Mūsų laikmečiui būdinga labai sparti socialinė, mokslinė bei techninė plėtra, tačiau biologiniai procesai, skirtingai nuo socialinių, kinta labai lėtai. Socialiniai veiksniai žmogaus organizmui kelia vis naujus reikalavimus, dėl to šiandieninis žmogus verčiamas mąstyti ir veikti daug greičiau už savo protėvius.
Mokslinė ir techninė pažanga, išlaisvinusi žmogų nuo alinančio fizinio darbo, drauge labai apribojo jo biologinės evoliucijos stimulą – fizinį aktyvumą. Milijonus metų gamta ir fizinis darbas lyg koks skulptorius lipdė žmogaus kūną, lavino jo jėgą, grūdino valią. Dabar žmogus kasdieniame gyvenime nedažnai susiduria su sunkiu fiziniu darbu, aktyvia fizine veikla.
Nuo mažų dienų mes girdime, jog judėjimas – tai sveikata, tačiau ne visuomet surandame laiko ir noro būti fiziškai aktyvūs. Vaikams fizinis aktyvumas užtikrina sveiką augimą ir vystymąsi, gerą savijautą bei nervų sistemos veiklą, suaugusiems leidžia nepervargstant atlikti kasdienes užduotis, senyvo amžiaus žmonėms – galimybę džiaugtis laisvalaikio pramogomis ir išlaikyti socialinį aktyvumą.
Fizinis aktyvumas nėra kažkas, ko žmogus negali atlikti. Juk nereikia priverstinai bėgti maratono ar valandų valandas plušėti sporto salėje. Paprasčiausiai, reikia neatidėlioti ir pradėti. Pradėti galima nuo to, kad į darbą eitumėte pėsčiomis, jei dirbate daugiau protinį, sėdimą darbą – rasti laiko pasimankštinti, pajudėti pertraukėlių metu, vietoj važiavimo liftu lipti laiptais, mažiau laiko praleisti prie televizoriaus ar kompiuterio, trumpai pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu, aktyviai žaisti su vaikais.
Reikia prisiversti būti fiziškai aktyviems tiek namie, tiek darbe bei mokykloje. Vasarą eikite į žygius, maudykitės upėje, ežere, plaukiokite baidarėmis, važinėkite dviračiais, riedučiais, sportuokite lauko aikštelėse, žaiskite badmintoną, tenisą, tinklinį, futbolą, grybaukite, uogaukite, dirbkite sodo darbus, pasivaikščiokite su savo augintiniu. Puikus aktyvus poilsis yra šiaurietiškas vaikščiojimas, kuris tiks ir žiemą, ir vasarą. Gryname ore praleistas laikas ir fiziniai pratimai grūdina organizmą, teigiamai veikia kaulų, raumenų ir nervų sistemas.
Fizinis aktyvumas gerina ir stiprina žmogaus sveikatą, mažina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Fiziškai aktyvi gyvensena – tai ne tik sveikatą stiprinantis, bet ir bendrą organizmo savijautą gerinantis veiksnys: aktyvūs žmonės yra geresnės nuotaikos, pozityvesnės nuomonės apie gyvenimą, darbą, politiką. Sportuojantys mokiniai geriau mokosi, pasižymi aukštesne saviverte, rečiau turi žalingų įpročių. Deja, per didelis mokymosi krūvis, pasyvių laisvalaikio formų įsigalėjimas (TV ir kompiuteris), sporto būrelių, žaidimo aikštelių ir kitų galimybių stoka labai riboja mokinių norą bei motyvaciją sportuoti.
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiam žmogui būti fiziškai aktyviu bent 30 min. per dieną didesnę dalį savaitės dienų arba geriausiai – kasdien. Šis rekomenduojamas laikas gali būti padalytas į trumpesnius laiko tarpsnius (ne trumpesnius kaip po dešimt minučių), tačiau netgi mažesnės trukmės fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį sveikatai.
Dėl fizinio aktyvumo stokos žmogus dažniau serga lėtinėmis ligomis (ypač širdies ir kraujagyslių sistemos), mažėja jo darbingumas, gyvybingumas, nepakankamas fizinis pajėgumas neigiamai veikia ir centrinę nervų sistemą. Šiandien yra aišku ir tyrimais pagrįsta, kodėl žmonės serga širdies ligomis. Jas lemia du pagrindiniai veiksniai: paveldimumas ir gyvenimo būdas.
Neabejotina, kad mažas fizinis aktyvumas darbo ir poilsio metu yra vienas iš rizikos veiksnių nutukti. Nustatyta, kad Lietuvoje gyventojų (ir vyrų, ir moterų) fizinis aktyvumas darbo metu yra nedidelis arba vidutinis. Daugiausia asmenų dirba lengvą (42,9 proc.) arba vidutinio sunkumo (27,1 proc.) darbą. Laisvalaikiu ir vyrai, ir moterys dažniausiai skaito bei žiūri televizorių (59,8 proc.), o sunkiai dirba arba sportuoja tik 1,4 procento visų respondentų. Kasdien mankštinasi tik 15,9 proc. vyrų ir 13,1 proc. moterų.
