Per metus sakrali erdvė pasipildė dar penkiomis  ąžuolinėmis  skulptūromis. Dabar jau 29 angelų būrys klauso atvykusių į šią kalvą maldų.

Šventinio renginio organizatorė Jungtinė kaimų bendruomenė „Užugiriai“ trakiečiams ir miesto svečiams pasiūlė išskirtinę šventinę programą, kuri prasidėjo Šv. Mišių auka Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Po mišių Trakų bažnyčios skliautus virpino Sakralinės muzikos festivalio „Skamba giesmės Angelų kalvoje 2011“ garsai.

Į festivalį  sugužėjo  chorinės muzikos kolektyvai iš visos Lietuvos. Renginį iškilmingai pradėjo Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios kvartetas, kuriame gieda Justina Orlovskytė (sopranas), Rima Giedrienė (mecosopranas), Mantas Karpovičius (tenoras), Juozas Rudalevičius (bosas).

Ne vieno sakralinės muzikos gerbėjo širdį sujaudino iš Kuršių nerijos atvykę giesmininkai. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro ,,Agila“ folkloro ansamblis ,,Giedružė“ (vadovė – Audronė Buržinskienė) žengė link altoriaus su skambia autentiška Pamario krašto giesme. Iš Juodkrantės atvykęs Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis ,,Neringa“ (vadovė – Rita Rušinskienė) –padovanojo klausytojams autorines religinio pobūdžio dainas. Nuoširdžiai skambėjo Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos choro „Andante“ (vadovė  –  Auksė Stankevičienė) ir LRT vaikų choro (vadovė –  Regina Maleckaitė) atliekami kūriniai. Vokalinis-instrumentinis senosios sakralinės muzikos ansamblis „Giesmių tarnai“ (vadovas –  Valdemaras Dadėla) žavėjo klausytojus Renesanso epochos melodijomis,  o Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė – Ramunė Pečiukonytė), pasipuošęs autentiškais Pamario krašto rankų darbo kostiumais, stebino subtilia atliekamų senovinių giesmių interpretacija, aukšta dainavimo kultūra. Džiugu, kad sakralinės muzikos festivalį savo apsilankymu pagerbė Lietuvos Respublikos kultūros ministras Arūnas Gelūnas, pastebėjęs, kad antrąjį gimtadienį švenčianti Angelų kalva prisideda prie Gėrio ir Šviesos Lietuvoje gausinimo.

Skambanti erdvė

Nuskambėjus paskutiniams sakralinės muzikos festivalio garsams, šventės dalyviai patraukė Angelų kalvos link, kur vyko naujų skulptūrų pašventinimo ceremonija. Naujus angelus tarnystei pašaukė Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas, Trakų bažnyčios klebonas Jonas Varaneckas,  Trakų stačiatikių Šv. Dievo Motinos gimimo parapijos ganytojas Aleksandras Šmailovas ir Rygos kunigų seminarijos profesorius kunigas Andris Priedė. Smagu.

Kalvoje vykusioje ceremonijoje dalyvavo pirmasis po Nepriklausomybės paskelbimo Latvijos ambasadorius Lietuvoje Ronaldas Tuomas, dabartinis Latvijos ambasadorius Lietuvoje Mārtiņš Virsis, Latvijos respublikos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Elita Gavele,  Trakų miesto valdžia.

Dar ilgai saulės spinduliais nutviekstoje Angelų kalvoje skambėjo folkloro ansamblių „Aušrinė“, ir  ,,Giedružė“ ir LRT vaikų choro atliekamos giesmės ir liaudies dainos. Spindintis žydras dangus, trumpam sugrįžusi vasariška šiluma, muzikos garsai, pagausėjęs angelų skulptūrų būrys, vaikštinėjantys besišypsantys ir džiugiai nusiteikę žmonės – tokį vaizdą galėjo išvysti praėjusį sekmadienį apsilankę antrąjį gimtadienį švenčiančioje Angelų kalvoje.

