Pernai, kartu su mūsų mielais skaitytojais paminėjome garbų laikraščio „Galvės“ 70-ties metų jubiliejų, o lygiai prieš 40 metų prie tuometinės „Spartuolio“ redakcijos (dabar „Galvės“) buvo suburta neetatinių korespondentų mokykla, kuri paliko ryškų pėdsaką ir žmonių likimuose, ir Trakų rajono istorijoje.
Korespondentų mokyklai – 40 metų
Tuometinio „Spartuolio“ laikraščio redakcija ir neetatinių korespondentų mokykla ugdė spaudos pagalbininkus, praturtino žmones naujais pažinimais. Kai kurie jaunuoliai pasirinko žurnalisto profesiją. Neetatiniai korespondentai buvo tikri rajono istorijos metraštininkai.
Ši mokykla prie „Spartuolio“ („Galvės“) buvo įkurta 1974 m. rugsėjo pabaigoje. Į ją iš Trakų rajono įmonių, organizacijų, įstaigų, kolūkių ir mokyklų susirinko įvairaus amžiaus kūrybai pasišventusių žmonių. Redakcijos žurnalistai į šios mokyklos paskaitas kvietė lektorius iš tuometinės „Žinijos“ draugijos, Vilniaus universiteto žurnalistikos katedros, žymius kultūros, švietimo ir mokslo veikėjus, poetus, rašytojus.
Laikraštyje daugėjo naujienų
Paskaitos vykdavo šeštadieniais. Laikraščio žurnalistai analizuodavo mūsų rašinius, aiškino kaip surinkti informaciją. Su aktyviausiais neetatiniais korespondentais rengė kūrybines išvykas, kai kuriems net patikėdavo savarankiškai rengti reportažus. Paskaitose išmokti dalykai būdavo panaudojami praktiškai, o laikraštyje atsirasdavo naujos rubrikos. Redakcija mums išdavė netgi pažymėjimus, kurie galiojo kaip redakcijos žurnalistų tarnybiniai.
Po įdomaus susitikimo su žemdirbiais
Paluknyje, laikraštyje atsirado neetatinių korespondentų parengtas puslapis „Svečiuojamės prie Merkio krantų“. Įsimintina viešnagė buvo po šveicariškas Aukštadvario apylinkes. Čia susitikome su mokytoju, kraštotyrininku Motiėjumi Venzlausku, tautodailininku ir poetu Jonu Kasparavičiumi bei jo sūnumis žurnalistu ir poetu Ramūnu, bei dailininku (dabar mokytoju) Vydu. Taip gimė puslapis „Sustok, akimirka, žavinga“.
Fotografai siekė meistriškumo
Besigilindami į žurnalistiką, mes sisitelkėme nepastebimai į kelias kūrybines sekcijas. Vieni rašėme žinutes iš savo gyvenamosios vietos ar darbovietės, kiti pamėgo satyrą, humorą, poeziją, noveles. Pradedantiems fotografams vadovavo tuo metu žinomas Trakų krašto fotomenininkas, mokytojas Vytautas Monkevičius. Buvo renkamos geriausios savaitės, mėnesio fotonuotraukos.
Šeštadienį laikraščio puslapį „Galvės vėjas“ bene daugiausiai užpildydavo neetatinių korespondentų kūryba.
Susitikimų akimirkos
Redakcijoje vyko daug įsimintinų susitikimų su žymiais, įdomiais to meto žmonėmis.
Niekada neišdils susitikimas su poetu Pauliu Širviu. Nesitikėjome, kad tai bus paskutinis susitikimas su juo Trakuose. Su P. Šriviu teko anksčiau susitikti Rūdiškėse, Vilniuje. 1975 m., berods kovą, jis išėjo amžinybėn.
Patirties mokėmės iš fotomenininkų P. Karpavičiaus, M. Rebio, Vilniaus universiteto žurnalistikos katedros vedėjo, žurnalistų „kalvio“ V. L. Žeimanto, ELTOS direktoriaus, aukštadvariečio A. Stankevičiaus, „Tiesos“ laikraščio redaktoriaus pavaduotojo D. Šniuko, žinomo žurnalisto D. Rodos. Bendravome su rašytoja V. Žilinskaite, B. Jauniškiu, J. Ragausku, St. Žlibinu.
