Spalio 15 d. redakcijoje paminėjome laikraščio 70 – metį. Kukliai. Nes ir redakcijos kolektyvas kuklus – ta prasme, kad nedidelis. Palyginti su „Galvės“ pirmtaku „Spartuoliu“, galima sakyti – labai mažas. Negaliu pasakyti, kiek maždaug žmonių anais laikais dirbdavo „Spartuolio“ redakcijoje, galiu tik pasakyti, jog, atrodo – daugybė.

Taip man atrodo jau vien dėl to, kad, pavyzdžiui, 1988 metų „Spartuolio“ laikraščio metrikoje nurodoma net 16 redakcijos telefonų numerių... Redakcijos tarybų veiklos skyriaus telefono numeris, kitas – agropramoninio skyriaus, paskui pramonės skyriaus, miestų ūkio, radijo informacijos, kultūros ir jaunimo, šeimos ir mokyklos, fotoiliustracijų, laiškų ir skelbimų...

Tuose skyriuose, aišku, ne po vieną žmogų dirbdavo. O kur dar būrys neetatinių „Spartuolio“ korespondentų.

Anądien visam „Galvės“ kolektyvui vieno gimtadieninio torto užteko sočiai. Neįsivaizduoju, kiek reikėdavo tortų, kai anais laikais „Spartuolis“ švęsdavo kokį savo gimtadienį. Nelabai ir įsivaizduoju, ką tiek žmonių veikdavo, bet, matyt, visi turėjo ką veikti ir, matyt, už tą veiklą kažką uždirbdavo.

Pavydu darosi ir dėl tų laikų „Spartuolio“ tiražų. Daugiau nei 10 tūkstančių. Triskart per savaitę... Kita vertus, pabandyk tu tais laikais Lietuvos Komunistų partijos Trakų rajono komiteto ir Trakų rajono liaudies deputatų tarybos organo neužsiprenumeruoti.

„Spartuolio“ kaina tais laikais – 3 kapeikos. Pamenu, panašiai kainuodavo stiklinė arbatos neprašmatnioje užeigoje. Dabar kažin ar rasi užeigą, kur arbatos atsigertum už 1,30 Lt – tiek kainuoja „Galvė“, bet tiražas dabar...

„Ech, kad dabar „Galvei“ bent perpus mažesnį nei tuometinio „Spartuolio“ tiražą“, - pagalvojom užpūsdami gimtadieninio torto žvakutes. Sakoma, kad tokiais atvejais sugalvoti norai pildosi.

Aišku, dar sakoma, kad viltis – kai kieno motina. Bet su viltimi gyventi vis tiek smagiau.

Robertas Čuta