Festivalyje jungtine daina „Tėvynė“, kurią atliko visi trys kolektyvai: (iš kairės) Trakų lopšelis-darželis „Ežerėlis“, Grigiškių darželis-mokykla „Pelėdžiukas“ ir Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“, prasidėjo mažųjų atlikėjų prisistatymas[/caption]
Kovo 10 d. jaukioje Trakų lopšelio-darželio „Ežerėlis“ renginių salėje jau penktąjį kartą vyko lietuviškos dainos festivalis ,,Dainuoju Tau, Lietuvėle“ (organizuojamas nuo 2008 m.), skirtas paminėti Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Juk lietuviška daina lydi mus visą gyvenimą, o gražiausiai skamba iš mažųjų lūpų. Rajono pedagogai ir svečiai susirinko pasidžiaugti mažaisiais festivalio dalyviais ir pasidalinti gerąja darbo patirtimi bei aptarti festivalio organizavimo ir pravedimo metodiką ir jo veiksmingumą vaiko vystymuisi. Festivalyje be šeimininkų – lopšelio-darželio „Ežerėlis“, dalyvavo ir Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“ bei Vilniaus sav. Grigiškių darželis-mokykla „Pelėdžiukas“.
Festivalį pradėjo renginio vedėja auklėtoja Laima Četrauskienė savos kūrybos skanduote-šūkiu: „Viens du trys, aš dainuosiu, jis klausys/ Mums drauge labai smagu/ Mylim dainą aš ir tu“. Tuomet vaikučiams buvo užduotas klausimas, kokia renginyje minima diena, į kurį mažieji vienbalsiai atsakė – „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena“. Minint šią brangią Lietuvai dieną skambėjo lietuvių liaudies ir lietuvių kompozitorių dainelės, buvo šokami liaudies šokiai, deklamuojami eilėraščiai, o festivalio vedančioji ir vaikučiai buvo pasidabinę tautiniais apdarais. Visi festivalio dalyviai ir svečiai buvo papuošti festivalio simbolika (emblema).
Mažieji dainorėliai nenustygo vietoje. Jungtine daina „Tėvynė“, kurią atliko visi trys kolektyvai, prasidėjo mažųjų prisistatymas. Vėliau programą tęsė šeimininkai – lopšelio-darželio „Ežerėlis“ dainininkai. Prieš pradedant pasirodymus, vedančioji Laima pristatė „Ežerėlio“ mažuosius širdį virpinančiais žodžiais: „Dainas ir šokius skirsim Lietuvai visus!“. Skambėjo solistės Birutės atliekama lietuvių liaudies dainelė „Kur žalias šilalis“, kvarteto – „Šoko kiškis“, ansamblio – „Saulutė“. Vėliau Deimantė padek-lamavo eilėraštuką „Dar kartą apie Jūratę“.
Žiūrovų ausį virpino ir darželio-mokyklos „Pelėdžiukas“ vaikučiai. Solistė Neringa atliko lietuvių liaudies dainą „Tu žvirbleli tu tu tu“, ansambliukas – sutartinę, akomponuodami muzikiniais instrumentais – „Sėdi uodas ant kelmelio“ ir „Žalčio uogos“.
Vaikučiai iš Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ džiugino susirinkusiuosius puikia nuotaika. Ansambliukas atliko lietuvių liaudies daineles „Mano tėviškėlė“ bei „Juokų dainelė“, o mergaičių duetas – „Įšoko oželis į rūtų darželį“.
Dalyviams susirinkusieji negailėjo aplodismentų. Jungtine daina „Tėviškėlė“ mažieji atlikėjai užbaigė gražų renginį. Širdis džiugino tai, kad kartu nei sykio nedainavę ir nerepetavę, jie puikiausiai sudainavo choru, buvo atliekami įvairaus pobūdžio kūriniai.
