Valstybės institucijos, rodos, iki galo nesutaria, koks vis dėlto likimas laukia buvusios Trakų „Žalgirio“ irklavimo bazės, mat kol kas galimybė pradėti bet kokius remonto darbus nešmėžuoja net horizonte.
Alius Avčininkas
Trakuose netylant diskusijoms dėl to, kas galima, o kas - ne, verta grįžti prie paprastos problemos - statybų arba, švelniau tariant, renovacijos. Keliolika metų minami įvairių Lietuvos institucijų slenksčiai siekiant prikelti Trakų irklavimo bazę naujam gyvenimui. Prieš kelis dešimtmečius klestėjusi, o dabar apleistų erdvių lankytojų pamėgta vieta vis dar yra vienas pagrindinių diskusijų objektų ne tik tarp vietos valdininkų, bet ir aukščiausių valdžios organų.
Dar 2001 metais UAB „Kristianai“ Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo patenkintas prašymas įsigyti 1,3838 ha ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą. Nors vėliau šis Viršininko sprendimas buvo anuliuotas, vis dėlto nekilnojamasis turtas šiandien Beno Gudelio, tarp 30 turtingiausių Lietuvos verslininkų atsidūrusio asmens, rankose. Tiesa, pats žemės sklypas vis dar priklauso valstybei.
Gegužės 8 dieną UAB „Kristiana“, Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui G. Abaravičiui, LR kultūros ministerijai bei LR Seimo narei D. Mikutienei pateikta LR Seimo kontrolieriaus pažyma „Dėl UAB „Kristiana“ skundo prieš Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją“, kur siekiama išspręsti įsisenėjusią problemą dėl minėtosios „direkcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant UAB „Kristiana“ priklausančių buvusios „Žalgirio“ irklavimo bazės statinių tvarkymo ir priežiūros klausimus“.
Pirmiausia keliamas klausimas - kodėl nuo 1998 metų mokanti valstybei žemės nuomos, nekilnojamojo turto mokesčius bei patirdama kitų išlaidų, UAB „Kristiana“ negali pastatų tvarkyti? Prieš penkerius metus pakartotinai kreiptasi siekiant gauti leidimą darbams vykdyti, tačiau, kaip teigiama skunde, „eilinį kartą sąlygų nedavė TINP direkcija. [...] TINP direkcija atsisakymą duoti projektavimo specialiąsias sąlygas motyvavo protingumui prieštaraujančiu argumentu, neva kapitaliai suremontuoti pastatai kels vizualinę taršą [...], bei tuo, kad neva kapitaliniam remontui atlikti būtina rengti žemės sklypo, ant kurio stovi remontuotini pastatai, detalųjį planą“. Nors Kultūros ministerija, kada buvo kreiptasi siekiant išsiaiškinti realias veiklos galimybes, pateikė atsakymą, palankų UAB „Kristiana“ („[...] statinių kapitaliniam remontui (jeigu jis galimas), kurio metu atliekami statybos darbai, nurodyti Statybos įstatymo 2 str. 20 d., detaliojo teritorijų planavimo dokumentai nėra būtini“), tokį ministerijos sprendimą TINP įvardijo kaip teisės aktų išdėstymą iš esmės savo pozicijos svarstomu klausimu nepateikiant.
Keisčiausia yra tai, kad LR kultūros ministerijos pateikta išvada kertasi su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 metų sausio 26 d. sprendimu, kur konstatuojama, kad „[d]arytina išvada, jog projektavimo tikslas - statinių [...], esančių Žemaitės g. 1, Trakų m., kapitalinis remontas neatitinka bendrųjų TINP planavimo ir tvarkymo principų [...] Šioje teritorijoje esantys pastatai, įrenginiai statomi, aplinka tvarkoma pagal detalius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. Todėl TINP direkcijos nuostata, jog pareiškėjo valdomos rekreacinės įstaigos teritorijos pastatų, aplinkos sutvarkymui teisės aktų nustatyta tvarka turi būti parengtas detalusis planas, yra pagrįsta. [...] darytina išvada, jog pareiškėjos [UAB „Kristiana“] projektavimo tikslas - ginčijamų pastatų kapitalinis remontas - neatitinka TINP planavimo ir tvarkymo principų“. Tokią pačią išvadą pateikė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 metų spalio 30 dienos sprendime.
