Laikraščio „Galvė“ skaitytoja ir Senųjų Trakų gyventoja Ramutė Armonienė su ilgesinga nostalgija dalinasi savo prisiminimais, kaip prieš trisdešimt metų ji tarsi „tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje“ atsidūrė pas savo giminaičius ir paminėjo Juodojo kaspino dieną.
Mūsų istorija
Pirmą kartą viešai Molotovo-Ribentropo pakto metinės paminėtos 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingu prie paminklo Adomui Mickevičiui. Minėjimas tuomet vyko nepaisant tuometinės sovietinės administracijos draudimo. Jį tuomet surengė Lietuvos laisvės lyga. 1988 m. šia proga Sąjūdžio mitingas surengtas Vingio parke, į kurį susirinko apie 25 tūkstančius žmonių. 1989 m. minėdami pakto pasirašymo metines per 2 milijonus Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarę gyvą grandinę, susikibo rankomis, taip demonstruodami tarpusavio solidarumą. Ši grandinė pavadinta Baltijos keliu.
Prisiminimai iš anapus Atlanto
Ponia Ramutė prisimena, kaip 1989 m. rugpjūčio mėnesį jai teko viešėti Kanadoje pas savo dėdę, kuris tuo metu gyveno nedideliame Sent Katarines (Saint Catherines) miestelyje, esančiame pietinėje šalies dalyje, besiribojančioje su JAV siena, kuri kažkiek kilometrų tęsėsi Niagaros upe. Dėdė, kartu su dviem kaimynais šioje šalyje atsidūrė, kai prasidėjo pirmieji trėmimai į Sibirą (du jo kaimynai buvo ištremti: vienas – į Krasnojarsko kraštą, kitas – į Altajaus), kartu su dviem kaimynais bėgo iš Lietuvos. „Praėjo 30 metų, bet patirti įspūdžiai nedyla iš atminties, – sako ponia R. Armonienė. – Ir gamtos stebuklas Niagaros krioklys, kurio purslus tebejaučiu ir dabar, ir tartum jūra Erio ežeras, ir miniatiūrinė bažnytėlė, ir milžiniškas laikrodis – gėlių klomba, pagaliau ir pilnos parduotuvės nematytų maisto prekių, kas mūsų šalyje tuo metu buvo neįprastu dalyku.“
Skaitytojos minčių laisvumas…
„Tačiau viską pranoko tai, ką patyriau rugpjūčio 23 dieną! Su Sent Katarines lietuvių bendruomene vykom į Otavą paminėti Juodojo kaspino dienos, Molotovo – Ribentropo pakto. Tiesiog pribloškė Kanados dėmesys šalyje gyvenančioms tautoms, nukentėjusioms nuo amžiaus neteisybės! Iškilmės vyko ant merijos laiptų, dalyvavo pats meras, susirinko tautiniais rūbais pasipuošę lietuviai, latviai, estai, lenkai, ukrainiečiai, o kartu su Kanados vėliava ore plazdėjo ir išvardintų tautų vėliavų šilkas… Mitingą vedė dabar jau šviesios atminties lietuvių bendruomenės vienytoja Joana Zubrickienė, pasmerkusi grobuoniškus Molotovo – Ribentropo tikslus. Tą patį bylojo ir plakatai, kuriuose karikatūriškai buvo pavaizduoti niekšingieji tautų prekeiviai. Dalyviams buvo išdalinti lankstinukai su nubrėžtais Juodojo kaspino kontūrais. Pragarišką sandorį iliustravo ir deginamos juodos žvakės, ir juodų balionų kekės, kurios buvo paleistos į orą, kaip sakė vedančioji Joana, kad gėdingai susprogtų,“ – prisiminimais dalinasi R. Armonienė.
Baltijos kelio idėja atsiranda ir Honkonge
Honkongo aktyvistai penktadienį taip pat planuoja suformuoti gyvą žmonių eilę specialų administracinį statusą turinčiame ir pastaruosius mėnesius protestų krečiamame Honkongo mieste ir taip pagerbti 30-tąsias Baltijos kelio metines bei demokratines vertybes. „Baltijos šalys parodė pasauliui, kad jos yra vieningos. Honkongo gyventojai šiuo metu taip pat yra vieningi. Valdžia privalo įgyvendinti visus mūsų reikalavimus, kurių svarbiausias – visuotinių rinkimų skelbimas. Mes reikalaujame Honkongo vyriausybės įsiklausyti į viešąją nuomonę“, – teigia vienas iš idėjos sumanytojų.