Trakų lopšelio-darželio „Ežerėlis“ direktorė Virginija Ilginytė padėkojo renginio svečiams, dalyviams, įteikė padėkas ir atminimo dovanėles Grigiškių darželio-mokyklos „Pelėdžiukas“ muzikos mokytojai Danutei Umbrasienei, Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ meninio ugdymo mokytojai Ingai Okuškienei ir Trakų lopšelio-darželio „Ežerėlis“ meninio ugdymo mokytojai Anai Gurskai už vaikų muzikinį parengimą festivaliui, už nenuilstamą darbą ir nuolatinį indėlį vaikų muzikiniame ugdyme, už iniciatyvą puoselėjant bendradarbiavimo tradicijas. Trakų lopšelio-darželio ,,Ežerėlis“ direktorės pavaduotojai ugdymui Audronei Ustilienei už festivalio organizavimą bei vedančiajai Laimai Četrauskienei – už jos sukurtas eiles, skambėjusias festivalyje, už teigiamas emocijas ir šiltą nuotaiką viso renginio metu.
Šitaip baigėsi pirmoji festivalio dalis. Tuomet vaikams prasidėjo tikra šventė – jie galėjo bendrauti tarpusavyje, dūkti ir šėlti bei smaguriauti vaišėmis, o suaugusiuosius – tėvelius ir pedagogus, meninio ugdymo mokytoja Ana Gurska pakvietė išklausyti pranešimą „Galimybė atsiskleisti vaiko saviraiškai ir kūrybiškumui“, pasidalinti mintimis apie renginį ir jo svarbą vaiko kūrybiškumui, individualių gabumų ugdymui bei pasidalinti gerąja darbo patirtimi. Pranešime analizuoti vaikų saviraiškos ir kūrybiškumo atsiskleidimo būdai, pabrėžta, jog muzikinių gabumų lygį lemia ne tik įgimti vaiko gabumai, bet ir muzikinė aplinka, kurioje vaikas auga. Akcentuota, jog dainuojant gimtąja kalba gilinamas kalbos pojūtis, turtinama leksika, daroma įtaka kalbos formavimuisi, ugdomas dėmesys. Festivaliai skatina atsiskleisti vaikų kūrybiškumui, muzikiniams gebėjimams, todėl jie turėtų būti tęstiniai. Šis festivalis – tai tarsi mažoji dainų šventė, kurianti savitą emociją, stiprinanti lietuviškos tapatybės jausmą, partnerystę, bendrumą, bendradarbiavimą. Apskritai, festivaliai praplečia galimybes atrasti vis įvairesnių ir veiksmingesnių bendravimo būdų bei metodų.
Tikiu, jog visi su nekantrumu lauks kitų metų lietuviškos dainos festivalio ,,Dainuoju Tau, Lietuvėle“, atminties užkaboriuose talpindami patirtus įspūdžius šio, kuriame jautėsi meilė Tėvynei, gimtajam žodžiui, dainos ir poezijos dermė, tarpusavio supratimas ir harmonija tarp mažojo atlikėjo ir jį globojančio bei padedančio atsiskleisti mokytojo.
AKVILĖ NARBUTIENĖ[caption id="attachment_14804" align="alignleft" width="482"] Festivalyje jungtine daina „Tėvynė“, kurią atliko visi trys kolektyvai: (iš kairės) Trakų lopšelis-darželis „Ežerėlis“, Grigiškių darželis-mokykla „Pelėdžiukas“ ir Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“, prasidėjo mažųjų atlikėjų prisistatymas[/caption]
Kovo 10 d. jaukioje Trakų lopšelio-darželio „Ežerėlis“ renginių salėje jau penktąjį kartą vyko lietuviškos dainos festivalis ,,Dainuoju Tau, Lietuvėle“ (organizuojamas nuo 2008 m.), skirtas paminėti Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Juk lietuviška daina lydi mus visą gyvenimą, o gražiausiai skamba iš mažųjų lūpų. Rajono pedagogai ir svečiai susirinko pasidžiaugti mažaisiais festivalio dalyviais ir pasidalinti gerąja darbo patirtimi bei aptarti festivalio organizavimo ir pravedimo metodiką ir jo veiksmingumą vaiko vystymuisi. Festivalyje be šeimininkų – lopšelio-darželio „Ežerėlis“, dalyvavo ir Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“ bei Vilniaus sav. Grigiškių darželis-mokykla „Pelėdžiukas“.
