Vienos turi, kitos – ne

Valstybės kontrolė  domėjosi ar šalies ligoninėse yra parengtos ir taikomos ligų gydymo schemos bei gydymui naudojamų vaistų sąrašai. Taikyti šiuos kriterijus, vertinant vaistų vartojimo racionalumą ligoninėse, rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.

Pastebėta, kad Lietuvos ligoninėse naudojamų ligų gydymo schemų skaičius smarkiai svyruoja. Kai kuriose didžiosiose ligoninėse vadovaujamasi 84 gydymo schemomis, kitose analogiško dydžio ligoninėse – vos 7. Audito metu 2 iš 9 regioninių ligoninių tokių schemų apskritai neturėjo. Ligų gydymo schemų nėra parengusios trečdalis duomenis teikusių rajonų ligoninių (8 iš 24) ir beveik trys ketvirtadaliai slaugos ligoninių (13 iš 16). Be to, peržiūrėję visas parengtas gydymo schemas, auditoriai pastebėjo, kad  jos parengtos mažiau nei pusei dažniausiai gydomų ligų.

Auditoriai taip pat domėjosi ar parengtos ligoninėse dažniausiai gydomų 50-ies ligų, teikiant terapijos, kardiologijos, neurologijos, nefrologijos, endokrinologijos ligų gydymo profilių paslaugas, gydymo schemos  ir nustatė, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir gydytojų draugijos yra parengusios tik keturių ligų (iš minėtų 50-ies) gydymo schemas (ūminio miokardo infarkto, plaučių arterijos tromboembolijos, galvos smegenų insulto ir lėtinio inkstų nepakankamumo). Daugiau kaip penktadalis apklaustų daugiaprofilinių ligoninių naudoja dešimties ligų gydymo schemas. Tai sudaro 20 proc. visų dažniausiai gydomų ligų. Daugiausia ligoninių nurodė, kad turi ūminio miokardo infarkto gydymo schemas – 22 ligoninės iš 42 (52 proc.), prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo – 17 ligoninių iš 44 (39 proc.)

O palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse daugiausiai gydytų ligų ir šiose ligoninėse naudojamų ligų gydymo schemų analizės duomenimis —  iš 25 ligų beveik pusės jų (12) gydymo schemų nėra parengusios nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei gydytojų draugijos, nei ligoninės. Iš 16 apklaustų slaugos ligoninių tik dviejų ligų gydymo schemas turėjo viena kita ligoninė: tai širdies veiklos nepakankamumo diagnostikos ir gydymo schema – ją nurodė 2 iš 16  duomenis teikusių ligoninių, 3 iš 16 pažymėjo turinčios lėtinių obstrukcinių plaučių ligų gydymo schemą.

Kaip kas sugeba

Valstybės kontrolieriai pastebėjo, kad ligoninės gydymo schemas rengia pagal savo gebėjimus, todėl skiriasi ne tik skirtingose ligoninėse, bet ir tose pačiose ligoninėse parengtų atskirų ligų diagnostikos ir gydymo schemų turinys ir kokybė. Auditorių teigimu, kai kuriose schemose numatyti tik ligų (būklių) diagnostikos veiksmai, tačiau nenurodyta, kokiais vaistais turi būti gydoma, arba pažymėti tik gydymo principai, pavyzdžiui, medikamentinis gydymas, skysčių–elektrolitų balanso atkūrimas. Kitose schemose nurodomos vartotinų vaistų grupės, o ne konkreti veiklioji medžiaga.

„Neracionalu, kai kiekviena ligoninė rengia tos pačios ligos gydymo schemas, — teigiama  Valstybės kontrolės ataskaitoje. —. Sveikatos apsaugos ministerija turėtų koordinuoti ligų gydymo schemų rengimą, organizuoti jau parengtų schemų įvertinimą, o pripažinus jas tinkamomis, užtikrinti jų taikymą ligoninėse. Pavyzdžiui, Švedijoje ligų gydymo schemos rengiamos tiek šalies, tiek regionų lygmeniu. Atkreipiame dėmesį, kad, nesant bendrų ligų gydymo schemų skirtingos ligoninės tą pačią ligą gydo skirtingos terapinės vertės vaistais. Ligų gydymo schemos yra viena iš priemonių, užtikrinančių ligonių gydymo kokybę“.

Daugiau skaitykite laikraštyje{jcomments on}