Visą savaitę Vilnius bus pilnas alaso – plačiai liesis muzika ir dainos. Vyks Dainų šventė. Gatves užpildys tūkstančiai dalyvių ir žiūrovų. Ir, kaipgi, žmogau, nesidžiaugsi, kai 90 metų sugebame susirinkti iš visų Lietuvos kampelių ir tokia gausybe, tokia kūrybine galia pasveikinti savo Tėvynę, savo LIETUVĄ. Turbūt tikrai žmonijoje paliekame gilų pėdsaką jeigu 2003 m. lapkričio 7 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką UNESKO pripažino žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. 2008 metais ši tradicija įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Dainų ir šokių šventės tradicijos ištakos siekia XIX a. vidurį Vakarų Europoje. Pirmoji Dainų šventė surengta 1843 m. birželio 25 d. Šveicarijoje, Ciuriko miesto aikštėje. Joje dalyvavo 80 chorų, 2100 dainininkų. Tai buvo pirmas renginys, davęs pradžią masiškam mėgėjų chorų, muzikinių kolektyvų pasireiškimui. Veliau šios iniciatyvos ėmėsi vokiečiai. Didžiausia pasaulyje Dainų šventė įvyko 1928 m. Austrijoje F. Šuberto 100-ųjų mirties metinių proga. Tąkart į Vieną suvažiavo 200 tūkst. vokiečių chorų dainininkų iš įvairiausių pasaulio valstybių. Deja, Dainų švenčių tradicija Vakarų Europoje ilgainiui išblėso.
Baltijos šalyse Dainų šventės pirmiausia prasidėjo Estijoje (1869 m.), Latvijoje (1873 m.), Lietuvoje (1924 m. Kaune). Be tradicinių dainų ir šokių švenčių Lietuva, Latvija ir Estija rengia bendras studentų dainų ir šokių šventes „Gaudeamus“, Tarptautinį folkloro festivalį „Baltica“, Moksleivių šventes.
Unikalus tęstinis tarptautinis renginys – Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos, Islandijos, Farerų salų, Grenlandijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos mišrius chorus jungianti Šiaurės ir Baltijos šalių dainų šventė, pradėta rengti 1995 m. Rygoje. Mūsų šalyje ši šventė vyko 2002 m. Klaipėdoje.
Lietuvos dainų švenčių tradicijos tęstinumą saugo 2000 metų spalio 30 dienos Vyriausybės nutarimas, o nuo 2007-ų metų – Dainų švenčių įstatymas. Jis pabrėžia šio unikalaus reiškinio svarbą bei įtaką mūsų kultūros gyvenimui, regionų kultūros sklaidai, visos tautos konsolidarumui. Įstatymas užtikrina Dainų švenčių tradicijos valstybinę apsaugą, periodiškumą, tęstinumą ir plėtrą, reglamentuoja rengimosi ir vadovavimo dainų šventėms tvarką, valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybę bei kompetenciją, nustato finansavimo principus.
Apie lietuvių Dainų šventes galima kalbėti ir kalbėti. Jos vyksta visame pasaulyje, kur tik yra lietuvių. Dar 1916 metais S. Šimkaus iniciatyva dainų šventės pradėtos rengti išeivijoje. Tuoj po karo Vokietijoje susibūrė net lietuvių pabėgelių chorai. JAV ir Kanadoje kas ketvirti metai rengiamos lietuvių dainų ir tautinių šokių šventės. O argi galima nepaminėti tokio fakto, kad 1952 metais Igarkos lietuviai tremtiniai – dainų mėgėjai – susibūrė į chorą, o jau kitais metais surengė Dainų šventę. 1958 metais Irkutsko srities dainų ir šokių šventėje tremtiniai lietuviai studentai užėmė pirmą vietą.
1990 metais XIII Lietuvos dainų šventė pavadinta tautine. Nuo šios šventės tradicinę jos struktūrą papildė tautinis vakaras – Folkloro dienos.
Šiemes Dainų šventė prasidės birželio 28 dieną Kaune, Dainų slėnyje. Oficialus šventės atidarymas vyks Vilniuje liepos 2 dieną. Ši Dainų šventė bus kaip niekada ilga, turininga ir turtinga renginiais. Jos bendras pavadinimas – „ČIA – mano namai“, talpus, daug sakantis ir žadantis bei artimas kiekvieno mūsų širdžiai. Šiandien mes matome, kad Dainų šventė išaugo į milžinišką renginį, į visuotinę valstybės ir tautos šventę. Joje dalyvaus per 37 tūkstančius dalyvių iš Lietuvos ir 14 užsienio šalių. Vyks Ansamblių vakaras („Krantai Nemunėlio“), Šokių diena („Sodauto“), Kanklių („Skambėkite Kanklės“), Pučiamūsų orkestrų („Vario audra“) koncertai, Teatro diena („Dyvų dyvai“). Viską vainikuos eitynės nuo Katedros aikštės iki Vingio parko estrados, kur iki vėlumos oš Dainų diena.
