Dar 2003 m. gegužės 10-11 d. vykusiame referendume Lietuvos Respublikos piliečiai pritarė Lietuvos stojimui į ES (už narystę ES balsavo 91,07 proc. balsavusių piliečių). Beveik po metų - 2004 gegužės 1 d. - Lietuva tapo viena iš 25 visateisių ES valstybių narių kartu su devyniomis kitomis valstybėmis - Čekija, Estija, Kipru, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Sakoma – vienas lauke ne karys, tad Lietuvos buvimas tolerantiškoje bendruomenėje rodo ne tik brandžią pačių lietuvių sąmonę, bet ir kitų kultūrų solidarų telkimąsi dėl visuotinės gerovės. Kasdien tiesiant kelius į geresnį rytojų neapsieinama be tiesioginio bendradarbiavimo. Žengiant pirmuosius žingsnius į daugiakultūrę visuomenę, mokėsi kitaip gyventi ne tik piliečiai, bet ir pati valstybė, susidurdama su iki tol nepatirtomis problemomis. Įsiliejant į globalų kontekstą, teko praplėsti žvilgsnį ir greitinti valsybės raidos tempus, kad nebūtų prarasta galimybė koja kojon žengti su politine, kultūrine ir ekonomine pažanga.
Iš pradžių nedrąsiai į Europos Sąjungos vykdomus projektus įsitraukusios Lietuvos savivaldybės šiandien galėtų būti jau sėkmingo bendradarbiavimo ir mokymosi pavyzdžiai naujoms valstybėms kandidatėms. Trakų rajono savivaldybė – ne išimtis. Tapusi viena pirmųjų savivaldybių diegiant naujoves į krašto administravimo sistemą, šiandien trakiečių bendruomenė gali didžiuotis daugeliu įgyvendintų projektų: 2007-2013 metais Trakų rajone daugiausia investuota į švietimo bei kultūros įstaigų renovaciją, aplinkosaugos problemų likvidavimo darbus, infrastruktūros plėtrą. 17 jau įgyvendintų projektų, dar 14 įgyvendinama o kiek dar pateikta naujų paraiškų. Pasibaigus 2007-2013 metų finansavimo laikotarpiui, brėžiamos naujos perspektyvos 2014-2020 metų veiklai įgyvendinti. Naujuoju finansiniu laikotarpiu trijų ES struktūrinių fondų – Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, lėšos Lietuvai bus nukreiptos į žmogiškojo kapitalo, infrastruktūros ir viešojo valdymo tobulinimo finansavimą. Kaip teigiama Europos Sąjungos paramos fondų informaciniuose pranešimuose, europinė integracija apima ne tik laisvą prekių ir darbo rinka, bet ir kultūrinį gyvenimą. Dėl šios priežasties ne tik skatinama naudotis teikiamomis galimybės gauti paramą, bet apskritai vyksta švietimas apie Europos Sąjungos misiją, prioritetus bei specifiką.
Pirmas žingsnis siekiant supažindinti Trakų krašto gyventojus su savivaldybės „bendradarbiais“, tai pagrindinių sąvokų įsisavinimas.
Paramos fondai
Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) teikia regionams įvairią finansinę paramą. Fondas numato investicijas į gamybą, siekiant sukurtiir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas,investicijas į infrastruktūrą (kelius, telekomunikacijas, energetiką) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais, darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai), technologijų plėtrą.
Europos socialinis fondas (ESF) remia projektus, sprendžiančius socialines (pirmiausia užimtumo) problemas ir finansuoja švietimą ir profesinį mokymą, įsidarbinimo galimybių plėtrą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą.
Sanglaudos fondas (SF) įsteigtas pagal Mastrichto sutartį, įsigaliojusią 1993 m. Sanglaudos fondo parama skiriama dideliems transporto ir aplinkos apsaugos projektams. Kiekvienas iš šių fondų vienaip ar kitaip suteikia galimybę Trakams siekti užsibrėžto kurorto statuso. Viena savivaldybė be gaunamos paramos vargiai pajėgtų konkuruoti su galbūt sparčiau besivystančiais Lietuvos ar užsienio regionais. Kaip pažymima viename iš svarbiausių projektų „Ekologinio rekreacinio turizmo infrastruktūros plėtra Trakų kurortinėje teritorijoje“, dėl praeityje netinkamai vykdyto urbanistinio planavimo, infrastruktūros trūkumo, šios teritorijos rekreacinė infrastruktūra nesusisiekia, poilsiautojų srautų judėjimo kryptys eina pagrindinėmis miesto gatvėmis, ir neišnaudojamas svarbiausias rekreacinis resursas, sukuriantis ypatingą Trakų aurą - vandens ir gamtos artumą.
Atvykę poilsiautojai arčiau lankomų objektų vyksta autotransportu, kerta netinkamai suplanuotą ir sovietmečio laikotarpiu daugiabučiais pastatais užstatytą naująją Trakų dalį. Kryptingai einant užsibrėžto tikslo link, Trakų rajono savivaldybė gali džiaugtis, jog miestas pelnė pirmąją vietą Europos alternatyvių turizmo vietų dešimtuke, kurį balandžio 15 d. paskelbė populiarus pasaulio keliautojų blogas.