Kartu su redakcijos darbuotojais šventėme ir Spaudos dieną. Vienos tokios šventės metu Kaune kelis mūsų korespondentus pasveikino ir tuometinis LKP CK generalinis sekretorius P. Griškevičius, „Tiesos“ laikraščio vyr. redaktorius A. Laurinčiukas.
Su redakcija aplankyta daug Lietuvos miestų, bei Kaliningradas, K. Donelaičio Tolminkiemis (dabar „Zelionyje Prudy“). Kelis metus bendravome su Baltarusijos Gardino srities Lydos r. laikraščiu „Uperad“, ten ne kartą lankėmės.
Laikraštis „išaugino“ žinomus žurnalistus
Korespondentų mokyklą noriai lankė jaunimas. Kai kurie iš jų jau netgi studijavo Vilniaus valstybiniame universitete, žurnalistikos katedroje. Tai A. Vercinkevičiūtė – dabar televizijos žurnalistė, lentvarietis J. Okmanas dabar dirbantis respublikinėje spaudoje, paluknietė N. Gaidytė – dirbusi spaudos atstove Vidaus reikalų ministerijoje bei kiti. Pasak anuomet jaunos žurnalistės, „Spartuolio“ redakcijos atsakingosios sekretorės J. Kačinauskaitės – Katinienės, neetatiniai korespondentai buvo didelis cinkas (žurnalistų žargonu) – didelė parama.
Polėkis kurti neblėso
Maždaug prieš porą dešimtmečių Trakų viešoji biblioteka mėgstančius kurti subūrė į literatų bendriją „Aukuras“. Kaip bebūtų, čia vėl susirinko daugiausiai buvę „Galvės“ neetatiniai žurnalistai. Tik daugelis jau pasidabinę šarma, bet kupini kūrybinio ryžto.
Daugelis iš mūsų buvo išleidę autorines knygas ar poezijos rinkinius, nuotraukų bukletus, albumus. Elektrėnų krašto plunksnos broliai ir sesės turėjo išleidę savo kūrybos almanachą „Laiko ženklai“, o trakiečiai net kelis poezijos almanachus. Atsiskyrusiuose Elektrėnuose pasiliko daug mūsų kolegų, bendraujančių su „Elektrėnų žiniomis“ ir keliais laikraščiais.
Geri prisiminimai
Per tuos kelis kūrybinio bendradarbiavimo „Galvėje“ dešimtmečius teko bendrauti su visa „plejada“ redaktorių, žurnalistų, susitikimuose teko bendrauti dar su „Pergalės vėliavos“ redaktoriumi P. Cijūnėliu, beveik ketvirtį amžiaus redaktoriumi dirbusiu V. Paškausku, jo pavaduotoju ir vėliau redaktoriumi, sąjūdžio laikais sukūrusį „Trakų žemę“, J. Vercinkevičiumi, E. Juodviršiu, žurnaliste, vėliau tapusia redaktore, šiandien savivaldybės spaudos atstove S. Nemeikaite, Austra Zapolskiene, išleidusia knygą, vilniete A. Rajackiene, G. Noreikiene, R. Čiuta ir šiuolaikiniu jaunimu – direktore bei redaktore U. Mateikaite. Dar nuo „Spartuolio“ laikų iki pat šiandien bendradarbiauju su žurnaliste J. Katiniene.
Miela ir malonu rajono spaudoje dar šiandien surasti savo klasioką, kursioką, bendravardį, bendramintį ir kraštietį V. Vilkišių – Tiltų kaimo poetą. O taip pat ir verslininkę, Aukštadvario seniūnę J. Dzencevičienę ar „Fotroje“ sutikti fotomenininką R. Urbonavičių, trakietį – elektrėnietį fotomeistrą V. Suslavičių, elektrėnietę V. Dobrovolskienę, su kuria susitinku ir „Bičiulystės“ puslapiuose ar kūrybiniuose pleneruose Šventojoje ir dar kitus, tų laikų kūrybinius bičiulius.
Žemai lenkiuosi ir tiems, kurių jau niekada nebesutiksiu šiame pasaulyje.
Džiaugiuosi šiandienos mūsų „Galvės“ plunksnos broliais ir sesėmis bei ištikimiais skaitytojais. Linkiu naujų kūrybinių užmojų, minčių, polėkių ir sveikatos.
O „Galve“, mūsų „Galve“, gyvuoki amžinai....
