Naiviai tikėtasi, jog byla bus greitai išspręsta, - kaltinamieji gaus tai, ko nusipelnė, teisieji galės lengviau atsikvėpti ir toliau drąsiai bujoti valdžios kėdėse. Visgi taip neatsitiko ir teismo procesas tęsiasi iki šiol. Šių metų gruodžio 7 dieną vyko vienas iš trijų baigiamųjų (tikimasi) posėdžių. Kadangi bylą sudaro net vienuolika epizodų, juos visus detaliai išvardyti užtrunka. Valstybės kaltintojas šįkart tesuspėjo įveikti keturis epizodus per numatytą posėdžio laiką, mat kaltinamasis J. Baltmiškis vėlavo visą valandą. Tokio elgesio papiktinta teisėja pareiškė ateityje su tuo nesitaikstysianti, nes tai pirmiausia yra didžiulė nepagarba teismui. Paklaustas, kodėl tiek laiko vėlavo, J. Baltmiškis teisinosi nežinojęs apie šį teismo posėdį.

Išklausius keturis bylos epizodus atsivėrė visa plati rankų, kurios viena kitą plauna, perspektyva: ne vienai įmonei neva savivaldybės sudaryti palankūs konkurso reikalavimai galimai papildė jau minėtų asmenų kišenes. Apie tokias pajamas nė vienas neprisipažino. Nors kelių apklausų metu jų parodymai iš esmės keisdavosi, visgi atliktų tyrimų pateikta medžiaga visus galus lyg ir suvedė. Kaip paaiškėjo, kaltinamųjų suole sėdinčių asmenų buvo klausiama - kodėl anksčiau teigėte vieną informaciją, o dabar ji prieštarauja jūsų pačių žodžiams? Ne visi sugebėjo susigaudyti savo pačių painiavoje, o ką jau kalbėti apie nuoseklų paaiškinimą.

Kaip įrodymai pateikti visų telefoninių pokalbių įrašų nuorašai. Pirmieji keturi epizodai daugiausia skirti L. Karnilos, G. Sakalauskienės, J. Baltmiškio, V. Petkevičiaus ir S. Raščiausko darbeliams. Teigiama, kad J. Baltmiškio vadovaujamai įmonei L. Karnila neskaidriu būdu padėjo įsisavinti lėšas ir už tai gavo atitinkamą atlygį. Tokių atvejų buvo ne vienas. Pirmiausia kalba eina apie projektą „Lentvario ežero pietinės dalies praeities taršos padarinių likvidavimas", taip pat ir projektą „Didžiulio ežero praeities taršos padarinių likvidavimas". Visi darbai ir pinigai už juos paskirti jau minėtai J. Baltmiškio įmonei. Anot valstybės kaltintojo, viskas buvo derinama per Gaudentą Sakalauskienę, kuri, iš pradžių kiaurai permačiusi popieriniuose vokuose patalpintą turinį, vėliau apklausų metu prarado šią aiškiaregystės dovaną - pirmiausia teigusi, kad voke, kurį J. Baltmiškis perdavė L. Karnilai buvo pinigai, vėliau atsirado dokumentai, apie kuriuos ji nieko negalėjo pasakyti, o galiausiai radosi tokie dokumentai, kurių net numerius kaltinamoji žinojo mintinai. Tokie netikėti atminties šuoliai glumina ne vieną. Vis dėlto suponuoja kažkur nuo tiesos kelio nukrypusią veiklą - juk net ir anekdotuose skelbiama: jei nenori sirgti Alzheimerio liga, visada sakyk tiesą.

Neišvengta ir, galima sakyti, tragikomiškų situacijų. Kada L. Karnilos, V. Petkevičiaus ir S. Raščiausko buvo neva sukamos machinacijos dėl minėtų ežerų tvarkymo darbų ir atlygio už palankius konkurso reikalavimus, nė vienas iš bendražygių nenumanė, kad patys gali tapti vieni kitų aferizmo aukomis. Štai vienas telefoninio pokalbio įrašas atskleidžia Vytautui Petkevičiui nemalonią tiesą - S. Raščiauskas ir L. Karnila tariasi, kaip nusukus procentą kitą nuo tuometinio mero ir sau kišenėn susimesti apvalesnes sumeles. Vargu, ar iki teismo tokie aferų niuansai būtų paaiškėję - štai ką reiškia kieta teisėsaugos ranka!

Reikia priminti, kad nagrinėjama byla yra baudžiamoji, o ne administracinė, tad nemenkas šleifas drieksis dar ilgokai iš paskos visai kaltinamųjų brigadai. Nors šiame teismo posėdyje iki Danės Rudelienės nebuvo prieita, faktas, kad ji vis dėlto laukia savo eilės, kalba gana išsamiai.

Sausio 17 ir 21 dienomis Vilniaus apygardos teisme vyks paskutinieji baigiamųjų kalbų posėdžiai, viliamasi, jog bus perskaityti likę 7 baudžiamosios bylos dėl kyšininkavimo, papirkimo ir turto prievartavimo epizodai. Šioje byloje keista viskas: ne tik tai, kad viename kaltinamųjų sąraše kartu legendomis apipintu Stanislovu Narkevičiumi-Narkuša patalpinti dar ir dabar savivaldybėje aukštas pareigas užimantys valdininkai, bet ir trumpa daugelio atmintis, kuri kažkodėl netraktuojama kaip melas, o tai vėlgi būtų dar viena tamsoko rašalo dėmė ir taip jau nebe baltame gyvenimo popieriuje.

Alius Avčininkas