2013 metais Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai įteiktas prašymas su architektų parengtais siūlymais, kuriuose „planuojami remonto darbai tik esamo pastatų tūrio ribose, nekeičiant užstatymo ploto ir aukštingumo. Pagal juos numatomas tik pastatų kapitalinis remontas. Pagal pateiktus pasiūlymus teritorija, kurioje yra remontuotini pastatai, tvarkoma nebus [...]“. Atkaklus verslininko pasiryžimas apsaugoti, kaip teigiama skunde, „Konstitucijos ginamą nuosavybę“, galimas vertinti ne tik kaip užgautų ambicijų rezultatas, bet ir kaip objektyvus vietos savivaldos atstovų pavestų įpareigojimų vykdymas, mat „dėl pablogėjusios pastatų būklės dar 2011 m. lapkričio 28 d. [...] Trakų rajono savivaldybė įpareigojo UAB „Kristiana“ kuo greičiau pradėti pastatų kapitalinio remonto darbus, kad kuo greičiau Trakų miestui būtų sugrąžintas estetinis vaizdas ir būtų užtikrintas asmenų saugumas“. Vėlgi kyla klausimas - kaip vertinti Trakų rajono savivaldybės ar seniūnijos pavestus darbus? Ar kaip prastą „pažintį“ su susiklosčiusia teisine situacija, ar kaip donkichotiškas pastangas tvarkyti Trakų kraštovaizdį?
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pateiktoje tyrimo išvadoje nurodoma, „jog UAB „Kristiana“ priklausantys pastatai yra TINP rekreacinėje zonoje [...], todėl [...] jie turi būti statomi ir aplinka šalia jų tvarkoma pagal detaliuosius planus“. pripažįstama, jog Kultūros ministerijos pateikta išvada laikytina nepagrįsta ir tyrimas dėl skundo dalies (kapitalinis remontas) nutraukiamas.
Trakuose ši situacija nėra unikali, mat panašių pastatų, vizualiai jau teršiančių kraštovaizdį, ne vienas. Siekiant architektūriniu požiūriu įvertinti situaciją ir numatyti galimas veiklos kryptis, kreiptasi į Lietuvos architektų sąjungą. 2012 metų kovo 22 d. surengtame posėdyje Architektūrinės urbanistikos ekspertų tarybos nariai pritarė išvadai, kad „buvusios „Žalgirio“ irklavimo bazės pastatų kompleksas vertintinas kaip įdomus ir vertingas sovietmečio architektūros kūrinys, [...] todėl turėtų būti saugomas, remontuojamas ir pritaikomas šių dienų poreikiams“. Nors pastatui šiemet bus tik 40 metų, architektų svarstoma galimybė pastatą ilgainiui įtraukti į kultūros paveldo vertybių registrą, vis dėlto šiam žingsniui žengti reikia lukterėti dar mažiausiai 10 metų (pagal įstatymą pastato įtraukimas į registrą svarstomas, kai jam „sueina“ 50 metų).
Galima kol kas skėsčioti rankomis ir prisiminti seną posakį - kairė nežino, ką daro dešinė. O jei būtų einama iki filosofijos, tai apie faktus kalbėti nederėtų, mat gelmėse egzistuoja tik faktų interpretacijos, dažniausiai palankios tik vienai kuriai pusei. Galbūt panaši situacija kartojasi ir pastaruosius keliolika metų Trakuose, laukiant tos pusės amžiaus ribos, kad LR kultūros ministro 2003 metų lapkričio 21 dienos įsakymo Nr. ĮV-436 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento patvirtinimo“ 10 punkte paminėtas istoriškai susiformavęs kraštovaizdis įgautų reikšmę ar apskritai būtų prasmingas kalbant apie buvusią „Žalgirio“ irklavimo bazę.