Vienybės angelas

Angelų kalvos antrųjų metinių proga angelų būrį papildė naujos angelų skulptūros.

Kasmet auganti Lietuvos žmonių emigracija Angelų kalvos įkūrimo iniciatores Dominyką Dubauskaitę ir Lolitą Piličiauskaitę Navickienę pastūmėjo čia įkurdinti Lietuvos vienybės angelo skulptūrą. VšĮ „Geros valios projektai“ ir Pilietinės Atsakomybės Fondo sutelkti Lietuvos žmonės, paaukoję po dalelę savo lėšų, užtikrino šios idėjos įgyvendinimą. Angelų kalvoje įkurdinta didinga skulptūra vaizduojanti Lietuvos vienybės angelą, savo delnuose laikantį duoną. „Šis angelas meldžiasi, kad duonos Lietuvoje užtektų visiems šalies vaikams“, – pasakojo projekto vadovės. Lietuvos vienybės angelo skulptūros autorius – žymus Lietuvos skulptorius, tautodailininkas, kryždirbystės puoselėtojas, VšĮ „Medžio drožyba“ direktorius  Algimantas Sakalauskas.

Baltijos kelio

2010 metais Angelų kalvoje apsilankiusiam ilgamečiam Latvijos ambasadoriui Lietuvoje Albertui Krenevskiui gimė  kilni mintis – sakralioje erdvėje įkurdinti Baltijos kelio angelus, saugančius šio svarbaus įvykio atminimą. Šių metų rugpjūčio 16-26 dienomis Laisvalaikio ir verslo centre „Kempingas Slėnyje“ buvo surengta tarptautinė medžio drožėjų stovykla „Po angelo sparnu 2011“, kurioje Latvijos meistrai – broliai dvyniai Aigars ir Yvars Rūrans – sukūrė didingą medžio kompoziciją „Baltijos kelią saugojantys angelai“.

„Visoms Baltijos šalims reikia drauge saugoti Baltijos kelio idėją ir atminimą“, – sakė  Baltijos kelio angelų idėjos autorius ir fundatorius Latvijos diplomatas Albertas Krenevskis. Šią skulptūrą taip pat fundavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Latvijos Respublikos kultūros ministerija.

Slėnio angelas

Minėtoje tarptautinėje medžio drožėjų stovykloje „Po angelo sparnu 2011“ drauge su Latvijos skulptoriais dirbo ir žymūs prieniškiai kūrėjai – Algimantas Sakalauskas bei  Aidas Andriekus. Jų rankomis išdrožtas jau ne vienas Angelų kalvą puošiantis angelas. Šiais metais kartu su Lietuvos vienybės ir Baltijos kelio angelais gimė skulptoriaus Aido Andriekaus „pažadintas“ Gamtos ir Slėnio grožį sergėjantis Slėnio angelas, kurį fundavo  Laisvalaikio ir verslo centras  „Kempingas Slėnyje“.

Šviesių minčių ir Gyvenimo džiaugsmo

2010 metais, prieš pat Šv. Kalėdas Angelų kalvoje buvo įkurdintas „Gyvenimo džiaugsmo angelas“, kurį Trakams ir visiems kalvos svečiams sumanė padovanoti draugės: Eglė Pumputytė, Jelena Samarokova, Vilma Tartilaitė, Jūratė Smalskytė, Edita Dranseikaitė ir Rūta Voverytė. Gausiais gėlių žiedais pasipuošusį angelą sukūrė skulptorius Algimantas Sakalauskas.

Šių metų pavasarį Angelų kalvoje „nutūpė“ Šviesių minčių angelas, besimeldžiantis ir už žymios Amerikos lietuvių išeivių bendruomenės veikėjos Birutės Bublienės atminimą. Saulės elementų šviesa spindintį angelą Anapilin išėjusios žmonos atminimui skyrė žymus lietuvių išeivių architektas Algimantas Bublys. Skulptūros kūrėjas – garsus Lietuvos medžio drožėjas vilnietis Jonas Bugailiškis.

Lolita Jolanta Navickienė{jcomments on}