Festivalį pradėjo renginio vedėja auklėtoja Laima Četrauskienė savos kūrybos skanduote-šūkiu: „Viens du trys, aš dainuosiu, jis klausys/ Mums drauge labai smagu/ Mylim dainą aš ir tu“. Tuomet vaikučiams buvo užduotas klausimas, kokia renginyje minima diena, į kurį mažieji vienbalsiai atsakė – „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena“. Minint šią brangią Lietuvai dieną skambėjo lietuvių liaudies ir lietuvių kompozitorių dainelės, buvo šokami liaudies šokiai, deklamuojami eilėraščiai, o festivalio vedančioji ir vaikučiai buvo pasidabinę tautiniais apdarais. Visi festivalio dalyviai ir svečiai buvo papuošti festivalio simbolika (emblema).
Mažieji dainorėliai nenustygo vietoje. Jungtine daina „Tėvynė“, kurią atliko visi trys kolektyvai, prasidėjo mažųjų prisistatymas. Vėliau programą tęsė šeimininkai – lopšelio-darželio „Ežerėlis“ dainininkai. Prieš pradedant pasirodymus, vedančioji Laima pristatė „Ežerėlio“ mažuosius širdį virpinančiais žodžiais: „Dainas ir šokius skirsim Lietuvai visus!“. Skambėjo solistės Birutės atliekama lietuvių liaudies dainelė „Kur žalias šilalis“, kvarteto – „Šoko kiškis“, ansamblio – „Saulutė“. Vėliau Deimantė padek-lamavo eilėraštuką „Dar kartą apie Jūratę“.
Žiūrovų ausį virpino ir darželio-mokyklos „Pelėdžiukas“ vaikučiai. Solistė Neringa atliko lietuvių liaudies dainą „Tu žvirbleli tu tu tu“, ansambliukas – sutartinę, akomponuodami muzikiniais instrumentais – „Sėdi uodas ant kelmelio“ ir „Žalčio uogos“.
Vaikučiai iš Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ džiugino susirinkusiuosius puikia nuotaika. Ansambliukas atliko lietuvių liaudies daineles „Mano tėviškėlė“ bei „Juokų dainelė“, o mergaičių duetas – „Įšoko oželis į rūtų darželį“.
Dalyviams susirinkusieji negailėjo aplodismentų. Jungtine daina „Tėviškėlė“ mažieji atlikėjai užbaigė gražų renginį. Širdis džiugino tai, kad kartu nei sykio nedainavę ir nerepetavę, jie puikiausiai sudainavo choru, buvo atliekami įvairaus pobūdžio kūriniai.
Trakų lopšelio-darželio „Ežerėlis“ direktorė Virginija Ilginytė padėkojo renginio svečiams, dalyviams, įteikė padėkas ir atminimo dovanėles Grigiškių darželio-mokyklos „Pelėdžiukas“ muzikos mokytojai Danutei Umbrasienei, Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ meninio ugdymo mokytojai Ingai Okuškienei ir Trakų lopšelio-darželio „Ežerėlis“ meninio ugdymo mokytojai Anai Gurskai už vaikų muzikinį parengimą festivaliui, už nenuilstamą darbą ir nuolatinį indėlį vaikų muzikiniame ugdyme, už iniciatyvą puoselėjant bendradarbiavimo tradicijas. Trakų lopšelio-darželio ,,Ežerėlis“ direktorės pavaduotojai ugdymui Audronei Ustilienei už festivalio organizavimą bei vedančiajai Laimai Četrauskienei – už jos sukurtas eiles, skambėjusias festivalyje, už teigiamas emocijas ir šiltą nuotaiką viso renginio metu.
