Juos auginanti Onutė Kairytė sako, kad žemę šioje vietoje dar XX a. pradžioje įsigijo jos senelis Jozef Milevski kartu su savo broliais Michalu ir Benedyktu. Nuo 1920 metų čia buvo statomi taip vadinami barakai, nuo kurių ir kilo kaimo pavadinimas, 1926 metais pastatyta dabartinė sodyba.
Atrodo, galėtum gyventi ir džiaugtis, prižiūrėti danielius, kurti kaimo turizmo sodybą, sukurti darbo vietų vietiniams gyventojams, sudaryti sąlygas vaikams grįžti iš užsienio į Lietuvą.  Tik viena problema – nėra normalaus kelio, kuriuo būtų galima atvažiuoti iki sodybos.

Neįmanoma privažiuoti
Dabar tenka važiuoti sunkiai pravažiuojamu miško keliu pro Paluknį, nuo pagrindinio kelio maždaug 4 kilometrus arba per pievą, kurios pagrindas yra juodžemis. Kelias dėl lietaus dažnai tampa nepravažiuojamas, todėl tenka važiuoti per svetimus sklypus.
Sodybos šeimininkė Onutė sako, kad viskas būtų gerai, jei šis kelias būtų pravažiuojamas, tačiau palijus, juo sunkiai pravažiuoja traktorius, o jai pačiai į namus pavyksta atvykti tik visureigiu.
„Veterinarą, kuris būtinas danieliams prižiūrėti, tikrinti ir gydyti vis sunkiau pavyksta prisikviesti, nes jis tiesiog negali atvažiuoti iki sodybos. Kai kartą brakonieriai nušovė vieną danielių, net ir policijos pareigūnams į įvykio vietą vargiai pavyko atvažiuoti, - dėsto Onutė Kairytė problemas, su kuriomis susiduria dėl prasto kelio. „Rietavo utilizavimo įmonei nepavyko privažiuoti ir paimti kritusių gyvūnų. Žemėtvarkos pareigūnai, pamatę koks klampus kelias, paliko savo automobilį Paluknyje ir tik su aukštesniu automobiliu galėjo atvažiuoti iki mano namų. Paštininkei iki mano namo tenka eiti pėsčiomis“.
Paluknio seniūnės teigimu, žiemą 4 kilometrų kelias seniūnijos lėšomis nuvalomas tik pirmam sniegui pasnigus. Onutei norint privažiuoti iki namų, tenka prašyti vietinių gyventojų, kad dažniau nuvalytų kelią.
„Labai dėkinga esu Valerijui Jusioniui, kuris visada padeda, traktoriumi nuvalo kelią link mano namų”,- sako Onutė ir priduria, kad šį kelią, kaip sunkiai praeinamą ir pravažiuojamą ji prisimena iš vaikystės, kai tekdavo žiemą bristi per sniegą į Paluknio mokyklą, o pavasarį avint guminius batus.
Moteris norėtų Barakų kaime įsteigti kaimo turizmo sodybą ir sveikatingumo centrą, įdarbinti apie 20 vietinių gyventojų, tačiau kol kas tokius planus jai tenka atidėti.

Per 4 metus  nepavyko
4 metai – tiek laiko Onutė beldžiasi į valdininkų duris, siekdama išspręsti šią problemą. Per tą laiką ant rašomojo stalo prisikaupė didelė šūsnis įvairiausių popierių – kreipimųsi į Trakų rajono savivaldybę, Paluknio seniūniją, žemėtvarkos skyrių, daugybės institucijų atsakymų.
Onutės teigimu, kelis kartus Trakų rajono savivaldybės atstovai buvo atvykę į jos sodybą įsitikinti, jog pravažiavimo į Barakų kaimą ir šalia esančius sklypus - nėra.
Trakų rajono Žemėtvarkos skyriaus dėka buvo suprojektuotas maždaug 1,5 kilometro ilgumo naujas kelias nuo pagrindinio kelio per Luknos upę iki Onutės sklypo, kuris palengvintų susisiekimą ne tik iki šios sodybos, o ir aplinkiniams gyventojams, bei sklypų savininkams. Tačiau per tuos 4 metus niekaip nepavyko gauti valdininkų malonės dėl naujo kelio nutiesimo.
„2008 metais dėl savo problemos raštu kreipiausi į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių, gavau atsakymą, kad 2009 metais planuojami kelio darbai į Barakų kaimą, tačiau jokie darbai nevykdyti, - aiškino Onutė Kairytė. „Tuomet nuvykau aiškintis į Trakų rajono savivaldybę. Man girdint buvo paskambinta Paluknio seniūnei Marijai Golubovskai. Savo ausimis girdėjau, kaip seniūnė pasakė, jog naujo kelio nereikia ir kad tam skirti pinigai buvo panaudoti kitiems darbams atlikti. Nors seniūnė puikiai žino, kad kelias reikalingas“.

Seniūnė pateikė prašymą
Seniūnė, paklausta dėl naujo kelio tiesimo, teigė, jog pinigų tam nebuvo skirta. Visgi po akimirkos prisiminė, kad pinigų savivaldybė tam skyrė, tačiau jie, seniūnės iniciatyva, kaip ir minėjo Onutė, buvo panaudoti kitiems darbams atlikti.
Seniūnė patikino, kad pateikė prašymą savivaldybei, jog reikalingi pinigai naujo kelio į Barakus tiesimui. Ji tikisi, kad svarstant naują savivaldybės 2011 metų biudžetą šiems darbams bus numatyti pinigai.
„Nelabai tikiu, kad seniūnė nori man padėti ir palaikyti sprendžiant klausimą dėl minėto kelio, nes vieną kartą ji man jau „pakišo koją“, - teigia Onutė. „Be to, sprendžiant kitus, net ne seniūnės kompetencijai priskiriamus klausimus, pajutau jos priešišką nusiteikimą, vienašališkumą ir abejingumą. Esu gavusi jos raštą, kuriame seniūnė mane ragina nuversti neva neteisėtai pastatytą tvorą. Žemėtvarkos pareigūnai patvirtino, kad tvora pastatyta pagal visus reikalavimus ir ant mano žemės. Manau, kad mano iniciatyva ir planai Barakų kaime investuoti dideles savo asmenines lėšas, sukurti darbo vietas vietiniams gyventojams, suaktyvinti Paluknio ir apylinkių gyvenimą pirmiausia turėtų būti palaikoma vietinės valdžios – Paluknio seniūnijos”.

Aldona Kašėtienė {jcomments on}