Valstybės institucijos, rodos, iki galo nesutaria, koks vis dėlto likimas laukia buvusios Trakų „Žalgirio“ irklavimo bazės, mat kol kas galimybė pradėti bet kokius remonto darbus nešmėžuoja net horizonte.
Alius Avčininkas
Trakuose netylant diskusijoms dėl to, kas galima, o kas - ne, verta grįžti prie paprastos problemos - statybų arba, švelniau tariant, renovacijos. Keliolika metų minami įvairių Lietuvos institucijų slenksčiai siekiant prikelti Trakų irklavimo bazę naujam gyvenimui. Prieš kelis dešimtmečius klestėjusi, o dabar apleistų erdvių lankytojų pamėgta vieta vis dar yra vienas pagrindinių diskusijų objektų ne tik tarp vietos valdininkų, bet ir aukščiausių valdžios organų.
Dar 2001 metais UAB „Kristianai“ Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo patenkintas prašymas įsigyti 1,3838 ha ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą. Nors vėliau šis Viršininko sprendimas buvo anuliuotas, vis dėlto nekilnojamasis turtas šiandien Beno Gudelio, tarp 30 turtingiausių Lietuvos verslininkų atsidūrusio asmens, rankose. Tiesa, pats žemės sklypas vis dar priklauso valstybei.
Gegužės 8 dieną UAB „Kristiana“, Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui G. Abaravičiui, LR kultūros ministerijai bei LR Seimo narei D. Mikutienei pateikta LR Seimo kontrolieriaus pažyma „Dėl UAB „Kristiana“ skundo prieš Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją“, kur siekiama išspręsti įsisenėjusią problemą dėl minėtosios „direkcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant UAB „Kristiana“ priklausančių buvusios „Žalgirio“ irklavimo bazės statinių tvarkymo ir priežiūros klausimus“.
Pirmiausia keliamas klausimas - kodėl nuo 1998 metų mokanti valstybei žemės nuomos, nekilnojamojo turto mokesčius bei patirdama kitų išlaidų, UAB „Kristiana“ negali pastatų tvarkyti? Prieš penkerius metus pakartotinai kreiptasi siekiant gauti leidimą darbams vykdyti, tačiau, kaip teigiama skunde, „eilinį kartą sąlygų nedavė TINP direkcija. [...] TINP direkcija atsisakymą duoti projektavimo specialiąsias sąlygas motyvavo protingumui prieštaraujančiu argumentu, neva kapitaliai suremontuoti pastatai kels vizualinę taršą [...], bei tuo, kad neva kapitaliniam remontui atlikti būtina rengti žemės sklypo, ant kurio stovi remontuotini pastatai, detalųjį planą“. Nors Kultūros ministerija, kada buvo kreiptasi siekiant išsiaiškinti realias veiklos galimybes, pateikė atsakymą, palankų UAB „Kristiana“ („[...] statinių kapitaliniam remontui (jeigu jis galimas), kurio metu atliekami statybos darbai, nurodyti Statybos įstatymo 2 str. 20 d., detaliojo teritorijų planavimo dokumentai nėra būtini“), tokį ministerijos sprendimą TINP įvardijo kaip teisės aktų išdėstymą iš esmės savo pozicijos svarstomu klausimu nepateikiant.
Keisčiausia yra tai, kad LR kultūros ministerijos pateikta išvada kertasi su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 metų sausio 26 d. sprendimu, kur konstatuojama, kad „[d]arytina išvada, jog projektavimo tikslas - statinių [...], esančių Žemaitės g. 1, Trakų m., kapitalinis remontas neatitinka bendrųjų TINP planavimo ir tvarkymo principų [...] Šioje teritorijoje esantys pastatai, įrenginiai statomi, aplinka tvarkoma pagal detalius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. Todėl TINP direkcijos nuostata, jog pareiškėjo valdomos rekreacinės įstaigos teritorijos pastatų, aplinkos sutvarkymui teisės aktų nustatyta tvarka turi būti parengtas detalusis planas, yra pagrįsta. [...] darytina išvada, jog pareiškėjos [UAB „Kristiana“] projektavimo tikslas - ginčijamų pastatų kapitalinis remontas - neatitinka TINP planavimo ir tvarkymo principų“. Tokią pačią išvadą pateikė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 metų spalio 30 dienos sprendime.