Kaip į šią šventę įsilies Trakų rajono meno mėgėjai pakalbinome rajono kultūros skyriaus vedėją, organizacinės grupės vadovę KAROLINĄ NARKEVIČ.
Dainų šventės 90-mečio paminėjimas vyks Kaune. Ar atstovai, ar delegacija dalyvaus jame?
Ne, mes nesame kviečiami. Manau, kad šiame minėjime dalyvaus daugiausia Kauno apskrities atstovai ir patys kauniečiai.
Kiek ir kokie kolektyvai vyks į šventę iš mūsų rajono?
Iš mūsų rajono dalyvaus per 250 žmonių ir kolektyvų. Iš Lentvario vyks net du chorai, vadovaujami E. Aliukonytės: tai moterų ir M. Šimelionio gimnazijos merginų. Vienas gausiausių kolektyvų bus kultūros rūmų folkloro ansamblis „Radasta“ (vad. Rasa Zakarė ir Marytė Morkūnienė). Šventėje taip pat dalyvaus Rūdiškių ir Tiltų folkloro kolektyvai, Trakų meno mokyklos jaunučių, Aukštadvario vyresniųjų ir Lentvario vyresniųjų liaudiškų šokių grupės, Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras „Trakai“ bei Rūdiškių muzikos mokyklos pučiamųjų orkestrai ir choreografinės grupės.
Kur dalyviai bus apgyvendinti?
Kai kurie kolektyvai važinės į namus, kiti gyvens mokyklose. Rodos gana gerai pasisekė suderinti visus reikalus. Ir kolektyvai, ir jų vadovai puikiai pasiruošę, ir laukiame šventės. Darbo visiems bus, tačiau šventės visada suteikia ir daug džiaugsmo, įspūdžių, naujų pažinčių, malonių susitikimų. Trakai visada puikiai pasirodo, tikimės, kad ir šioje šventėje mes deramai atstovausime rajonui.
Visą savaitę Vilnius bus pilnas alaso – plačiai liesis muzika ir dainos. Vyks Dainų šventė. Gatves užpildys tūkstančiai dalyvių ir žiūrovų. Ir, kaipgi, žmogau, nesidžiaugsi, kai 90 metų sugebame susirinkti iš visų Lietuvos kampelių ir tokia gausybe, tokia kūrybine galia pasveikinti savo Tėvynę, savo LIETUVĄ. Turbūt tikrai žmonijoje paliekame gilų pėdsaką jeigu 2003 m. lapkričio 7 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką UNESKO pripažino žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. 2008 metais ši tradicija įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Dainų ir šokių šventės tradicijos ištakos siekia XIX a. vidurį Vakarų Europoje. Pirmoji Dainų šventė surengta 1843 m. birželio 25 d. Šveicarijoje, Ciuriko miesto aikštėje. Joje dalyvavo 80 chorų, 2100 dainininkų. Tai buvo pirmas renginys, davęs pradžią masiškam mėgėjų chorų, muzikinių kolektyvų pasireiškimui. Veliau šios iniciatyvos ėmėsi vokiečiai. Didžiausia pasaulyje Dainų šventė įvyko 1928 m. Austrijoje F. Šuberto 100-ųjų mirties metinių proga. Tąkart į Vieną suvažiavo 200 tūkst. vokiečių chorų dainininkų iš įvairiausių pasaulio valstybių. Deja, Dainų švenčių tradicija Vakarų Europoje ilgainiui išblėso.
Baltijos šalyse Dainų šventės pirmiausia prasidėjo Estijoje (1869 m.), Latvijoje (1873 m.), Lietuvoje (1924 m. Kaune). Be tradicinių dainų ir šokių švenčių Lietuva, Latvija ir Estija rengia bendras studentų dainų ir šokių šventes „Gaudeamus“, Tarptautinį folkloro festivalį „Baltica“, Moksleivių šventes.
Unikalus tęstinis tarptautinis renginys – Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos, Islandijos, Farerų salų, Grenlandijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos mišrius chorus jungianti Šiaurės ir Baltijos šalių dainų šventė, pradėta rengti 1995 m. Rygoje. Mūsų šalyje ši šventė vyko 2002 m. Klaipėdoje.