Šitaip baigėsi pirmoji festivalio dalis. Tuomet vaikams prasidėjo tikra šventė – jie galėjo bendrauti tarpusavyje, dūkti ir šėlti bei smaguriauti vaišėmis, o suaugusiuosius – tėvelius ir pedagogus, meninio ugdymo mokytoja Ana Gurska pakvietė išklausyti pranešimą „Galimybė atsiskleisti vaiko saviraiškai ir kūrybiškumui“, pasidalinti mintimis apie renginį ir jo svarbą vaiko kūrybiškumui, individualių gabumų ugdymui bei pasidalinti gerąja darbo patirtimi. Pranešime analizuoti vaikų saviraiškos ir kūrybiškumo atsiskleidimo būdai, pabrėžta, jog muzikinių gabumų lygį lemia ne tik įgimti vaiko gabumai, bet ir muzikinė aplinka, kurioje vaikas auga. Akcentuota, jog dainuojant gimtąja kalba gilinamas kalbos pojūtis, turtinama leksika, daroma įtaka kalbos formavimuisi, ugdomas dėmesys. Festivaliai skatina atsiskleisti vaikų kūrybiškumui, muzikiniams gebėjimams, todėl jie turėtų būti tęstiniai. Šis festivalis – tai tarsi mažoji dainų šventė, kurianti savitą emociją, stiprinanti lietuviškos tapatybės jausmą, partnerystę, bendrumą, bendradarbiavimą. Apskritai, festivaliai praplečia galimybes atrasti vis įvairesnių ir veiksmingesnių bendravimo būdų bei metodų.
Tikiu, jog visi su nekantrumu lauks kitų metų lietuviškos dainos festivalio ,,Dainuoju Tau, Lietuvėle“, atminties užkaboriuose talpindami patirtus įspūdžius šio, kuriame jautėsi meilė Tėvynei, gimtajam žodžiui, dainos ir poezijos dermė, tarpusavio supratimas ir harmonija tarp mažojo atlikėjo ir jį globojančio bei padedančio atsiskleisti mokytojo.
AKVILĖ NARBUTIENĖ
Festivalyje jungtine daina „Tėvynė“, kurią atliko visi trys kolektyvai: (iš kairės) Trakų lopšelis-darželis „Ežerėlis“, Grigiškių darželis-mokykla „Pelėdžiukas“ ir Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“, prasidėjo mažųjų atlikėjų prisistatymas[/caption]
Kovo 10 d. jaukioje Trakų lopšelio-darželio „Ežerėlis“ renginių salėje jau penktąjį kartą vyko lietuviškos dainos festivalis ,,Dainuoju Tau, Lietuvėle“ (organizuojamas nuo 2008 m.), skirtas paminėti Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Juk lietuviška daina lydi mus visą gyvenimą, o gražiausiai skamba iš mažųjų lūpų. Rajono pedagogai ir svečiai susirinko pasidžiaugti mažaisiais festivalio dalyviais ir pasidalinti gerąja darbo patirtimi bei aptarti festivalio organizavimo ir pravedimo metodiką ir jo veiksmingumą vaiko vystymuisi. Festivalyje be šeimininkų – lopšelio-darželio „Ežerėlis“, dalyvavo ir Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“ bei Vilniaus sav. Grigiškių darželis-mokykla „Pelėdžiukas“.
Festivalį pradėjo renginio vedėja auklėtoja Laima Četrauskienė savos kūrybos skanduote-šūkiu: „Viens du trys, aš dainuosiu, jis klausys/ Mums drauge labai smagu/ Mylim dainą aš ir tu“. Tuomet vaikučiams buvo užduotas klausimas, kokia renginyje minima diena, į kurį mažieji vienbalsiai atsakė – „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena“. Minint šią brangią Lietuvai dieną skambėjo lietuvių liaudies ir lietuvių kompozitorių dainelės, buvo šokami liaudies šokiai, deklamuojami eilėraščiai, o festivalio vedančioji ir vaikučiai buvo pasidabinę tautiniais apdarais. Visi festivalio dalyviai ir svečiai buvo papuošti festivalio simbolika (emblema).
Mažieji dainorėliai nenustygo vietoje. Jungtine daina „Tėvynė“, kurią atliko visi trys kolektyvai, prasidėjo mažųjų prisistatymas. Vėliau programą tęsė šeimininkai – lopšelio-darželio „Ežerėlis“ dainininkai. Prieš pradedant pasirodymus, vedančioji Laima pristatė „Ežerėlio“ mažuosius širdį virpinančiais žodžiais: „Dainas ir šokius skirsim Lietuvai visus!“. Skambėjo solistės Birutės atliekama lietuvių liaudies dainelė „Kur žalias šilalis“, kvarteto – „Šoko kiškis“, ansamblio – „Saulutė“. Vėliau Deimantė padek-lamavo eilėraštuką „Dar kartą apie Jūratę“.
