
Likimas jų nepagailėjo – atėmė šviesą. Kai kam iš dalies, kai kuriems ir visiškai. Esame daug skaitę, daug kino filmų matę, kad tokie žmonės neretai gamtos būna apdovanoti neeiliniais talentais, jais giriamasi, žavimasi, jie pripažįstami pasaulyje. Tačiau jų labai mažai ir nedrįstu spėlioti, ar jie laimingi. O tiems, kurie niekuo neišsiskiria, gyventi nėra lengva.
Pasitinkant Pasaulinę baltosios lazdelės dieną (aklųjų dieną) pasidomėjome apie regėjimo negalią turinčių žmonių gyvenimą Trakų rajone. LASS Trakų filialas yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos teritorinis padalinys. Jam dar priskiriamas ir Elektrėnų miestas. Šio padalinio draugijos pirmininkas (neetatinis) yra lentvarietis Leonardas Zacharževskis. O visais reikalais Trakuose rūpinasi puse etato dirbanti socialinė darbuotoja Regina Narkevičienė. (Elektrėnai turi savo darbuotoją). Trakų mieste ir visame mūsų rajone su regėjimo negalia yra 43 LASS nariai.
Teikiamos įvairios paslaugos
Jau prieš gerą dešimtmetį ši organizacija įsikūrė Trakų globos ir socialinių paslaugų centre. Regina Narkevičienė džiaugiasi, kad šiame dienos centre yra sąlygos teikti socialines paslaugas neįgaliems, pagyvenusiems, vienišiems ir kitiems žmonėms, kuriems reikalinga pagalba. Šiomis paslaugomis naudojasi ir LASS nariai, čia vyksta bendros šventės, pasisėdėjimai, pasikalbėjimai, meninio kolektyvo repeticijos ir daugelis kitų renginių.
Dienos centras teikia įvairias paslaugas į namus: socialinės globos, transporto, skalbimo, asmens higienos, kuriomis gali naudotis turintys regėjimo negalią. Neretai šie žmonės kreipiasi, kad socialiniai darbuotojai padėtų susitvarkyti įvairiausius dokumentus, sąskaitas, pažymas, parašytų prašymus ir kita.
Seniūnijų socialinių darbuotojų padėjėjai teikia asmeninio asistento pagalbą (palydi į vaistinę, parduotuvę) prieinamomis priemonėmis teikia informaciją, namuose moko savarankiško gyvenimo įgūdžių.
Regos priemonių mažėja
Praėjusiais metais regos neįgalieji gavo nemažai priemonių iš techninės pagalbos neįgaliųjų centro. Pagal prašymus buvo gauta stalinis ir rankinis kalbantys laikrodžiai, kalbančios virtuvės svarstyklės, skysčio lygio rodytuvas, kalbantis elektroninis skaičiuotuvas, kompaktinių diskų grotuvai, diktofonai, baltosios lazdelės... Šiemet viso šito neliko. Iš techninės pagalbos neįgaliųjų centro šiemet gauti tik du elektroniniai skaičiuotuvai. Žymiai sumažėjo ir pašalpų – šiemet gavo tik 4 žmonės po 100 Lt, tikimės, kad gaus dar du. Šiek tiek dar pagelbsti maisto paketai gauti Maisto banko akcijos metu.
Bemaž du dešimtmečius vadovavusi rajono aklųjų ir silpnaregių draugijai, dabar šios draugijos tarybos narė Vlada Ona Buzienė tiesiai šviesiai sako, kad materialinė pagalba lygi nuliui. Gal dėl to mažėja ir šios draugijos narių, mano ji. V. Buzienė tiesiog piktinasi, kad labiausiai gyvenimo nuskriausti žmonės valstybės vadovams mažiausiai rūpi. Pasak jos, juk aklumas vienas nebūna. Dažniausiai žmonės netenka regėjimo, kai juos užpuola neįveikiamos arba labai sunkiai gydomos ligos. Tikėdamas iš bėdos išsikapanoti, žmogus išleidžia visas santaupas, neretai įklimpsta į didžiules skolas. O jam padėti valdžios žmonės neskuba, nors kalba gražiai, o kai jiems paranku ir Konstitucija pasiremia. Anksčiau buvęs gerokai didesnis dėmesys, V. Buzienės nuomone, visiškai sumenko.
Baltosios lazdelės istorija
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga yra viena seniausių (įkurta 1926 m.) regėjimo neįgaliuosius vienijanti organizacija. Spalio 15-ąją pasaulyje minima Tarptautinė baltosios lazdelės diena. Lietuvoje ją pradėta minėti 1992 m., kai LASS tapo tikrąja Pasaulio aklųjų sąjungos nare. Aklieji mokomi vaikščioti vieni, naudojantis baltosiomis lazdelėmis, todėl jiems skirta diena pavadinta šiuo vardu. Baltosios lazdelės dienos tikslas – atkreipti reginčių žmonių dėmesį į šalia esančius neregius ir silpnaregius, pamatyti jų valią ir tvirtybę siekiant gyvenimo ir pilnatvės. Girdėjau, kad kai kurie neįgalieji baltosios lazdelės nenori nešiotis, lyg ir gėdijasi.
Didžiulės reikšmės palengvinant akliesiems gyvenimą turėjo Brailio rašto išradimas 1829 metais. Jis priklauso aklam prancūzų pedagogui Luji Brailiui. Deja, Trakuose šito nemokoma, nes neatsiranda norinčių to mokytis.
Šiuolaikinė kompiuterinė technika gali padėti akliesiams ir skaityti, ir bendrauti. Speciali programinė įranga sugeba paversti ekrane matomą tekstą į garsą. Sukurti ir specialūs brailio rašto ekranai, leidžiantys „matyti“ tekstą. Todėl šiandien jauniems žmonėms su regos negalia yra puikios galimybės dirbti ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Trakų rajono neįgaliesiems tokia kompiuterinė technika mažai kam būtų įvaldoma, nes dauguma LASS narių yra vyresnio amžiaus, neturi tam pagrindų. Šiuo metu Trakuose yra įsidarbinę tik du vyrai. Ne vienam sunkios gyvenimo sąlygos, sunkus susisiekimas su rajono centru labai riboja ir neįgaliųjų bendravimą, dalyvavimą organizuojamuose renginiuose.
Požiūris į neįgaliuosius Lietuvoje vis dar keistokas – tai stebimės, tai piktinamės, tai dedamės nepastebėję. Nuoširdžios pagalbos, gero žodžio neretai trūksta. Gaila, kad nepagalvojame, jog bet kuriam iš mūsų gyvenimas gali mestelėti netikėtą, sunkų išbandymą. Todėl nereikėtų aplenkti žmogaus, kuriam reikalinga pagalbos ranka.
Joana Katinienė