Nors visuomenėje dažnai vyrauja klaidingas šios ligos suvokimas: neretai išgirstas ar perskaitytas žodis „sklerozė" kelia asociacijas su atminties negalavimais ir senatve. Tokia nuostata nėra teisinga, nes terminas „sklerozė" reiškia irimą, kuris gali atsirasti bet kurioje sistemoje, yra ne viena liga, savo pavadinime turinti žodį sklerozė. Išsėtinė sklerozė, sutrumpintai vadinama IS yra dažniausia netrauminė centrinės nervų sistemos, t. y. galvos smegenų ir nugaros smegenų, liga, galinti užklupti pačius darbingiausius žmones visiškai netikėtai.

Tarp rizikos zonų - Lietuva

Liga paprastai pasireiškia tarp 20 ir 40 metų, tačiau taip pat gali prasidėti ir jaunesniems, ir vyresniems žmonėms. Ji dukart dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. IS dažniau serga šiaurės Europos gyventojai nei juodaodžiai afrikiečiai. Tačiau JAV afroamerikiečiai serga dažniau nei juodaodžiai Afrikos gyventojai. Išsėtinės sklerozės paplitimas priklauso nuo geografinės padėties, liga dažniau pasireiškia ekonomiškai išsivysčiusiose vietovėse. Yra aiškūs geografinio skirtumo įrodymai. Dažniausiai išsėtine skleroze serga vidutinio klimato zonų gyventojai, rečiausiai – žmonės, gyvenantys karšto ir šalto klimato zonose. Lietuva yra viena iš tų šalių, kurios patenka į didelės rizikos grupę. Epidemiologiniais duomenimis, Lietuvoje išsėtine skleroze serga 55 žmonės iš 100 tūkstančių. Registruotų ligonių yra apie 3 tūkstančiai, tačiau manoma, kad dar trečdalis sergančiųjų į medikus kol kas nesikreipė.

 Neturi išskirtinių simptomų

Išsėtinė sklerozė dažnai vadinama klastinga liga vien dėl to, kad neturi nė vieno išskirtinio požymio, kuris yra būdingas tik jai. Pirmieji išsėtinės sklerozės simptomai gali būti laikinas vienos akies regos sutrikimas, galūnių tirpimas, nusilpimas, pusiausvyros sutrikimai. Tai gali pasikartoti keletą kartų per metus ar kartą kitą per kelis metus. Po šių sutrikimų pažeistos funkcijos gali ir pilnai atsistatyti, tačiau tai nereiškia, kad liga atsitraukė. Kiekvienam ligoniui simptomai pasireiškia individualiai ir su regėjimo, jutimo, motoriniais ar pusiausvyros sutrikimais gali pasireikšti greitas nuovargis, nuotaikų kaita, depresija, pasunkėjęs mąstymas, neaiški kalba, šlapinimosi, tuštinimosi ar lytinės funkcijos sutrikimai.

Skiriamasis išsėtinės sklerozės požymis yra naujo simptomo atsiradimas ar senojo simptomo pasikartojimas, užsitęsęs ilgiau nei 24 valandas. Dažniausiai simptomai išryškėja per kelias dienas, išlieka tris - keturias savaites ir apytikriai po mėnesio išnyksta.

