Nors kasdien skambinama pavojaus varpais, kad žolės degintojai kelia pavojų ir nuolat pleškina žolę, bet tokie gaisrai nesiliauja. Šiemet mūsų šalyje iki balandžio 1 d. ugniagesiams degančias pievas jau teko gesinti per 300 kartų. Šiais metais daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniaus, Kauno, Šiaulių apskrityse. Ugnis jau išdegino tūkstančius hektarų žemės. Dėl sausos pernykštės žolės ir neprižiūrimų laužų deginimo šiemet jau supleškintas ne vienas pastatas.
Žolės gaisrai pastaruoju metu kartais sudaro beveik 80 proc. visų gaisrų. Juos gesinti nėra paprasta, nes dažnai arti nėra vandens šaltinių. Be to, prie tokių gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms: automobiliai klimpsta dirvose, gadinama brangi technika. Ugniagesiams neretai ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant ait-riais dūmais ir žalojant savo sveikatą. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.
Liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, dažniausiai mirtinai apdega.
Dažnai sausos žolės gaisrus sukelia kaimo vietovės gyventojai, kurie nudegindami savo žemės sklypuose pernykštę žolę, tikisi deklaravę žemės ūkio naudmenis gauti išmokas už Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos fondų. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai GPS įrangos pagalba nuskaito žemės sklypų koordinates, kuriuose buvo deginama pernykštė sausa žolė, ir šią informaciją teikia Nacionalinių mokėjimų agentūrai.
Taip pat tokius gaisrus sukelia vaikai ir paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams pats laikas priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Juk vienas ugniagesių išvažiavimas į gaisrą mokesčių mokėtojams kainuoja ne vieną šimtą eurų. O kai tokių gaisrų per dieną kyla dešimtys,- valstybė patiria didžiulius nuostolius. Šios lėšos galėtų būti panaudotos kitaip ir teiktų naudą šalies gyventojams.
Prašome pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius gelbėtojus Bendrojo pagalbos centro telefonu 112.
Todėl Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o su ugnimi gamtoje elgtis ypač atsargiai: nemėtyti neužgesintų nuorūkų, degtukų, nekūrenti laužų arti miško, pastatų, durpingų vietų, nepalikti jų be priežiūros ir nepamiršti užgesinti.
Na o padegėjams primename, kad už pažeidimus deginant žoles ir augalinės kilmės atliekas Administracinių nusižengimų kodekse numatytos administracinės nuobaudos asmenims nuo 30 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims - nuo 50 iki 350 eurų. Jeigu nerūpestingais veiksmais būtų sukeltas gaisras miške, asmenys gali būti nubausti iki 1200 eurų, o juridiniai ir kiti atsakingi asmenys – iki 2300 eurų. Visais atvejais tektų atlyginti ir gamtai padarytą žalą - nuostoliai gali siekti ne vieną tūkstantį eurų. Be to, dar ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos turi teisę riboti paramos išmokas. Taigi, atėjo laikas susimąstyti ir padaryti išvadas kiekvienam asmeniškai.
Be to jeigu dėl sukelto tyčia ar neatsargumo dėl kilusio gaisro padaroma turtinė žala ir dėl to dėl to galėjo nukentėti ar nukentėjo žmonės, pažeidėjų atžvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse už šias veikas numatyta griežta bausmė: laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Prašome gyventojų atlikti pilietinę pareigą ir pranešti apie asmenis, kurie tyčia sukelia gaisrus atvirose teritorijose Bendruoju pagalbos centro telefonu 112, Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Trakų rajono policijos komisariato arba Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros pareigūnams. Garantuojame, kad duomenys apie pranešėjus nebus atskleidžiami.
Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inf.
Nors kasdien skambinama pavojaus varpais, kad žolės degintojai kelia pavojų ir nuolat pleškina žolę, bet tokie gaisrai nesiliauja. Šiemet mūsų šalyje iki balandžio 1 d. ugniagesiams degančias pievas jau teko gesinti per 300 kartų. Šiais metais daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniaus, Kauno, Šiaulių apskrityse. Ugnis jau išdegino tūkstančius hektarų žemės. Dėl sausos pernykštės žolės ir neprižiūrimų laužų deginimo šiemet jau supleškintas ne vienas pastatas.
Žolės gaisrai pastaruoju metu kartais sudaro beveik 80 proc. visų gaisrų. Juos gesinti nėra paprasta, nes dažnai arti nėra vandens šaltinių. Be to, prie tokių gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms: automobiliai klimpsta dirvose, gadinama brangi technika. Ugniagesiams neretai ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant ait-riais dūmais ir žalojant savo sveikatą. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.
Liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, dažniausiai mirtinai apdega.
Dažnai sausos žolės gaisrus sukelia kaimo vietovės gyventojai, kurie nudegindami savo žemės sklypuose pernykštę žolę, tikisi deklaravę žemės ūkio naudmenis gauti išmokas už Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos fondų. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai GPS įrangos pagalba nuskaito žemės sklypų koordinates, kuriuose buvo deginama pernykštė sausa žolė, ir šią informaciją teikia Nacionalinių mokėjimų agentūrai.
Taip pat tokius gaisrus sukelia vaikai ir paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams pats laikas priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Juk vienas ugniagesių išvažiavimas į gaisrą mokesčių mokėtojams kainuoja ne vieną šimtą eurų. O kai tokių gaisrų per dieną kyla dešimtys,- valstybė patiria didžiulius nuostolius. Šios lėšos galėtų būti panaudotos kitaip ir teiktų naudą šalies gyventojams.
Prašome pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius gelbėtojus Bendrojo pagalbos centro telefonu 112.
Todėl Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o su ugnimi gamtoje elgtis ypač atsargiai: nemėtyti neužgesintų nuorūkų, degtukų, nekūrenti laužų arti miško, pastatų, durpingų vietų, nepalikti jų be priežiūros ir nepamiršti užgesinti.
Na o padegėjams primename, kad už pažeidimus deginant žoles ir augalinės kilmės atliekas Administracinių nusižengimų kodekse numatytos administracinės nuobaudos asmenims nuo 30 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims - nuo 50 iki 350 eurų. Jeigu nerūpestingais veiksmais būtų sukeltas gaisras miške, asmenys gali būti nubausti iki 1200 eurų, o juridiniai ir kiti atsakingi asmenys – iki 2300 eurų. Visais atvejais tektų atlyginti ir gamtai padarytą žalą - nuostoliai gali siekti ne vieną tūkstantį eurų. Be to, dar ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos turi teisę riboti paramos išmokas. Taigi, atėjo laikas susimąstyti ir padaryti išvadas kiekvienam asmeniškai.
Be to jeigu dėl sukelto tyčia ar neatsargumo dėl kilusio gaisro padaroma turtinė žala ir dėl to dėl to galėjo nukentėti ar nukentėjo žmonės, pažeidėjų atžvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse už šias veikas numatyta griežta bausmė: laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Prašome gyventojų atlikti pilietinę pareigą ir pranešti apie asmenis, kurie tyčia sukelia gaisrus atvirose teritorijose Bendruoju pagalbos centro telefonu 112, Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Trakų rajono policijos komisariato arba Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros pareigūnams. Garantuojame, kad duomenys apie pranešėjus nebus atskleidžiami.
Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inf.