2013 metais Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai įteiktas prašymas su architektų parengtais siūlymais, kuriuose „planuojami remonto darbai tik esamo pastatų tūrio ribose, nekeičiant užstatymo ploto ir aukštingumo. Pagal juos numatomas tik pastatų kapitalinis remontas. Pagal pateiktus pasiūlymus teritorija, kurioje yra remontuotini pastatai, tvarkoma nebus [...]“. Atkaklus verslininko pasiryžimas apsaugoti, kaip teigiama skunde, „Konstitucijos ginamą nuosavybę“, galimas vertinti ne tik kaip užgautų ambicijų rezultatas, bet ir kaip objektyvus vietos savivaldos atstovų pavestų įpareigojimų vykdymas, mat „dėl pablogėjusios pastatų būklės dar 2011 m. lapkričio 28 d. [...] Trakų rajono savivaldybė įpareigojo UAB „Kristiana“ kuo greičiau pradėti pastatų kapitalinio remonto darbus, kad kuo greičiau Trakų miestui būtų sugrąžintas estetinis vaizdas ir būtų užtikrintas asmenų saugumas“. Vėlgi kyla klausimas - kaip vertinti Trakų rajono savivaldybės ar seniūnijos pavestus darbus? Ar kaip prastą „pažintį“ su susiklosčiusia teisine situacija, ar kaip donkichotiškas pastangas tvarkyti Trakų kraštovaizdį?
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pateiktoje tyrimo išvadoje nurodoma, „jog UAB „Kristiana“ priklausantys pastatai yra TINP rekreacinėje zonoje [...], todėl [...] jie turi būti statomi ir aplinka šalia jų tvarkoma pagal detaliuosius planus“. pripažįstama, jog Kultūros ministerijos pateikta išvada laikytina nepagrįsta ir tyrimas dėl skundo dalies (kapitalinis remontas) nutraukiamas.
Trakuose ši situacija nėra unikali, mat panašių pastatų, vizualiai jau teršiančių kraštovaizdį, ne vienas. Siekiant architektūriniu požiūriu įvertinti situaciją ir numatyti galimas veiklos kryptis, kreiptasi į Lietuvos architektų sąjungą. 2012 metų kovo 22 d. surengtame posėdyje Architektūrinės urbanistikos ekspertų tarybos nariai pritarė išvadai, kad „buvusios „Žalgirio“ irklavimo bazės pastatų kompleksas vertintinas kaip įdomus ir vertingas sovietmečio architektūros kūrinys, [...] todėl turėtų būti saugomas, remontuojamas ir pritaikomas šių dienų poreikiams“. Nors pastatui šiemet bus tik 40 metų, architektų svarstoma galimybė pastatą ilgainiui įtraukti į kultūros paveldo vertybių registrą, vis dėlto šiam žingsniui žengti reikia lukterėti dar mažiausiai 10 metų (pagal įstatymą pastato įtraukimas į registrą svarstomas, kai jam „sueina“ 50 metų).
Galima kol kas skėsčioti rankomis ir prisiminti seną posakį - kairė nežino, ką daro dešinė. O jei būtų einama iki filosofijos, tai apie faktus kalbėti nederėtų, mat gelmėse egzistuoja tik faktų interpretacijos, dažniausiai palankios tik vienai kuriai pusei. Galbūt panaši situacija kartojasi ir pastaruosius keliolika metų Trakuose, laukiant tos pusės amžiaus ribos, kad LR kultūros ministro 2003 metų lapkričio 21 dienos įsakymo Nr. ĮV-436 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento patvirtinimo“ 10 punkte paminėtas istoriškai susiformavęs kraštovaizdis įgautų reikšmę ar apskritai būtų prasmingas kalbant apie buvusią „Žalgirio“ irklavimo bazę.
