Taip, taip! Tai dėl jūsų Lietuva smenga gilyn į pelkę. O mūsų šventieji gelbėtojai niekaip negali jūsų sugaudyti. Ar jūs įsivaizduojate, kiek mokesčių nesunešate į biudžetą? Kiek pensininkų pramistų... Kiek partijos per jus praranda... Kiek vaikučių „ikros“ neteko... Ojojoj, kaip negerai, ojojoj...
Velniop tuos marazmus. Dirbkit kaip dirbę, gyvenkit kaip gyvenę. Velniop tuos ikrus...
Tai va. Nulekiu pagal iškvietimą darbo biržon. Toks lengvas, kaip stoties plaštakė. Plasnoju, plasnoju, ir niūniuoju, kaip man gera ir lengva. Juk mane... Mane kviečia! Mane!
Tik įplasnojus – smūgis į pakinklius. Ką ten smūgis... Visa ataka spardant ir traiškant viską pakeliui. Suprantama, sparnus pakirto. Pasirodo, ne Mane kvietė, o numeriuką. Numeriuką, kuriam jau laikas.
Na, tada ir prasidėjo. „Jūs būsite išbrauktas, jei atsisakysite šio darbo pasiūlymo“. Pasiūlymas vertas kartuvių. Sakiau, kad aš daugiau pravažinėsiu, nei uždirbsiu. Neišgirdo. Viskas. Išbraukė. Pasirodo, taip reikia. Neini arti už ačiū, vadinasi, gerai gyveni. Taip  aš tapau „chaltūrščiku“: dirbu ir nežinau, kas bus rytoj.  
Šliaužiu namo. Šliaužiu ir niekas nesiniūniuoja. Sunku ir negera. Bet rytoj bus geriau. Reikia tuo tikėti. Štai tada ir  pamačiau vienos vaistinės reklamą, kad visą rugsėjo paskutinę savaitę – akcija kremams nuo saulės. Tarytum valdžia paskelbtų žinią, kad ryšium su didžiuliais karščiais liepos mėnesį sumažinamos šildymo kainos perpus. Valio! Šiek tiek laimės atgaline data.
Gero savaitgalio, bei linksmų košmarų.
P.s. Velniop tuos ikrus...

Bedarbis{jcomments on}