Nejučia gali paprastas pilietis pasijusti toks svarbus – turės tarną, kuris jam atstovaus parlamente. Smagu ir skaityti, ir klausyti, bet ne daugiau. Štai, kada tenka susidurti su realiais darbais, išlenda yla iš maišo. Kiekvieną kartą prieš rinkimus buvęs svarbus žmogus kaip skursta, taip skursta, kaip niekas jam netarnauja, taip netarnauja. Tik pats ir toliau lenkia sprandą prieš visokius ponus, o šauktis pagalbos nėra kur. Rodos, galvojimas apie žmogų, kaip didžiausią vertybę, yra tokio plataus mąstymo požymis, o pasirodo, priešingai. Nematoma toliau savo kiemo, o gal paprasčiausiai nežiūrima, nors ir privalu. Neseniai su siauro žvilgsnio pavyzdžiu teko susidurti ir Trakų rajono savivaldybėje. Formalus darbas, kada nėra žvelgiama į problemų sprendimo būdus apskritai, taikant platesnę strategiją ir naikinant trūkumus iš esmės, yra apsiribojama vienpusiais teisės aktais, kurie taikomi tik vienai sričiai ar konkrečiam atvejui, kuris, kaip lopas, tik pridengia vieną skylę, kada žioji aplink sutrūnijęs visas audinys. Štai kad ir į užklausą, ar rajono medicinos punktai (ambulatorijos) turi darbuotojų, galinčių padėti sunkiau sergantiems ar kitokių fizinių sutrikimų turintiems asmenims pasiekti reikiamas medicinos įstaigas, ar yra tam sudarytos sąlygos, atsakyta: „Ne, to nenumato šalyje galiojantys teisės aktai".