Projekto iniciatoriai jaunimui siūlo:
- viešinti savo gerus darbus, kad pagal vieną „lašarą“ nevertintų visų,
- neslėpti gilių ir prasmingų minčių, kurios gali tapti gyvenimo tiesomis,
- pašmaikštauti apie kaimyną, vyresnį draugą, mokytoją ar politiką, kad šie neužmigtų ant lauro lapų vainiko ir pažiūrėtų į save kritiko akimis,
- pasidžiaugti draugo ar draugės sėkme, padovanoti staigmeną – parašyti apie jį ar ją,
- fiksuoti gražiausiais ir smagiausias kasdienybės ir švenčių akimirkas,
- įsidrąsinti ir ištraukti į dienos šviesą užslėptą eilėraštį, apsakymą ar kitą kūrinį ...
Viską viską siųsk el. paštu: informuok.buk@gmail.com ir dalyvauk Trakų ir Elektrėnų krašto laikraščio „Galvė“ projekte „Informuok ir būk žinomas“.
Tai puslapis tau ir apie tave, tai - gyvas krašto jaunimo metraštis, kurį gal skaitys ateinančios kartos, bet tikrai su malonumu perskaitys ir pakometuos tavo draugai, bendraminčiai, vienmečiai, o gal ir senjorai.
Projekto vadovė
Alvyda Kazakevičiūtė

Lyderiai, kur jų ieškoti?
Ne paslaptis, kad mes, suaugusieji (kitaip tariant – daugiau patyrę ir matę), kai pradedame diskutuoti apie jaunimą, nesvarbu kur – prie kavos puodelio ar biurokratų krėsluose – tuoj puolame į kraštutinumus: arba koneveikiame, arba liaupsiname jaunus žmones. Šį kartą kalbėsime apie tuos, kuriais visi didžiuojasi ir juos vadina LYDERIAIS. Kas jie, kur tų lyderių ieškoti? Mokyklose, organizacijose, politiniuose rateliuose?

Mokinių savivalda
Užsukime į mokyklas, nes nemažai girdime apie mokinių savivaldą. O kokia savivalda be lyderių? Tačiau pirmiausiai, vertėtų pasidomėti, kaip mokinių savivalda veikia Trakų rajono savivaldybėje. Apie tai ir paprašėme papasakoti
Natalijos Šidlauskienės, Trakų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės, koordinuojančios savivaldą mokyklose.  
Viena iš Trakų rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose veikiančių savivaldos institucijų – mokinių savivalda. Ji kuriama atsižvelgiant į konkrečioje mokykloje susiklosčiusias tradicijas ir poreikius. Visų rajono pagrindinių, vidurinių mokyklų ir gimnazijų nuostatuose įteisinta mokinių savivaldos institucijos veikla, tačiau ne visose rajono mokyklose ji veikia vienodai.  
Siekiant išsiaiškinti mokinių savivaldos institucijų veiklos efektyvumą ir jos įtaką mokyklos valdymui, buvo apsilankyta Paluknio, Paluknio „Medeinos“, Lentvario Henriko Senkevičiaus, Lentvario 1-joje vidurinėse mokyklose, Lentvario Motiejaus Šimelionio ir Rūdiškių gimnazijose.
Visose minėtose mokyklose yra paskirtas asmuo (dalyko mokytojas, socialinis pedagogas, mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui), kuris koordinuoja mokinių savivaldos institucijos veiklą. Dažniausiai mokinių savivaldos institucija vadinama Mokinių taryba, tačiau pasitaiko ir kitokių pavadinimų. Pavyzdžiui, Rūdiškių gimnazijoje įteisinta Seniūnų Sueiga. Yra ir pakankamai sudėtingų struktūrų, pavyzdžiui: Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinėje mokykloje mokinių savivaldos institucija susideda iš Seimo (po 2 atstovus iš 5-12 klasių, iš viso - 22 mokiniai) ir Valdybos (Prezidentas, 2 Viceprezidentai, Seimo pirmininkas ir sekretorius). Mokinių savivaldos institucijų veiklose dalyvauja nuo 5 iki 10 (5-12 kl.) mokinių.
Mokinių savivaldos institucijos veikia pagal Mokinių savivaldos institucijos nuostatus, veikla planuojama bendroje mokyklos ar gimnazijos metinėje veiklos programoje, rengiami veiklos  planai. Prieš rengiant veiklos planą atliekama praeitų metų analizė, pristatomi nuveikti darbai. Mokinių savivaldos institucijos posėdžiai protokoluojami. Įsigaliojus Švietimo ir mokslo ministro patvirtintam Bendrąjį ugdymą reglamentuojančių teisės aktų koregavimo priemonių planui, kuriame įvardinti mokyklai neprivalomi dokumentai, daugelis mokinių tarybų nusprendžia iš dalies atsisakyti protokolų rašymo, tai yra, protokoluojami tik pirmas ir paskutinis mokslo metų posėdis.
Pagrindinės mokinių savivaldos institucijų veiklos sritys: projektinė, prevencinė veikla, įvairių renginių akcijų inicijavimas ir organizavimas, neformalus ugdymas, budėjimas pertraukų metu, dalyvavimas tiesiogiai su mokiniais susijusių mokyklos dokumentų rengime.
Pastebima, kad ne visuomet mokinių planuojamos ir įgyvendinamos veiklos prisideda prie bendrų mokyklos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo.
Anot mokinių savivaldos institucijų pirmininkų, jiems reikalingi jų veiklą kuruojantys asmenys, nes jie padeda dokumentuoti veiklą, suteikia aktualią jaunimui informaciją. Pasak kuruojančių pedagogų, mokyklų administracijos atstovų, Mokinių savivaldos institucijos labai reikalingos, nes iš jų pasisemiama idėjų, sulaukiama pagalbos organizuojant renginius, taip pat sužinoma apibendrinta mokinių nuomonė rūpimais klausimais.
Mokinių savivaldos institucijos perrenkamos kasmet arba kas 2 metai. Nariai išsirenka savo lyderį – Mokinių tarybos pirmininką (prezidentą, seniūną). Kai kurios mokyklos Mokinių savivaldos rinkimus organizuoja kartu su Mokinių parlamento rinkimais, kurie organizuojami kas 2 metai. Išrinktas Mokinių tarybos pirmininkas atstovauja savo mokyklai Lietuvos mokinių parlamento II ture, kurį organizuoja savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrius. Rinkimai planuojami 2010-2011 mokslo metais.
Su minėtų mokyklų prezidentais, seimo pirmininkais ir kitais mokinių savivaldos vadovais susipažinsite kitame projekto „Informuok ir būk žinomas“ puslapyje.