Kiekvienas, kuris turi noro aktyviai sportuoti, visada ras tam laiko, nes kalbama apie gyvybinius interesus – sveikatą. Kad ir kuo žmogus būtų, jis niekada nesijaus laimingas, jeigu neturės brangiausio turto – sveikatos. Nereikėtų pamiršti labai taiklios sentencijos, kad nė vienas vaistas negali pakeisti fizinio aktyvumo, o tinkamai taikomas fizinis krūvis gali pakeisti dalį vaistų. Sportuojantis žmogus geriau sugeba valdyti savo kūną, todėl sėkmingiau prisitaiko prie gyvenimo aplinkybių. Kūno kultūra yra sudėtinė bendros kultūros dalis. Visaverčiam žmogaus gyvenimui reikia knygų, teatro, filmų, muzikos ir, kas ne mažiau svarbu, įvairaus judėjimo, pratimų, kasdienės mankštos.
Įvairūs judesiai, kitoks raumenų aktyvumas yra ne tik energijos iškrova, bet ir jos kaupimas. Kai žmogus eina, bėga, šokinėja, atlieka įvairius pratimus, jo kvėpavimas tampa dažnesnis, energingiau pradeda dirbti širdis, suintensyvėja kraujo apytaka, organizmas kur kas daugiau įsisavina deguonies ir maisto medžiagų. Kitaip sakant, organizmas net su kaupu susigrąžina prarastą energiją. Judėdamas žmogus tarsi pats užsuka savo gyvenimo ratą. Žmonės, intensyviai užsiimantys kūno kultūra, yra atsparesni įvairioms ligoms. Aktyvūs ir sportuojantys žmonės daug rečiau serga, o susirgę trumpiau serga.
Svarbu ir tai, kad fizinio aktyvumo, ypač sportinių žaidimų metu žmogų užvaldo teigiamos emocijos, tvirtėja pasitikėjimas savimi, atsiranda gyvenimo džiaugsmas, žmogus tampa žvalesnis, pagerėja nuotaika.
Tegul aktyvūs fiziniai užsiėmimai tampa Jūsų mėgstamu hobiu. Aktyviai praleidę laisvalaikį gera nuotaika ir naujomis jėgomis sugrįšite į darbą ar į mokslus. Puiki psichinė ir fizinė savijauta suteiks daugiau jėgų ir energijos dirbti, mokytis bei didins pasitikėjimą savimi.
Informaciją parengė
Trakų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus Socialinių paslaugų ir sveikatos poskyris Varėnos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
www.trakai.lt
Mūsų laikmečiui būdinga labai sparti socialinė, mokslinė bei techninė plėtra, tačiau biologiniai procesai, skirtingai nuo socialinių, kinta labai lėtai. Socialiniai veiksniai žmogaus organizmui kelia vis naujus reikalavimus, dėl to šiandieninis žmogus verčiamas mąstyti ir veikti daug greičiau už savo protėvius.
Mokslinė ir techninė pažanga, išlaisvinusi žmogų nuo alinančio fizinio darbo, drauge labai apribojo jo biologinės evoliucijos stimulą – fizinį aktyvumą. Milijonus metų gamta ir fizinis darbas lyg koks skulptorius lipdė žmogaus kūną, lavino jo jėgą, grūdino valią. Dabar žmogus kasdieniame gyvenime nedažnai susiduria su sunkiu fiziniu darbu, aktyvia fizine veikla.
Nuo mažų dienų mes girdime, jog judėjimas – tai sveikata, tačiau ne visuomet surandame laiko ir noro būti fiziškai aktyvūs. Vaikams fizinis aktyvumas užtikrina sveiką augimą ir vystymąsi, gerą savijautą bei nervų sistemos veiklą, suaugusiems leidžia nepervargstant atlikti kasdienes užduotis, senyvo amžiaus žmonėms – galimybę džiaugtis laisvalaikio pramogomis ir išlaikyti socialinį aktyvumą.
Fizinis aktyvumas nėra kažkas, ko žmogus negali atlikti. Juk nereikia priverstinai bėgti maratono ar valandų valandas plušėti sporto salėje. Paprasčiausiai, reikia neatidėlioti ir pradėti. Pradėti galima nuo to, kad į darbą eitumėte pėsčiomis, jei dirbate daugiau protinį, sėdimą darbą – rasti laiko pasimankštinti, pajudėti pertraukėlių metu, vietoj važiavimo liftu lipti laiptais, mažiau laiko praleisti prie televizoriaus ar kompiuterio, trumpai pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu, aktyviai žaisti su vaikais.
Reikia prisiversti būti fiziškai aktyviems tiek namie, tiek darbe bei mokykloje. Vasarą eikite į žygius, maudykitės upėje, ežere, plaukiokite baidarėmis, važinėkite dviračiais, riedučiais, sportuokite lauko aikštelėse, žaiskite badmintoną, tenisą, tinklinį, futbolą, grybaukite, uogaukite, dirbkite sodo darbus, pasivaikščiokite su savo augintiniu. Puikus aktyvus poilsis yra šiaurietiškas vaikščiojimas, kuris tiks ir žiemą, ir vasarą. Gryname ore praleistas laikas ir fiziniai pratimai grūdina organizmą, teigiamai veikia kaulų, raumenų ir nervų sistemas.
