją papildo“. Trakuose buvo kalbėta apie 2007-2013 metų veiklos rezultatus ir numatytos galimos veiklos kryptys 2014-2020 metams:
1.Žinių perdavimas ir informavimo veikla
2.Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos
3.Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos
4.Investicijos į materialųjį turtą
5.Stichinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamų prevencinių priemonių diegimas
6.Ūkio ir verslo plėtra
7.Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse
8.Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą
9.Gamintojų grupių įsikūrimas
10.Agrarinė aplinkosauga ir klimatas
11.Ekologinis ūkinin-kavimas
12.Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių
13.Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas
14.Bendradarbiavimas
15.Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas
16.LEADER programa
Kadangi socialinės atskirties mažinimas tarp miesto ir kaimo vietovių yra vienas iš pagrindinių ES tikslų, svarbu palaikyti ryšį tarp įvairių valdžios ar visuomenės struktūrų, kad vykdoma veikla būtų rezultatyvi. Nuolat pabrėžiama ne tik darni kaimo plėtra, bet ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas atveriant kokybiškesnės veiklos perspektyvas. Pasibaigus Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013m. programai ir dar prieš prasidedant 2014–2020 m. ES finansinės paramos teikimo laikotarpiui, Žemės ūkio ministerija kreipėsi į mokslininkus, kad šie įvertintų praėjusio ES paramos laikotarpio (2007–2013 m.) efektyvumą bei kaimo plėtros ilgalaikes perspektyvas. Specialistai tikina, kad reikia ne tik modernizuoti žemės ūkį taip didinant konkurencingumą, bet ir toliau laikytis bene svarbiausios prioritetinės krypties – subalansuotos ir tolygios kaimo plėtros tęsiant įvairiakryptį socialinį bendradarbiavimą ir aktyviai analizuojant jau pasiektus rezultatus.
Paramos teikimas – pažangaus verslo principais
Trakų rajone nuolat vykstanti gerosios praktikos sklaida ir vietinės iniciatyvos seniūnijose gerinti padėtį ir pasinaudoti galimybėmis užtikrinti geresnę bendruomenės gyvenseną buria atsakingus ir suinteresuotus asmenis diskusijoms, kur sprendžiami klausimai ar bandoma aprėpti platesnį problemų ar galimų veiklos strategijų korpusą. Dažni susitikimai yra aiški ir motyvuota orientacija į rezultatą ir teigiamą pokytį. Nuolat atkreipiamas dėmesys į mažėjančias lėšas įvairiems projektams įgyvendinti, todėl svarstomi galimi paramos suteikimo apribojimai mažiau svarbioms veiklos sritims ir griežtesni kontrolės mechanizmai. Pristatant paramą infrastruktūrai, taip pat Aplinkosaugai ir klimatui buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad turėtų ir toliau būti stengiamasi išlaikyti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos tęstinumą, dėtų pastangų lygį ir turi ne mažiau kaip 25 % kiekvienai kaimo plėtros programai skirto bendro Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai įnašo skirti klimato kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos, biologinei įvairovei, efektyviam išteklių naudojimui ir dirvožemio, vandens ir žemės valdymui. Visa tai orientuota siekiant pažangiam verslui būdingo našumo, rodant bendruomenės ar valdžios atstovų suinteresuotumą kiekvienais metais gerinti sąlygas kaimo plėtrai ir efektyviau panaudoti turimus išteklius. Svarbiausia išlaikyti ir toliau Trakų rajonui būdingą efektyvaus dialogo tarp valstybės institucijų ir skirtingų sričių ekspertų principą, mažinant ankstesnius trūkumus ir didinant pažangą įgyvendinant galimas veiklos priemones 2014–2020 m. laikotarpiu. Vis dėlto pastebimas dar vangokas aplinkosaugai skirtų lėšų įsisavinimas, o tai, anot specialistų, viena didžiausių ES fondų problemų Lietuvoje. Pagal šį rodiklį šalis yra paskutinė tarp kartu įstojusių į ES šalių. Jeigu valstybė nesugeba įsisavinti skirtų lėšų per programavimo periodą ir dvejus metus po jo, vėlesnis finansavimas gali būti sumažinamas.
Lėšų įsisavinimo ypatumai
Visgi ne viskas remiasi į paramos dydį ar tiesiog gaunamą naudą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paraiškų teikėjams taip pat trūksta elementarių žinių, kaip tinkamai pasinaudoti galimybe pirmiausia teikti paraišką, o tik po to ją efektyviai įsisavinti. ES paramos tinklaraštyje skelbiama statistika, kad pastarųjų kelerių metų finansiniai klausimai sprendžiami daug efektyviau nei anksčiau.
Kaimas nebetuštės
Pažangiai naudojantis ES teikiama parama, tikimasi, kad veiklos mastai nebus menkesni. Ne per seniausiai atlikti tyrimai atskleidė, kad tiesioginės išmokos padarė akivaizdų teigiamą poveikį kaimo gyventojų pajamoms. Iš 2014–2020 m. skirtos programos tikimasi, kad programos dalyviai, dirbdami su profesionaliais konsultantais, galės įsitikinti šios programos privalumais. Bus sudarytos galimybės planuoti visus ūkio darbus, viską ekonomiškai įvertinti, parengti ataskaitas, reikalingas įvairioms kontroliuojančioms institucijoms.
Dovilė Vedrickaitė
