Aukų atminimui prie kryžiaus buvo padėta gėlių, uždegtos atminimo žvakutės[/caption]
Minėti Gedulo ir vilties dieną pirmiausia pradėjo vaikai. Jie kartu su renginio organizatore, Trakų kultūros rūmų Tiltų padalinio darbuotoja Vaiva Neteckiene, prie Tiltų kaimo kryžiaus, ant šaligatvio, piešė taikos balandžius.
Prieš pradedant piešti V.Neteckienė vaikams trumpai papasakojo apie tremtį, kaip apie vieną skaudžiausių ir tamsiausių Lietuvos istorijos puslapių, priminė, kad Birželio 14-oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties diena. Šią dieną prisimenami tremtyje žuvę lietuviai. Jaunieji minėjimo dalyviai kėlė daug klausimų, sulaukė suprantamų paaiškinimų. Kiekvienas savaip suvokė trėmimų baisumus. Vildamiesi ir tikėdami, kad tremtis niekada nepasikartos, susikaupę piešė taikos simbolius – balandžius. Šie meilės ir taikos paukščiai į kiekvieną pasaulio kampelį turi nešti taiką ir ramybę.
Vėliau prie vaikų prisijungė ir vyresnieji. Aukų atminimui prie kryžiaus buvo padėta gėlių, uždegtos atminimo žvakutės, tremtyje žuvusieji ir jau anapilin išėję tremtiniai buvo pagerbti tylos minute.
Tiltų bendruomenės namuose vyko Tiltų kaimo mergaičių ir kapelos narių programa, kuri prasidėjo ,,Tautiška giesme“. Vėliau skambėjo lietuvių liaudies dainos, mergaitės deklamavo eilėraščius, savo kūrybos eiles skaitė Tiltų kaimo poetas Vytautas Vilkišius. Apie tremtį kalbėjo tų laikų liudytojos Veronika Ignatavičienė, Marija Algė Armalienė. A.Armalienė papasakojo vaikams apie savo vaikystės laikotarpį praleistą tremtyje, apie patirtą šaltį, nepriteklius ir alkį. Kalbėdama apie maistą, kurį teko valgyti būnant toli nuo tėvynės, parodė dienos duonos normą žmogui, t.y. 100 g. sveriančią riekelę ir visus susirinkusius pakvietė paragauti balandų sriubos, kurią pati išvirė tokią, kokią jai mama virė tremtyje. Neįprasto skonio buvo ta sriuba – be druskos, prieskonių, daržovių. Tik vanduo, balandų lapai ir mažas gabalėlis lašinukų.
Minėjimą V.Neteckienė baigė šiais žodžiais: ,,Įvertinkime ir išgirskime žiaurią tremtį patyrusių žmonių patirtį pasiekiančią mus iš tų laikų, negailėkime laiko ir pastangų perduoti ją kuo platesniam žmonių ratui, o ypač vaikams ir jaunimui. Ši diena bus minima tol, kol gyvuos lietuvių tauta, sąmoningai sauganti istorinę atmintį”.
VAIVA NETECKIENĖ,
Trakų kultūros rūmų Tiltų padalinio kultūros renginių organizatorė[caption id="attachment_23144" align="aligncenter" width="283"]
Aukų atminimui prie kryžiaus buvo padėta gėlių, uždegtos atminimo žvakutės[/caption]
Minėti Gedulo ir vilties dieną pirmiausia pradėjo vaikai. Jie kartu su renginio organizatore, Trakų kultūros rūmų Tiltų padalinio darbuotoja Vaiva Neteckiene, prie Tiltų kaimo kryžiaus, ant šaligatvio, piešė taikos balandžius.
Prieš pradedant piešti V.Neteckienė vaikams trumpai papasakojo apie tremtį, kaip apie vieną skaudžiausių ir tamsiausių Lietuvos istorijos puslapių, priminė, kad Birželio 14-oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties diena. Šią dieną prisimenami tremtyje žuvę lietuviai. Jaunieji minėjimo dalyviai kėlė daug klausimų, sulaukė suprantamų paaiškinimų. Kiekvienas savaip suvokė trėmimų baisumus. Vildamiesi ir tikėdami, kad tremtis niekada nepasikartos, susikaupę piešė taikos simbolius – balandžius. Šie meilės ir taikos paukščiai į kiekvieną pasaulio kampelį turi nešti taiką ir ramybę.
Vėliau prie vaikų prisijungė ir vyresnieji. Aukų atminimui prie kryžiaus buvo padėta gėlių, uždegtos atminimo žvakutės, tremtyje žuvusieji ir jau anapilin išėję tremtiniai buvo pagerbti tylos minute.