Neišgydoma, bet pristabdoma

Nors išsėtinė sklerozė nėra išgydoma liga, tačiau labai svarbu ją diagnozuoti kuo anksčiau, nes tai leidžia parinkti tinkamiausią gydymą ir pristabdyti ligos progresavimą. Išsėtinės sklerozės požymius gali pastebėti šeimos gydytojai ir okulistai, tačiau dėl informacijos apie šią ligą stokos, ne visada geba ją atskirti nuo kitų. Bendrosios praktikos gydytojas, įtariantis pacientui išsėtinę sklerozę, siunčia neurologo apžiūrai. Liga diagnozuojama išsėtinės sklerozės centruose, esančiuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Pastebėję išsėtinei sklerozei būdingus požymius žmonės turėtų nedelsti ir kreiptis į savo bendrosios praktikos gydytoją, nepaisant to, kad sutrikimai pilnai ar dalinai praėjo. Diagnozė patvirtinama kai pacientas yra nuodugniai ištirtas ir jam atlikti visi būtini tyrimai, parodantys nervus apsaugančios medžiagos mielino irimo sukeltus pakitimus galvos smegenyse. Tiriant pacientus dažniausiai atliekami neurologiniai tyrimai, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (MRT), laboratoriniai tyrimai, juosmens punkcija (smegenų skystyje tiriamos oligokloninės juostos, Imunoglobulinų G santykis) ar sukeltųjų potencialų tyrimai. Diagnozuojant išsėtinę sklerozę nustatoma ir ligos forma.

IS formos

Yra keturios išsėtinės sklerozės formos. Dažniausiai pasitaikanti - recidyvuojanti-remituojanti išsėtinė sklerozė, kuri prasideda 80 proc. susirgusiųjų. Ši forma būna tik ligos pradžioje, vėliau (maždaug 40 proc. pacientų) ji pereina į antrinę progresuojančią išsėtinės sklerozės formą. Pirminėje stadijoje, net kelerius metus gali visiškai nebūti simptomų, tačiau paūmėjimai yra neprognozuojami ir gali pasireikšti bet kada. Nauji ar jau anksčiau buvę simptomai gali atsirasti staiga, trukti keletą dienų ar savaičių ir po to vėl išnykti. Vieniems antrine progresuojančia IS sergantiems žmonėms gali pasireikšti recidyvai, o kitiems jų gali nebūti. Laikui bėgant, šia liga sergantiems žmonėms simptomai ir negalia vis stiprėja.

Pirminė progresuojanti išsėtinė sklerozė - pasireiškia tik 10 proc. pacientų. Nuo pat ligos pradžios - nuolat progresuoja, ryškėja simptomai ir laipsniškai didėja negalia. Nebūna paūmėjimų ar remisijų, tik atsitiktiniai stabilizavimosi laikotarpiai ar laikini maži pagerėjimai.

Gerybinė išsėtinė sklerozė pasireiškia vienu nedideliu paūmėjimu ir galimu vienu papildomu atkryčiu. Po to pacientas pasveiksta iki galimo antrojo paūmėjimo, kuris gali nepasireikšti net 20 metų. Vis dėlto gerybinė išsėtinės sklerozės forma galiausiai pradės progresuoti, o per 10 – 15 metų nuo ligos pradžios, ligos eiga keis kryptį kol pasieks progresavimo stadiją.

Svarbu laiku diagnozuoti

IS diagnozė pirmiausia sukelia šoką, po to atsiranda ligos neigimas, dar vėliau aplanko baimės jausmas. Sergantieji turėtų nesidrovėdami kalbėti su gydytoju apie atsiradusius pojūčius, simptomus, abejones, baimę, kuri dažnai kyla dėl nežinios. Užsitęsęs baimės jausmas gali labiau pakenkti gyvenimo kokybei nei patys ligos simptomai: dėl nuolatinės baimės, nežinios, nerimo sergančiuosius išsėtine skleroze ima kamuoti depresija, kuri diagnozuojama dažniau, nei sergant kitomis lėtinėmis ligomis. Sergantieji IS turėtų žinoti būtiniausią informaciją apie šią ligą, tai gali padėti suvokti, kad gyvenimas nesustoja ties išsėtine skleroze.

Ši liga nėra užkrečiama ir nebūtinai ja sergantiesiems prisireikia invalido vežimėlio. Sergantieji išsėtine skleroze gali mėgautis visaverčiu gyvenimu, tačiau turėtų nepamiršti reguliariai sportuoti, daugiau dėmesio skirti mitybai, informuoti apie savo ligą darbdavį bei savo artimuosius. Daugiau informacijos apie šią ligą:

www.ISlangas.lt.

Edvardas Paškevičius, Lietuvos Neurologų Asociacija