Vytautas Žemaitis
Pernai, kartu su mūsų mielais skaitytojais paminėjome garbų laikraščio „Galvės“ 70-ties metų jubiliejų, o lygiai prieš 40 metų prie tuometinės „Spartuolio“ redakcijos (dabar „Galvės“) buvo suburta neetatinių korespondentų mokykla, kuri paliko ryškų pėdsaką ir žmonių likimuose, ir Trakų rajono istorijoje.
Korespondentų mokyklai – 40 metų
Tuometinio „Spartuolio“ laikraščio redakcija ir neetatinių korespondentų mokykla ugdė spaudos pagalbininkus, praturtino žmones naujais pažinimais. Kai kurie jaunuoliai pasirinko žurnalisto profesiją. Neetatiniai korespondentai buvo tikri rajono istorijos metraštininkai.
Ši mokykla prie „Spartuolio“ („Galvės“) buvo įkurta 1974 m. rugsėjo pabaigoje. Į ją iš Trakų rajono įmonių, organizacijų, įstaigų, kolūkių ir mokyklų susirinko įvairaus amžiaus kūrybai pasišventusių žmonių. Redakcijos žurnalistai į šios mokyklos paskaitas kvietė lektorius iš tuometinės „Žinijos“ draugijos, Vilniaus universiteto žurnalistikos katedros, žymius kultūros, švietimo ir mokslo veikėjus, poetus, rašytojus.
Laikraštyje daugėjo naujienų
Paskaitos vykdavo šeštadieniais. Laikraščio žurnalistai analizuodavo mūsų rašinius, aiškino kaip surinkti informaciją. Su aktyviausiais neetatiniais korespondentais rengė kūrybines išvykas, kai kuriems net patikėdavo savarankiškai rengti reportažus. Paskaitose išmokti dalykai būdavo panaudojami praktiškai, o laikraštyje atsirasdavo naujos rubrikos. Redakcija mums išdavė netgi pažymėjimus, kurie galiojo kaip redakcijos žurnalistų tarnybiniai.
Po įdomaus susitikimo su žemdirbiais
Paluknyje, laikraštyje atsirado neetatinių korespondentų parengtas puslapis „Svečiuojamės prie Merkio krantų“. Įsimintina viešnagė buvo po šveicariškas Aukštadvario apylinkes. Čia susitikome su mokytoju, kraštotyrininku Motiėjumi Venzlausku, tautodailininku ir poetu Jonu Kasparavičiumi bei jo sūnumis žurnalistu ir poetu Ramūnu, bei dailininku (dabar mokytoju) Vydu. Taip gimė puslapis „Sustok, akimirka, žavinga“.
Fotografai siekė meistriškumo
Besigilindami į žurnalistiką, mes sisitelkėme nepastebimai į kelias kūrybines sekcijas. Vieni rašėme žinutes iš savo gyvenamosios vietos ar darbovietės, kiti pamėgo satyrą, humorą, poeziją, noveles. Pradedantiems fotografams vadovavo tuo metu žinomas Trakų krašto fotomenininkas, mokytojas Vytautas Monkevičius. Buvo renkamos geriausios savaitės, mėnesio fotonuotraukos.
Šeštadienį laikraščio puslapį „Galvės vėjas“ bene daugiausiai užpildydavo neetatinių korespondentų kūryba.
Susitikimų akimirkos
Redakcijoje vyko daug įsimintinų susitikimų su žymiais, įdomiais to meto žmonėmis.
Niekada neišdils susitikimas su poetu Pauliu Širviu. Nesitikėjome, kad tai bus paskutinis susitikimas su juo Trakuose. Su P. Šriviu teko anksčiau susitikti Rūdiškėse, Vilniuje. 1975 m., berods kovą, jis išėjo amžinybėn.
Patirties mokėmės iš fotomenininkų P. Karpavičiaus, M. Rebio, Vilniaus universiteto žurnalistikos katedros vedėjo, žurnalistų „kalvio“ V. L. Žeimanto, ELTOS direktoriaus, aukštadvariečio A. Stankevičiaus, „Tiesos“ laikraščio redaktoriaus pavaduotojo D. Šniuko, žinomo žurnalisto D. Rodos. Bendravome su rašytoja V. Žilinskaite, B. Jauniškiu, J. Ragausku, St. Žlibinu.