Tiltų bendruomenės namuose vyko Tiltų kaimo mergaičių ir kapelos narių programa, kuri prasidėjo ,,Tautiška giesme“. Vėliau skambėjo lietuvių liaudies dainos, mergaitės deklamavo eilėraščius, savo kūrybos eiles skaitė Tiltų kaimo poetas Vytautas Vilkišius. Apie tremtį kalbėjo tų laikų liudytojos Veronika Ignatavičienė, Marija Algė Armalienė. A.Armalienė papasakojo vaikams apie savo vaikystės laikotarpį praleistą tremtyje, apie patirtą šaltį, nepriteklius ir alkį. Kalbėdama apie maistą, kurį teko valgyti būnant toli nuo tėvynės, parodė dienos duonos normą žmogui, t.y. 100 g. sveriančią riekelę ir visus susirinkusius pakvietė paragauti balandų sriubos, kurią pati išvirė tokią, kokią jai mama virė tremtyje. Neįprasto skonio buvo ta sriuba – be druskos, prieskonių, daržovių. Tik vanduo, balandų lapai ir mažas gabalėlis lašinukų.
Minėjimą V.Neteckienė baigė šiais žodžiais: ,,Įvertinkime ir išgirskime žiaurią tremtį patyrusių žmonių patirtį pasiekiančią mus iš tų laikų, negailėkime laiko ir pastangų perduoti ją kuo platesniam žmonių ratui, o ypač vaikams ir jaunimui. Ši diena bus minima tol, kol gyvuos lietuvių tauta, sąmoningai sauganti istorinę atmintį”.
VAIVA NETECKIENĖ,
Trakų kultūros rūmų Tiltų padalinio kultūros renginių organizatorė
Aukų atminimui prie kryžiaus buvo padėta gėlių, uždegtos atminimo žvakutės[/caption]
Minėti Gedulo ir vilties dieną pirmiausia pradėjo vaikai. Jie kartu su renginio organizatore, Trakų kultūros rūmų Tiltų padalinio darbuotoja Vaiva Neteckiene, prie Tiltų kaimo kryžiaus, ant šaligatvio, piešė taikos balandžius.
Prieš pradedant piešti V.Neteckienė vaikams trumpai papasakojo apie tremtį, kaip apie vieną skaudžiausių ir tamsiausių Lietuvos istorijos puslapių, priminė, kad Birželio 14-oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties diena. Šią dieną prisimenami tremtyje žuvę lietuviai. Jaunieji minėjimo dalyviai kėlė daug klausimų, sulaukė suprantamų paaiškinimų. Kiekvienas savaip suvokė trėmimų baisumus. Vildamiesi ir tikėdami, kad tremtis niekada nepasikartos, susikaupę piešė taikos simbolius – balandžius. Šie meilės ir taikos paukščiai į kiekvieną pasaulio kampelį turi nešti taiką ir ramybę.
Vėliau prie vaikų prisijungė ir vyresnieji. Aukų atminimui prie kryžiaus buvo padėta gėlių, uždegtos atminimo žvakutės, tremtyje žuvusieji ir jau anapilin išėję tremtiniai buvo pagerbti tylos minute.
Tiltų bendruomenės namuose vyko Tiltų kaimo mergaičių ir kapelos narių programa, kuri prasidėjo ,,Tautiška giesme“. Vėliau skambėjo lietuvių liaudies dainos, mergaitės deklamavo eilėraščius, savo kūrybos eiles skaitė Tiltų kaimo poetas Vytautas Vilkišius. Apie tremtį kalbėjo tų laikų liudytojos Veronika Ignatavičienė, Marija Algė Armalienė. A.Armalienė papasakojo vaikams apie savo vaikystės laikotarpį praleistą tremtyje, apie patirtą šaltį, nepriteklius ir alkį. Kalbėdama apie maistą, kurį teko valgyti būnant toli nuo tėvynės, parodė dienos duonos normą žmogui, t.y. 100 g. sveriančią riekelę ir visus susirinkusius pakvietė paragauti balandų sriubos, kurią pati išvirė tokią, kokią jai mama virė tremtyje. Neįprasto skonio buvo ta sriuba – be druskos, prieskonių, daržovių. Tik vanduo, balandų lapai ir mažas gabalėlis lašinukų.
Minėjimą V.Neteckienė baigė šiais žodžiais: ,,Įvertinkime ir išgirskime žiaurią tremtį patyrusių žmonių patirtį pasiekiančią mus iš tų laikų, negailėkime laiko ir pastangų perduoti ją kuo platesniam žmonių ratui, o ypač vaikams ir jaunimui. Ši diena bus minima tol, kol gyvuos lietuvių tauta, sąmoningai sauganti istorinę atmintį”.
VAIVA NETECKIENĖ,
Trakų kultūros rūmų Tiltų padalinio kultūros renginių organizatorė