Nors vis dar eskaluojama apie didelį Lietuvos atotrūkį nuo ekonomiškai stipriau išsivysčiusių Europos valstybių, galima pastebėti, jog dabartinis ekonominis „atstumas“ palyginti su pirmaisiais metais yra daug mažesnis Vykdant 2007-2013 m. Europos Sąjungos finansuojamus ar remiamus projektus mažesnėse savivaldybėse, sukuriamos naujos darbo vietos, skatinama prekyba, atvykstamasis turizmas.
ES lėšomis modernizuojamos įmonės, gamyba, skatinamas eksportas, kuriami pramoniniai parkai, įrengiamos naujų gaminių kūrimo ir testavimo laboratorijos, renovuojami darželiai, mokyklos, rekonstruojamos bažnyčios, dvarai, statomi viešbučiai, rengiami dviračių takai, slidinėjimo trasos.
Tarpkultūrinė gyvensena
glūdi Trakų praeityje Trakai, gražiai pavadinti LDK mikrokosmu, dar ir šiandien ataidi iš praeities savo viduramžiška dvasia, artima Europos Sąjungos puoselėjamai tarpkultūrinei terpei. Bene daugiausia turistų Lietuvoje sulaukianti vieta gražiai įsirašo į pasaulinį kontekstą ir savo istorija. Juk dar LDK klestėjimo laikotarpiu – nuo Gedimino iki Vytauto mirties – diplomatiniais santykiais paremta bendra gyvensena buvo itin liberali skirtingų tautų ir konfesijų atstovams. Buvo leidžiama išpažinti savo tikėjimą, statyti maldos namus. Akivaizdu, kad daugiakultūrinių ar tarpkultūrinių vertybių sklaida būtų neįmanoma be švietimo paramos, prie kurios šiandien itin prisideda Europos Sąjungos paramos fondai. Vyrauja tvirta nuomonė, jog būtina atskleisti kultūrų įvairovės ypatumus, ugdyti sugebėjimą gyventi daugiakultūrėje aplinkoje. Dar 8-ajame dešimtmetyje Europos Bendrijoje numatyta skirti lėšų daugiakultūrinio švietimo plėtrai ir pradedama vykdyti daug projektų. Šiandien edukacinės iniciatyvos taikomos ir palaikomos tiek pavienių Europos šalių vyriausybių, tiek ir ES (pvz. Comenius programa).
Alius Avčininkas
Dar 2003 m. gegužės 10-11 d. vykusiame referendume Lietuvos Respublikos piliečiai pritarė Lietuvos stojimui į ES (už narystę ES balsavo 91,07 proc. balsavusių piliečių). Beveik po metų - 2004 gegužės 1 d. - Lietuva tapo viena iš 25 visateisių ES valstybių narių kartu su devyniomis kitomis valstybėmis - Čekija, Estija, Kipru, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Sakoma – vienas lauke ne karys, tad Lietuvos buvimas tolerantiškoje bendruomenėje rodo ne tik brandžią pačių lietuvių sąmonę, bet ir kitų kultūrų solidarų telkimąsi dėl visuotinės gerovės. Kasdien tiesiant kelius į geresnį rytojų neapsieinama be tiesioginio bendradarbiavimo. Žengiant pirmuosius žingsnius į daugiakultūrę visuomenę, mokėsi kitaip gyventi ne tik piliečiai, bet ir pati valstybė, susidurdama su iki tol nepatirtomis problemomis. Įsiliejant į globalų kontekstą, teko praplėsti žvilgsnį ir greitinti valsybės raidos tempus, kad nebūtų prarasta galimybė koja kojon žengti su politine, kultūrine ir ekonomine pažanga.
Iš pradžių nedrąsiai į Europos Sąjungos vykdomus projektus įsitraukusios Lietuvos savivaldybės šiandien galėtų būti jau sėkmingo bendradarbiavimo ir mokymosi pavyzdžiai naujoms valstybėms kandidatėms. Trakų rajono savivaldybė – ne išimtis. Tapusi viena pirmųjų savivaldybių diegiant naujoves į krašto administravimo sistemą, šiandien trakiečių bendruomenė gali didžiuotis daugeliu įgyvendintų projektų: 2007-2013 metais Trakų rajone daugiausia investuota į švietimo bei kultūros įstaigų renovaciją, aplinkosaugos problemų likvidavimo darbus, infrastruktūros plėtrą. 17 jau įgyvendintų projektų, dar 14 įgyvendinama o kiek dar pateikta naujų paraiškų. Pasibaigus 2007-2013 metų finansavimo laikotarpiui, brėžiamos naujos perspektyvos 2014-2020 metų veiklai įgyvendinti. Naujuoju finansiniu laikotarpiu trijų ES struktūrinių fondų – Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, lėšos Lietuvai bus nukreiptos į žmogiškojo kapitalo, infrastruktūros ir viešojo valdymo tobulinimo finansavimą. Kaip teigiama Europos Sąjungos paramos fondų informaciniuose pranešimuose, europinė integracija apima ne tik laisvą prekių ir darbo rinka, bet ir kultūrinį gyvenimą. Dėl šios priežasties ne tik skatinama naudotis teikiamomis galimybės gauti paramą, bet apskritai vyksta švietimas apie Europos Sąjungos misiją, prioritetus bei specifiką.