Žiūrovų ausį virpino ir darželio-mokyklos „Pelėdžiukas“ vaikučiai. Solistė Neringa atliko lietuvių liaudies dainą „Tu žvirbleli tu tu tu“, ansambliukas – sutartinę, akomponuodami muzikiniais instrumentais – „Sėdi uodas ant kelmelio“ ir „Žalčio uogos“.
Vaikučiai iš Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ džiugino susirinkusiuosius puikia nuotaika. Ansambliukas atliko lietuvių liaudies daineles „Mano tėviškėlė“ bei „Juokų dainelė“, o mergaičių duetas – „Įšoko oželis į rūtų darželį“.
Dalyviams susirinkusieji negailėjo aplodismentų. Jungtine daina „Tėviškėlė“ mažieji atlikėjai užbaigė gražų renginį. Širdis džiugino tai, kad kartu nei sykio nedainavę ir nerepetavę, jie puikiausiai sudainavo choru, buvo atliekami įvairaus pobūdžio kūriniai.
Trakų lopšelio-darželio „Ežerėlis“ direktorė Virginija Ilginytė padėkojo renginio svečiams, dalyviams, įteikė padėkas ir atminimo dovanėles Grigiškių darželio-mokyklos „Pelėdžiukas“ muzikos mokytojai Danutei Umbrasienei, Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ meninio ugdymo mokytojai Ingai Okuškienei ir Trakų lopšelio-darželio „Ežerėlis“ meninio ugdymo mokytojai Anai Gurskai už vaikų muzikinį parengimą festivaliui, už nenuilstamą darbą ir nuolatinį indėlį vaikų muzikiniame ugdyme, už iniciatyvą puoselėjant bendradarbiavimo tradicijas. Trakų lopšelio-darželio ,,Ežerėlis“ direktorės pavaduotojai ugdymui Audronei Ustilienei už festivalio organizavimą bei vedančiajai Laimai Četrauskienei – už jos sukurtas eiles, skambėjusias festivalyje, už teigiamas emocijas ir šiltą nuotaiką viso renginio metu.
Šitaip baigėsi pirmoji festivalio dalis. Tuomet vaikams prasidėjo tikra šventė – jie galėjo bendrauti tarpusavyje, dūkti ir šėlti bei smaguriauti vaišėmis, o suaugusiuosius – tėvelius ir pedagogus, meninio ugdymo mokytoja Ana Gurska pakvietė išklausyti pranešimą „Galimybė atsiskleisti vaiko saviraiškai ir kūrybiškumui“, pasidalinti mintimis apie renginį ir jo svarbą vaiko kūrybiškumui, individualių gabumų ugdymui bei pasidalinti gerąja darbo patirtimi. Pranešime analizuoti vaikų saviraiškos ir kūrybiškumo atsiskleidimo būdai, pabrėžta, jog muzikinių gabumų lygį lemia ne tik įgimti vaiko gabumai, bet ir muzikinė aplinka, kurioje vaikas auga. Akcentuota, jog dainuojant gimtąja kalba gilinamas kalbos pojūtis, turtinama leksika, daroma įtaka kalbos formavimuisi, ugdomas dėmesys. Festivaliai skatina atsiskleisti vaikų kūrybiškumui, muzikiniams gebėjimams, todėl jie turėtų būti tęstiniai. Šis festivalis – tai tarsi mažoji dainų šventė, kurianti savitą emociją, stiprinanti lietuviškos tapatybės jausmą, partnerystę, bendrumą, bendradarbiavimą. Apskritai, festivaliai praplečia galimybes atrasti vis įvairesnių ir veiksmingesnių bendravimo būdų bei metodų.
Tikiu, jog visi su nekantrumu lauks kitų metų lietuviškos dainos festivalio ,,Dainuoju Tau, Lietuvėle“, atminties užkaboriuose talpindami patirtus įspūdžius šio, kuriame jautėsi meilė Tėvynei, gimtajam žodžiui, dainos ir poezijos dermė, tarpusavio supratimas ir harmonija tarp mažojo atlikėjo ir jį globojančio bei padedančio atsiskleisti mokytojo.
AKVILĖ NARBUTIENĖ