Lietuvos dainų švenčių tradicijos tęstinumą saugo 2000 metų spalio 30 dienos Vyriausybės nutarimas, o nuo 2007-ų metų – Dainų švenčių įstatymas. Jis pabrėžia šio unikalaus reiškinio svarbą bei įtaką mūsų kultūros gyvenimui, regionų kultūros sklaidai, visos tautos konsolidarumui. Įstatymas užtikrina Dainų švenčių tradicijos valstybinę apsaugą, periodiškumą, tęstinumą ir plėtrą, reglamentuoja rengimosi ir vadovavimo dainų šventėms tvarką, valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybę bei kompetenciją, nustato finansavimo principus.
Apie lietuvių Dainų šventes galima kalbėti ir kalbėti. Jos vyksta visame pasaulyje, kur tik yra lietuvių. Dar 1916 metais S. Šimkaus iniciatyva dainų šventės pradėtos rengti išeivijoje. Tuoj po karo Vokietijoje susibūrė net lietuvių pabėgelių chorai. JAV ir Kanadoje kas ketvirti metai rengiamos lietuvių dainų ir tautinių šokių šventės. O argi galima nepaminėti tokio fakto, kad 1952 metais Igarkos lietuviai tremtiniai – dainų mėgėjai – susibūrė į chorą, o jau kitais metais surengė Dainų šventę. 1958 metais Irkutsko srities dainų ir šokių šventėje tremtiniai lietuviai studentai užėmė pirmą vietą.
1990 metais XIII Lietuvos dainų šventė pavadinta tautine. Nuo šios šventės tradicinę jos struktūrą papildė tautinis vakaras – Folkloro dienos.
Šiemes Dainų šventė prasidės birželio 28 dieną Kaune, Dainų slėnyje. Oficialus šventės atidarymas vyks Vilniuje liepos 2 dieną. Ši Dainų šventė bus kaip niekada ilga, turininga ir turtinga renginiais. Jos bendras pavadinimas – „ČIA – mano namai“, talpus, daug sakantis ir žadantis bei artimas kiekvieno mūsų širdžiai. Šiandien mes matome, kad Dainų šventė išaugo į milžinišką renginį, į visuotinę valstybės ir tautos šventę. Joje dalyvaus per 37 tūkstančius dalyvių iš Lietuvos ir 14 užsienio šalių. Vyks Ansamblių vakaras („Krantai Nemunėlio“), Šokių diena („Sodauto“), Kanklių („Skambėkite Kanklės“), Pučiamūsų orkestrų („Vario audra“) koncertai, Teatro diena („Dyvų dyvai“). Viską vainikuos eitynės nuo Katedros aikštės iki Vingio parko estrados, kur iki vėlumos oš Dainų diena.
Kaip į šią šventę įsilies Trakų rajono meno mėgėjai pakalbinome rajono kultūros skyriaus vedėją, organizacinės grupės vadovę KAROLINĄ NARKEVIČ.
Dainų šventės 90-mečio paminėjimas vyks Kaune. Ar atstovai, ar delegacija dalyvaus jame?
Ne, mes nesame kviečiami. Manau, kad šiame minėjime dalyvaus daugiausia Kauno apskrities atstovai ir patys kauniečiai.
Kiek ir kokie kolektyvai vyks į šventę iš mūsų rajono?
Iš mūsų rajono dalyvaus per 250 žmonių ir kolektyvų. Iš Lentvario vyks net du chorai, vadovaujami E. Aliukonytės: tai moterų ir M. Šimelionio gimnazijos merginų. Vienas gausiausių kolektyvų bus kultūros rūmų folkloro ansamblis „Radasta“ (vad. Rasa Zakarė ir Marytė Morkūnienė). Šventėje taip pat dalyvaus Rūdiškių ir Tiltų folkloro kolektyvai, Trakų meno mokyklos jaunučių, Aukštadvario vyresniųjų ir Lentvario vyresniųjų liaudiškų šokių grupės, Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras „Trakai“ bei Rūdiškių muzikos mokyklos pučiamųjų orkestrai ir choreografinės grupės.
Kur dalyviai bus apgyvendinti?
Kai kurie kolektyvai važinės į namus, kiti gyvens mokyklose. Rodos gana gerai pasisekė suderinti visus reikalus. Ir kolektyvai, ir jų vadovai puikiai pasiruošę, ir laukiame šventės. Darbo visiems bus, tačiau šventės visada suteikia ir daug džiaugsmo, įspūdžių, naujų pažinčių, malonių susitikimų. Trakai visada puikiai pasirodo, tikimės, kad ir šioje šventėje mes deramai atstovausime rajonui.
