Birželio 30 dieną dviratininkus Kaišiadorių ir Prienų rajonų ribų sankirtoje pasitiko ir toliau lydėjo Aukštadvario regioninio parko direktorius Vincas Plegevičius. Keliautojai patraukė į vieną iš įspūdingiausių Aukštadvario regioninio parko kampelių – Mergiškių kraštovaizdžio draustinį, kurį puošia aukščiausia Dzūkų aukštumos Gedanonių kalva. Už ES projekto lėšas pernai kalvoje buvo įrengta pavėsinė, apžvalgos bokštelis, laiptai, kelio atkarpa.

Laumės porino apie senovę

Gedanonių kalvoje žygeivių laukė nemenka staigmena. Tądien kalvos lankytojus prie simbolinių vartų teatralizuotai pasitiko šių apylinkių mitologinės gyventojos -  laumės. Jos ne tik dainavo, verpė, vaikus supo, bet ir jėgų suteikiančios ir nuo maro apsaugančios arbatos „zingerio“ ant kelmų išvirė. Kol žygio dalyviai ilsėjosi, senoji laumė pasakojo savitą Gedanonių kaimo istoriją.

Gedanonių kaimas įsikūręs kelių sankirtoje, tad ir didieji istorijos įvykiai jo neaplenkė. Kaimas pavadinimą gavęs nuo žodžio „gedėti“, nes, pasak senolių, daug žmonių išmirė maro metu.

Liaudies atmintyje niūriai vaizduojama švedų, rusėnų invazija. Švedų kariuomenei stabdyti gyventojai tyčia užversdavo medžiais miško kelius. Maro metų baisumai labai raiškūs pasakojamojoje tradicijoje: per vieną naktį darbščios moterys suverpė ir išaudė audeklus, kuriuos patiesė skersai kelių į kaimą, kad epidemija neplistų. Visas kaimas per naktį buvo aptvertas mediniais „štankietais“, ant kurių tvirtino suverptą lininį siūlą. Tokiu tad būdu nuo maro epidemijos buvo aptvertas visas kaimas. Tarpukariu čia būta kaimo šviesulių: kalvis Martynas Lukoševičius, pribuvėja Ona Jaruševičienė, gyvačių užkalbėtojas Juozas Kanaševičius, kaimo giesmininkas Jonas Slavinskas, mokytojas Kazimieras Antulis.

1939 metais kaimas bandė skirstytis į vienkiemius, žemė buvo sumatuota, tačiau, užėjus karui kaimas nespėjo įvykdyti reformos... Po karo jaunimas išsibėgiojo į miestus, nenorėdami būti kolūkiečiais. Apie čia buvusį didelį kaimą šiandien byloja tik buvusių sodybų pamatai.

Laukia lankytojų

Atsigėrę arbatos ir  atsisveikinę su laumėmis, žygeiviai patraukė toliau. Tą dieną jie  aplankė Mergiškių akmenį, Pamiškės piliakalnį ir  Velnio duobę, o naktį praleido Tamašavos kaime. Kitą dieną pasiekė Aukštadvario šaltinį, Nikronių, Žaliosios akmenis. Pailsėję Grendavės paplūdimyje keliautojai pilni įspūdžių išvyko namo.

Kviečiame visus, neabejingus nuostabiai Lietuvos  gamtai ir istorijai  aplankyti šį  gamtos kampelį, kur gyveno geri žmonės, mylėję  savo kaimą. Apsilankę čia mes galime patvirtinti senolių žodžius, kad čia „nuo kalno visa Lietuva matyt“...

Rasa .Balsevičiūtė, Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė{jcomments on}