Kartu su redakcijos darbuotojais šventėme ir Spaudos dieną. Vienos tokios šventės metu Kaune kelis mūsų korespondentus pasveikino ir tuometinis LKP CK generalinis sekretorius P. Griškevičius, „Tiesos“ laikraščio vyr. redaktorius A. Laurinčiukas.
Su redakcija aplankyta daug Lietuvos miestų, bei Kaliningradas, K. Donelaičio Tolminkiemis (dabar „Zelionyje Prudy“). Kelis metus bendravome su Baltarusijos Gardino srities Lydos r. laikraščiu „Uperad“, ten ne kartą lankėmės.
Laikraštis „išaugino“ žinomus žurnalistus
Korespondentų mokyklą noriai lankė jaunimas. Kai kurie iš jų jau netgi studijavo Vilniaus valstybiniame universitete, žurnalistikos katedroje. Tai A. Vercinkevičiūtė – dabar televizijos žurnalistė, lentvarietis J. Okmanas dabar dirbantis respublikinėje spaudoje, paluknietė N. Gaidytė – dirbusi spaudos atstove Vidaus reikalų ministerijoje bei kiti. Pasak anuomet jaunos žurnalistės, „Spartuolio“ redakcijos atsakingosios sekretorės J. Kačinauskaitės – Katinienės, neetatiniai korespondentai buvo didelis cinkas (žurnalistų žargonu) – didelė parama.
Polėkis kurti neblėso
Maždaug prieš porą dešimtmečių Trakų viešoji biblioteka mėgstančius kurti subūrė į literatų bendriją „Aukuras“. Kaip bebūtų, čia vėl susirinko daugiausiai buvę „Galvės“ neetatiniai žurnalistai. Tik daugelis jau pasidabinę šarma, bet kupini kūrybinio ryžto.
Daugelis iš mūsų buvo išleidę autorines knygas ar poezijos rinkinius, nuotraukų bukletus, albumus. Elektrėnų krašto plunksnos broliai ir sesės turėjo išleidę savo kūrybos almanachą „Laiko ženklai“, o trakiečiai net kelis poezijos almanachus. Atsiskyrusiuose Elektrėnuose pasiliko daug mūsų kolegų, bendraujančių su „Elektrėnų žiniomis“ ir keliais laikraščiais.
Geri prisiminimai
Per tuos kelis kūrybinio bendradarbiavimo „Galvėje“ dešimtmečius teko bendrauti su visa „plejada“ redaktorių, žurnalistų, susitikimuose teko bendrauti dar su „Pergalės vėliavos“ redaktoriumi P. Cijūnėliu, beveik ketvirtį amžiaus redaktoriumi dirbusiu V. Paškausku, jo pavaduotoju ir vėliau redaktoriumi, sąjūdžio laikais sukūrusį „Trakų žemę“, J. Vercinkevičiumi, E. Juodviršiu, žurnaliste, vėliau tapusia redaktore, šiandien savivaldybės spaudos atstove S. Nemeikaite, Austra Zapolskiene, išleidusia knygą, vilniete A. Rajackiene, G. Noreikiene, R. Čiuta ir šiuolaikiniu jaunimu – direktore bei redaktore U. Mateikaite. Dar nuo „Spartuolio“ laikų iki pat šiandien bendradarbiauju su žurnaliste J. Katiniene.
Miela ir malonu rajono spaudoje dar šiandien surasti savo klasioką, kursioką, bendravardį, bendramintį ir kraštietį V. Vilkišių – Tiltų kaimo poetą. O taip pat ir verslininkę, Aukštadvario seniūnę J. Dzencevičienę ar „Fotroje“ sutikti fotomenininką R. Urbonavičių, trakietį – elektrėnietį fotomeistrą V. Suslavičių, elektrėnietę V. Dobrovolskienę, su kuria susitinku ir „Bičiulystės“ puslapiuose ar kūrybiniuose pleneruose Šventojoje ir dar kitus, tų laikų kūrybinius bičiulius.
Žemai lenkiuosi ir tiems, kurių jau niekada nebesutiksiu šiame pasaulyje.
Džiaugiuosi šiandienos mūsų „Galvės“ plunksnos broliais ir sesėmis bei ištikimiais skaitytojais. Linkiu naujų kūrybinių užmojų, minčių, polėkių ir sveikatos.
O „Galve“, mūsų „Galve“, gyvuoki amžinai....
Vytautas Žemaitis
