Joana Katinienė
Gal jie jau buvo parskridę anksčiau. Tačiau aš jų nenusakomai mielą giesmės gaidą išgirdau kovo ketvirtąją. Per Kazimierines. Pasivaikščiojusi su šuniuku, ryte prie mūsų namo, liepose (ten įkleti inkilai) taip švilpė varnėnai, kad pagalvojau jau – Velykos. Kažkodėl nuostabiai saulėtas vasaros rytas ir varnėnų džiaugsmingas koncertas nuo pat vaikystės man asocijuojasi su Velykomis, o Velykos jau pavasaris.
Taigi tokį jausmą norėjau pajusti ir Aukštadvaryje, kai buvo švenčiama Pavasario šventė labai gražiu pavadinimu „Paukščiai grįžta namo“. Kad sukurtum šventę, reikia išradingumo. Aukštadvariečiams, atrodo, jo pakako. Šventę suruošė ne bet kur, o ant piliakalnio, kur išradingai medžių uoksuose degė laužai, plaikstėsi Žemės ,Trakų miškų urėdijos ir Aukštadvario regioninio parko vėliavos. Ant piliakalnio susirinkusius Žemės mylėtojus sveikino trimito garsai ir etnografinio ansamblio „Lėda“ daina „Tykiai tykiai“. Šio ansamblio, vadovaujamo Aukštadvario regioninio parko kultūrologės Ritos Balsevičiūtės, dainų ir paslaptingų bei be galo gražių šių laikų jaunimui gal būt nežinomų apeigų matėme labai daug.
Šventę labai gražiais sveikinimais ir palinkėjimais pradėjo Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius. Patikinęs, kad šia gražia švente pradedamas renginių ciklas Žemės dienai, kuris tęsis visą savaitę, direktorius, nenuilstantis gamtos mylėtojas, pakvietė visus saugoti Žemę, tausoti jos turtus, mylėti kiekvieną jos kampelį.
Šventę inicijavo Aplinkos ministerija kartu su Generaline miškų urėdija, o ją organizavo ir įgyvendino mūsų rajone , Aukštadvaryje , Trakų miškų urėdija , bendradarbiaudama su Aukštadvario regioniniu parku. Šventėje dalyvavo rajono girininkijų darbuotojai, rajono moksleiviai – daugiausiai tai buvo jaunieji gamtos bičiuliai.
Sveikinimai ir palinkėjimai
Labai gražų, jaudinantį žodį apie gamtą, žemę , žmogaus santykį su ja, tarė Trakų miškų urėdas Vygantas Mierkis. Pasidžiaugęs, kad kasmet vis daugiau moksleivių įsilieja į gamtos mylėtojų gretas, miškų urėdas tiki, kad mūsų Planetos gyvybės, grožio išsaugojimui, mūsų jaunoji karta tikrai niekada nebus abejinga. Susirinkusiuosius su švente sveikino Žaliųjų partijos pirmininko pavaduotojas Gintaras Saldžiūnas, Trakų rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Kęstutis Kirsnauskas. Žinoma, buvo kalbama apie gamtą, jos tausojimą ir saugojimą. Moksleiviai sutartinai pasižadėjo nedeginti žolės. Trakų miškų urėdijos specialistė Auksė Komičienė apdovanojo fotokonkurso „Paukščiai grįžta namo“ dalyvius ir įteikė Trakų miškų urėdijos ir Žaliųjų partijos įsteigtus prizus ir padėkas. Padėkos raštai buvo įteikti ir etnografinio ansamblio „Lėda“ dainorėliams bei meninės programos kūrėjams.
Pasibaigus linksmajai daliai, moksleiviai kartu su miškininkais įkėlė per 50 inkilų. Dar tiek pat namelių paukščiams žadama įkelti artimiausiomis dienomis. Manau, kad paukšteliai atsidėkos ne viena smagia giesmele.
Nebūkime abejingi
Nors tą dieną nelepino dangus ir ant piliakanio stipriai palakstė vėjas, tačiau šventė buvo reikalinga ir Gamtai ir žmonėms. Ji buvo prasminga. Ir ypač jauniems –moksleiviams. Ir labai liūdna, kad joje nebuvo rajono savivaldybės nė vienos dūšios. Gal dėl to, kad meras komandiruotėje. Bet, rūmuose sėdintieji (atsiprašau, gal ir dirbantieji) gal turėtų suprasti, kad vaikams pagarbos ir dėmesio reikia. O meras visų rajone organizuojamų priemonių tikrai neįveiks. Ir jam to nereikia. Juk jis ir kitų daug darbų turi. Bet jis turėtų savo pavaldinius, o jų tikrai nemažas pulkelis yra, įpareigoti – reikia ne tik rūmuose sėdėti! Manau, kad vaikams turėtų būti ypatingas dėmesys. Deja, Aukštadvaryje nematėme nė vieno „atsakingo darbuotojo“, nors kviečiama buvo daug.
Sveiki sugrįžę
Tą pirmąjį rytą varnėnus tikrai pasveikinau – „Sveiki sugrįžę“. Manau, kad daugeliui iš mūsų toks ar panašus sveikinimas šnekučiams ir visiems parskridusiems paukščiams, bent jau man širdyje skamba. O iš to skambesio ir gimė gražus sparnuočių pagerbimas „Paukščiai grįžta namo“. Aš siūlyčiau – „Sveiki sugrįžę namo“ . Bet juk tai ne esminis dalykas. Svarbu, kad mes juos pasitiktume, kad lauktume su gyvenamuoju plotu, visa pagarba, dėmesiu. Jie to verti. Ir jie savo grožiu, dainomis ir gerais darbais su kaupu mums atsilygina.