Pirmas žingsnis siekiant supažindinti Trakų krašto gyventojus su savivaldybės „bendradarbiais“, tai pagrindinių sąvokų įsisavinimas.
Paramos fondai
Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) teikia regionams įvairią finansinę paramą. Fondas numato investicijas į gamybą, siekiant sukurtiir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas,investicijas į infrastruktūrą (kelius, telekomunikacijas, energetiką) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais, darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai), technologijų plėtrą.
Europos socialinis fondas (ESF) remia projektus, sprendžiančius socialines (pirmiausia užimtumo) problemas ir finansuoja švietimą ir profesinį mokymą, įsidarbinimo galimybių plėtrą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą.
Sanglaudos fondas (SF) įsteigtas pagal Mastrichto sutartį, įsigaliojusią 1993 m. Sanglaudos fondo parama skiriama dideliems transporto ir aplinkos apsaugos projektams. Kiekvienas iš šių fondų vienaip ar kitaip suteikia galimybę Trakams siekti užsibrėžto kurorto statuso. Viena savivaldybė be gaunamos paramos vargiai pajėgtų konkuruoti su galbūt sparčiau besivystančiais Lietuvos ar užsienio regionais. Kaip pažymima viename iš svarbiausių projektų „Ekologinio rekreacinio turizmo infrastruktūros plėtra Trakų kurortinėje teritorijoje“, dėl praeityje netinkamai vykdyto urbanistinio planavimo, infrastruktūros trūkumo, šios teritorijos rekreacinė infrastruktūra nesusisiekia, poilsiautojų srautų judėjimo kryptys eina pagrindinėmis miesto gatvėmis, ir neišnaudojamas svarbiausias rekreacinis resursas, sukuriantis ypatingą Trakų aurą - vandens ir gamtos artumą.
Atvykę poilsiautojai arčiau lankomų objektų vyksta autotransportu, kerta netinkamai suplanuotą ir sovietmečio laikotarpiu daugiabučiais pastatais užstatytą naująją Trakų dalį. Kryptingai einant užsibrėžto tikslo link, Trakų rajono savivaldybė gali džiaugtis, jog miestas pelnė pirmąją vietą Europos alternatyvių turizmo vietų dešimtuke, kurį balandžio 15 d. paskelbė populiarus pasaulio keliautojų blogas.
Nors vis dar eskaluojama apie didelį Lietuvos atotrūkį nuo ekonomiškai stipriau išsivysčiusių Europos valstybių, galima pastebėti, jog dabartinis ekonominis „atstumas“ palyginti su pirmaisiais metais yra daug mažesnis Vykdant 2007-2013 m. Europos Sąjungos finansuojamus ar remiamus projektus mažesnėse savivaldybėse, sukuriamos naujos darbo vietos, skatinama prekyba, atvykstamasis turizmas.
ES lėšomis modernizuojamos įmonės, gamyba, skatinamas eksportas, kuriami pramoniniai parkai, įrengiamos naujų gaminių kūrimo ir testavimo laboratorijos, renovuojami darželiai, mokyklos, rekonstruojamos bažnyčios, dvarai, statomi viešbučiai, rengiami dviračių takai, slidinėjimo trasos.
Tarpkultūrinė gyvensena
glūdi Trakų praeityje Trakai, gražiai pavadinti LDK mikrokosmu, dar ir šiandien ataidi iš praeities savo viduramžiška dvasia, artima Europos Sąjungos puoselėjamai tarpkultūrinei terpei. Bene daugiausia turistų Lietuvoje sulaukianti vieta gražiai įsirašo į pasaulinį kontekstą ir savo istorija. Juk dar LDK klestėjimo laikotarpiu – nuo Gedimino iki Vytauto mirties – diplomatiniais santykiais paremta bendra gyvensena buvo itin liberali skirtingų tautų ir konfesijų atstovams. Buvo leidžiama išpažinti savo tikėjimą, statyti maldos namus. Akivaizdu, kad daugiakultūrinių ar tarpkultūrinių vertybių sklaida būtų neįmanoma be švietimo paramos, prie kurios šiandien itin prisideda Europos Sąjungos paramos fondai. Vyrauja tvirta nuomonė, jog būtina atskleisti kultūrų įvairovės ypatumus, ugdyti sugebėjimą gyventi daugiakultūrėje aplinkoje. Dar 8-ajame dešimtmetyje Europos Bendrijoje numatyta skirti lėšų daugiakultūrinio švietimo plėtrai ir pradedama vykdyti daug projektų. Šiandien edukacinės iniciatyvos taikomos ir palaikomos tiek pavienių Europos šalių vyriausybių, tiek ir ES (pvz. Comenius programa).
Alius Avčininkas