Lyderė organizacija ir lyderis organizacijoje
Pasmalsaukime, kur galime ieškoti lyderių už mokyklos ribų. Apie tai pasakoja Edita Rudelienė, Trakų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus jaunimo reikalų koordinatorė.
Trakų rajono savivaldybėje veikia 15 registruotų jaunimo nevyriausybinių organizacijų. Taip pat yra nemažai veikiančių neformalių jaunimo grupių, kurios nėra teisiškai registruotos, bet vykdo jaunimo veiklas. Šių grupių skaičius keičiasi ir veikla yra periodiška. Sakyčiau, vienos jų yra aktyvesnės, kitos — pasyvesnės arba tam tikram laikui prislopinusios savo veiklas. Jaunimo organizacijų veikla yra specifinė, labai priklausanti nuo vadovo, lyderio. Jei organizacija tam tikru metu turi gerą vadovą ar lyderį, jos ir veikla yra žymiai aktyvesnė, lyginant su kitomis. Jaunimo organizacijose lyderių ar vadovų kaita – dažnas atvejis, nes jaunimas keičia gyvenamąją vietą, išvyksta studijuoti ar sukuria šeimas. Aktyviai veikusios jaunimo organizacijos SPECAS (savivaldus pilietis europinei civilizacijai, ateičiai, santarvei) vadovė išvyko dirbti į Kauną, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Trakų skyriaus vadovė Olga Smirnova šiuo metu studijuoja Vokietijoje.
Šiuo metu tarp aktyviausių Trakų rajone norėtųsi paminėti visuomenines jaunimo organizacija „Trakų ateitis” ir „Lentvario parko renesansas”.
Jaunimo organizacijos veikla labai priklauso nuo lyderio ir nuo komandos, kurią lyderis suburia.  Rajone yra daug atskirų jaunimo lyderių, jie suburia tam tikroms veikloms jaunimą, ir tokias grupes mes vadiname neformaliomis jaunimo grupėmis, nes jos nėra teisiškai registruotos, bet vykdo įvairias veiklas. Kai kurios neformalios grupės savo veiklas vykdo net aktyviau, nei registruotos jaunimo organizacijos. Onuškio neformali jaunimo grupė „Mes čia”, Lentvario neformali jaunimo grupė „Enerdžaizeriai“, Dusmenų neformali jaunimo grupė, Tiltų neformali jaunimo grupė. Šios grupės vykdo įvairias jaunimo veiklas savo gyvenamosiose vietovėse, įgyvendina  įvairius projektus.
Ne visada mokyklos lyderis būna ir nevyriausybinės organizacijos lyderiu. Į organizacijas dažnai buriasi jauni žmogės, savęs nerealizavę mokymo įstaigose. „Savęs ieškantys“, kūrybingi ir ne visuomet „moksliukai“ pasirenka veiklą jaunimo organizacijoje, kur jie patys  gali pasirinki veiklos sritį, neįrėmintą į jokias „dokumentų formas“.
Jaunimo lyderiams ar norintiems jais tapti kiekvienais metais  organizuojami mokymai.
Ko išmoko jaunimas per jaunimo lyderių mokymus ir dabartinę jų veiklą kitame projekto puslapyje.

Alvyda Kazakevičiūtė{jcomments on}