Nuotraukos Česlovos Pociūnienės, Kamilės Vilbrantaitės
Joana Katinienė
Gal jie jau buvo parskridę anksčiau. Tačiau aš jų nenusakomai mielą giesmės gaidą išgirdau kovo ketvirtąją. Per Kazimierines. Pasivaikščiojusi su šuniuku, ryte prie mūsų namo, liepose (ten įkleti inkilai) taip švilpė varnėnai, kad pagalvojau jau – Velykos. Kažkodėl nuostabiai saulėtas vasaros rytas ir varnėnų džiaugsmingas koncertas nuo pat vaikystės man asocijuojasi su Velykomis, o Velykos jau pavasaris.
Taigi tokį jausmą norėjau pajusti ir Aukštadvaryje, kai buvo švenčiama Pavasario šventė labai gražiu pavadinimu „Paukščiai grįžta namo“. Kad sukurtum šventę, reikia išradingumo. Aukštadvariečiams, atrodo, jo pakako. Šventę suruošė ne bet kur, o ant piliakalnio, kur išradingai medžių uoksuose degė laužai, plaikstėsi Žemės ,Trakų miškų urėdijos ir Aukštadvario regioninio parko vėliavos. Ant piliakalnio susirinkusius Žemės mylėtojus sveikino trimito garsai ir etnografinio ansamblio „Lėda“ daina „Tykiai tykiai“. Šio ansamblio, vadovaujamo Aukštadvario regioninio parko kultūrologės Ritos Balsevičiūtės, dainų ir paslaptingų bei be galo gražių šių laikų jaunimui gal būt nežinomų apeigų matėme labai daug.
Šventę labai gražiais sveikinimais ir palinkėjimais pradėjo Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius. Patikinęs, kad šia gražia švente pradedamas renginių ciklas Žemės dienai, kuris tęsis visą savaitę, direktorius, nenuilstantis gamtos mylėtojas, pakvietė visus saugoti Žemę, tausoti jos turtus, mylėti kiekvieną jos kampelį.
Šventę inicijavo Aplinkos ministerija kartu su Generaline miškų urėdija, o ją organizavo ir įgyvendino mūsų rajone , Aukštadvaryje , Trakų miškų urėdija , bendradarbiaudama su Aukštadvario regioniniu parku. Šventėje dalyvavo rajono girininkijų darbuotojai, rajono moksleiviai – daugiausiai tai buvo jaunieji gamtos bičiuliai.
Sveikinimai ir palinkėjimai
Labai gražų, jaudinantį žodį apie gamtą, žemę , žmogaus santykį su ja, tarė Trakų miškų urėdas Vygantas Mierkis. Pasidžiaugęs, kad kasmet vis daugiau moksleivių įsilieja į gamtos mylėtojų gretas, miškų urėdas tiki, kad mūsų Planetos gyvybės, grožio išsaugojimui, mūsų jaunoji karta tikrai niekada nebus abejinga. Susirinkusiuosius su švente sveikino Žaliųjų partijos pirmininko pavaduotojas Gintaras Saldžiūnas, Trakų rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Kęstutis Kirsnauskas. Žinoma, buvo kalbama apie gamtą, jos tausojimą ir saugojimą. Moksleiviai sutartinai pasižadėjo nedeginti žolės. Trakų miškų urėdijos specialistė Auksė Komičienė apdovanojo fotokonkurso „Paukščiai grįžta namo“ dalyvius ir įteikė Trakų miškų urėdijos ir Žaliųjų partijos įsteigtus prizus ir padėkas. Padėkos raštai buvo įteikti ir etnografinio ansamblio „Lėda“ dainorėliams bei meninės programos kūrėjams.
Pasibaigus linksmajai daliai, moksleiviai kartu su miškininkais įkėlė per 50 inkilų. Dar tiek pat namelių paukščiams žadama įkelti artimiausiomis dienomis. Manau, kad paukšteliai atsidėkos ne viena smagia giesmele.
Nebūkime abejingi
Nors tą dieną nelepino dangus ir ant piliakanio stipriai palakstė vėjas, tačiau šventė buvo reikalinga ir Gamtai ir žmonėms. Ji buvo prasminga. Ir ypač jauniems –moksleiviams. Ir labai liūdna, kad joje nebuvo rajono savivaldybės nė vienos dūšios. Gal dėl to, kad meras komandiruotėje. Bet, rūmuose sėdintieji (atsiprašau, gal ir dirbantieji) gal turėtų suprasti, kad vaikams pagarbos ir dėmesio reikia. O meras visų rajone organizuojamų priemonių tikrai neįveiks. Ir jam to nereikia. Juk jis ir kitų daug darbų turi. Bet jis turėtų savo pavaldinius, o jų tikrai nemažas pulkelis yra, įpareigoti – reikia ne tik rūmuose sėdėti! Manau, kad vaikams turėtų būti ypatingas dėmesys. Deja, Aukštadvaryje nematėme nė vieno „atsakingo darbuotojo“, nors kviečiama buvo daug.
Sveiki sugrįžę
Tą pirmąjį rytą varnėnus tikrai pasveikinau – „Sveiki sugrįžę“. Manau, kad daugeliui iš mūsų toks ar panašus sveikinimas šnekučiams ir visiems parskridusiems paukščiams, bent jau man širdyje skamba. O iš to skambesio ir gimė gražus sparnuočių pagerbimas „Paukščiai grįžta namo“. Aš siūlyčiau – „Sveiki sugrįžę namo“ . Bet juk tai ne esminis dalykas. Svarbu, kad mes juos pasitiktume, kad lauktume su gyvenamuoju plotu, visa pagarba, dėmesiu. Jie to verti. Ir jie savo grožiu, dainomis ir gerais darbais su kaupu mums atsilygina.
Nuotraukos Česlovos Pociūnienės, Kamilės Vilbrantaitės