Fizinis aktyvumas gerina ir stiprina žmogaus sveikatą, mažina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Fiziškai aktyvi gyvensena – tai ne tik sveikatą stiprinantis, bet ir bendrą organizmo savijautą gerinantis veiksnys: aktyvūs žmonės yra geresnės nuotaikos, pozityvesnės nuomonės apie gyvenimą, darbą, politiką. Sportuojantys mokiniai geriau mokosi, pasižymi aukštesne saviverte, rečiau turi žalingų įpročių. Deja, per didelis mokymosi krūvis, pasyvių laisvalaikio formų įsigalėjimas (TV ir kompiuteris), sporto būrelių, žaidimo aikštelių ir kitų galimybių stoka labai riboja mokinių norą bei motyvaciją sportuoti.
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiam žmogui būti fiziškai aktyviu bent 30 min. per dieną didesnę dalį savaitės dienų arba geriausiai – kasdien. Šis rekomenduojamas laikas gali būti padalytas į trumpesnius laiko tarpsnius (ne trumpesnius kaip po dešimt minučių), tačiau netgi mažesnės trukmės fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį sveikatai.
Dėl fizinio aktyvumo stokos žmogus dažniau serga lėtinėmis ligomis (ypač širdies ir kraujagyslių sistemos), mažėja jo darbingumas, gyvybingumas, nepakankamas fizinis pajėgumas neigiamai veikia ir centrinę nervų sistemą. Šiandien yra aišku ir tyrimais pagrįsta, kodėl žmonės serga širdies ligomis. Jas lemia du pagrindiniai veiksniai: paveldimumas ir gyvenimo būdas.
Neabejotina, kad mažas fizinis aktyvumas darbo ir poilsio metu yra vienas iš rizikos veiksnių nutukti. Nustatyta, kad Lietuvoje gyventojų (ir vyrų, ir moterų) fizinis aktyvumas darbo metu yra nedidelis arba vidutinis. Daugiausia asmenų dirba lengvą (42,9 proc.) arba vidutinio sunkumo (27,1 proc.) darbą. Laisvalaikiu ir vyrai, ir moterys dažniausiai skaito bei žiūri televizorių (59,8 proc.), o sunkiai dirba arba sportuoja tik 1,4 procento visų respondentų. Kasdien mankštinasi tik 15,9 proc. vyrų ir 13,1 proc. moterų.
Kiekvienas, kuris turi noro aktyviai sportuoti, visada ras tam laiko, nes kalbama apie gyvybinius interesus – sveikatą. Kad ir kuo žmogus būtų, jis niekada nesijaus laimingas, jeigu neturės brangiausio turto – sveikatos. Nereikėtų pamiršti labai taiklios sentencijos, kad nė vienas vaistas negali pakeisti fizinio aktyvumo, o tinkamai taikomas fizinis krūvis gali pakeisti dalį vaistų. Sportuojantis žmogus geriau sugeba valdyti savo kūną, todėl sėkmingiau prisitaiko prie gyvenimo aplinkybių. Kūno kultūra yra sudėtinė bendros kultūros dalis. Visaverčiam žmogaus gyvenimui reikia knygų, teatro, filmų, muzikos ir, kas ne mažiau svarbu, įvairaus judėjimo, pratimų, kasdienės mankštos.
Įvairūs judesiai, kitoks raumenų aktyvumas yra ne tik energijos iškrova, bet ir jos kaupimas. Kai žmogus eina, bėga, šokinėja, atlieka įvairius pratimus, jo kvėpavimas tampa dažnesnis, energingiau pradeda dirbti širdis, suintensyvėja kraujo apytaka, organizmas kur kas daugiau įsisavina deguonies ir maisto medžiagų. Kitaip sakant, organizmas net su kaupu susigrąžina prarastą energiją. Judėdamas žmogus tarsi pats užsuka savo gyvenimo ratą. Žmonės, intensyviai užsiimantys kūno kultūra, yra atsparesni įvairioms ligoms. Aktyvūs ir sportuojantys žmonės daug rečiau serga, o susirgę trumpiau serga.
Svarbu ir tai, kad fizinio aktyvumo, ypač sportinių žaidimų metu žmogų užvaldo teigiamos emocijos, tvirtėja pasitikėjimas savimi, atsiranda gyvenimo džiaugsmas, žmogus tampa žvalesnis, pagerėja nuotaika.
Tegul aktyvūs fiziniai užsiėmimai tampa Jūsų mėgstamu hobiu. Aktyviai praleidę laisvalaikį gera nuotaika ir naujomis jėgomis sugrįšite į darbą ar į mokslus. Puiki psichinė ir fizinė savijauta suteiks daugiau jėgų ir energijos dirbti, mokytis bei didins pasitikėjimą savimi.
Informaciją parengė
Trakų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus Socialinių paslaugų ir sveikatos poskyris Varėnos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
www.trakai.lt
