Prancūzija Prancūzų Kalėdų senelis yra vadinamas Père Noël. Kitaip nei Santa Klausas, jis dėvi ne švarką ir kelnes, o raudoną ilgą chalatą su trikampe kepure. Dovanas jis neša ne maiše, bet krepšyje ant nugaros. Vaikai palieka savo batus už durų, kad ryte rastų juos su prikištomis dovanėlėmis. Prancūzijoje ir kituose prancūzakalbių regionuose (pavyzdžiui, Šveicarijoje, Liuksemburge, Kanadoje, Valonijoje, Italijoje) yra įprastos ilgos kalėdinės vaišės. Dažniausiai valgomos austrės, omarai, sraigės, žąsų kepenėlės, kalakutas su riešutais, geriamas vynas. Provanse įprasta pateikti net 13 desertų, tarp kurių dažniausiai būna aromatizuota duona pompe à l’huile, datulės ir kita.  Monakas Monake jau nuo lapkričio vidurio visos gatvės spindi žvaigždėmis, o Šv. Mikalojaus aikštėje pastatoma Mikalojaus skulptūra. Tuo metu dažniausiai valgomi kepti valgomieji kaštonai ir migdolai, o miestas iš dalies papuošiamas dirbtiniu sniegu. Belgija ir Olandija Sinterklaasavond (Mikalojaus vakaras) Olandijoje vis dar lieka svarbesnė šventė, nors pastaruoju metu vis dažniau pradedama Kalėdas švęsti su Kalėdų seneliu. Dėl to vis svarstoma, nuo kada gi būtų tinkama pradėti švęsti Kalėdas. Parduotuvės dekoracijomis pradeda Kalėdas jau nuo Šv. Mikalojaus, bet netyla kalbos, kad „svetimos“ ir „komercinės“ Kalėdos turi per daug įtakos tradicinei Šv. Mikalojaus šventei. Belgų ir olandų Kalėdų senelis turi palydovą „Juodąjį Petrą“, turi vyskupo kepurę ir didelę lazdą. Sakoma, kad jis visus metus gyvena Ispanijoje, o lapkričio viduryje garlaiviu atplaukia į Olandiją – šis atplaukimas vaidinamas daugelyje pakrantės gyvenviečių. Vaikai palieka savo batus už durų, kad ryte juos rastų pripildytus saldainių. Trumpai sakant, gruodžio 5 diena Olandijoje ir gruodžio 6 diena Belgijoje yra tikroji dovanų diena, o gruodžio 25 diena yra labiau religinis įvykis. Liuksemburgas Tradiciškai už durų vaikų paliktus batus gruodžio 6 d. saldumynais ir vaisiais užpildo Kleeschen (Mikalojus) ir jo padėjėjas Houseker. Kūčių vakarą su šeima ir gerais draugais valgoma dažniausiai kraujinė dešra su bulvėmis, geriamos obuolių sultys. Dovanas, esančias po kalėdine eglute, galima išpakuoti tik po vidurnakčio mišių.  Jungtinė Karalystė ir Airija Britų salų kalėdines tradicijas yra perėmusios ir buvusios kolonijos Šiaurės Amerikoje, Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje. Kūčių vakarą po kalėdine eglute dovanas padeda Kalėdų senelis, kuris šiuo atveju, kitaip nei amerikietiška Santa Klauso versija, vadinamas Father Christmas. Pirmąją Kalėdų dieną dažniausiai švenčiama tik su šeima ir artimais draugais; gruodžio 26 d. taip pat švenčiama – Jungtinėje Karalystėje ta diena vadinasi Boxing Day, Airijoje – St. Stephen’s Day, abiem atvejais tai susiję su Šv. Stepono švente. Švedija Kalėdų laukimas Švedijoje prasideda nuo Advento. Svarbiausia šventė iki Kalėdų čia yra Šv. Liucijos diena gruodžio 13 d. Kaip ir kitose šiaurės šalyse, Kalėdų senelis (Jultomte) dovanas atneša Kūčių vakarą. Beveik kiekviena švedų šeima gruodžio 24 d. švenčia prie „julbordo“ - tradicinio kalėdinio „švediško“ stalo. „Julbordus“ savo darbuotojams dažnai rengia ir bendrovės, įmonės, įstaigos. Tradicinis skandinavų kalėdinis gėrimas yra „Glögg“, savotiškas gliuveinas su migdolais ir uogomis. Skirtingose šalies dalyse yra skirtingos „julbordo“ tradicijos, tačiau dažniausiai „julborde“ būna tokie patiekalai: įvairios silkės variacijos, lašiša, krabai, rūkytas ungurys, rostbifas, dešra, kepenų paštetas; iš karštųjų patiekalų: maži švediški mėsos rutuliukai „Koettbullar“, keptos rūkytos dešrelės „Prinskorv“, bulvės su ančiuviais „Janssons frestelse“, kumpis su saldžiosiomis garstyčiomis „Julskinka“, raudonųjų kopūstų ar burokėlių salotos. Švedų kalėdinis išskirtinumas yra tai, kad gruodžio 24 d. niekas neprisiliečia prie „julbordo“ valgių, kol nepasižiūri 15 val. per televiziją tradiciškai rodomo „Ančiuko Donaldo“ šou. Švedų Kalėdos baigiasi gruodžio 25 d. apsilankymu bažnyčioje – ryte, 6 ar 7 valandą.  Norvegija Prieškalėdinį laikotarpį daugumoje įmonių taip pat rengiami „julbordai“. Nors gruodžio 24 d. Norvegijoje oficialiai yra darbo diena iki 16 val., dažniausiai visi baigia dirbti anksčiau. Vakare susėda prie stalo, ant kurio tradiciškai būna kiaulienos ar avienos šonkauliukų su bulvėmis, raugintų kopūstų ir griežčių. Po kalėdine eglute norvegams dovanas deda Julenisen. Gruodžio 25 d. Norvegijoje yra, galima sakyti, rami diena, o 26 d. dauguma eina švęsti į barus ir naktinius klubus. Persirengę vaikai vaikštinėja ir reikalauja saldainių, panašiai kaip amerikiečių vaikai per heloviną. Kalėdinis laikotarpis Norvegijoje baigiasi sausio 6 d. Estija Prieš Kalėdas estų vaikai ant palangių palieka savo batus, kuriuos saldumynais užpildo kalėdiniai elfai päkapikud. Gruodžio 24 d., oficialiai nedarbo dieną Estijoje, dovanas dalina estų Kalėdų senelis jõuluvana. Kad gautų dovanų, vaikai turi padeklamuoti eilėraštį ar padainuoti dainelę. Vakarienei dažniausiai būna kiauliena su raugintais kopūstais, bulvės, dešra, kraujinė dešra, paštetas, burokėlių mišrainė. Dažniausiai geriamas alus ir gliuveinas. Likę valgiai paliekami ant stalo visai nakčiai – apsilankysiančioms artimųjų dvasioms užkąsti. Tą dieną taip pat įprasta aplankyti artimųjų kapus, uždegti žvakelę. Gruodžio 25 d. vadinama jõulupüha ir yra skiriama daugiausia atsipalaidavimui, giminių, draugų lankymui. Suomija Suomių Kalėdų senelis vadinasi Joulupukki ir gyvena Laplandijoje. Į namus patenka ne per kaminą, bet pasibeldžia į duris. Įėjęs į vidų pirmiausia klausia: „Ar čia yra gerų vaikų?“. Jis apsirengęs raudonais šiltais drabužiais ir turi lazdą. Važinėja elnių traukiamomis rogėmis, vienas iš elnių vadinasi Petteri Punakuono, jis yra garsiojo elnio Rudolfo pirmtakas. Joulupukkis netgi turi žmoną vardu Joulumuori, kuri moka pagaminti gardžią kalėdinę košę. Tarp tradicinių kalėdinių patiekalų yra kalėdinis kumpis, bulvių ir griežčių apkepas, burokėlių mišrainė, meduoliai, pyragaičiai su slyvų uogiene. Paprastai geriamas kalėdinis punšas „Glögi“ - gaminamas su alkoholiu arba be alkoholio, paskaninamas razinomis ir migdolais. Danija Laukdami Kalėdų, danai dažnai vakarais užsidega kalendorinę žvakę Kalenderlys, ant kurios yra sužymėtos dienos iki gruodžio 24 d. Kaip ir kitose skandinavų šalyse, gruodžio 13 d. vaikai švenčia Šv. Liucijos šventę. Suaugusieji darbovietėse dažnai renkasi bendroms vaišėms, vadinamoms Julefrokost. Kūčių vakarą dauguma šeimų praleidžia prie televizoriaus. Valgo žąsį, antį ar kiaulienos kepsnius su raudonųjų kopūstų salotomis ir rudai cukrumi glazūruotomis bulvėmis. Desertui valgoma kalėdinė grucė (Julegrød) su paslėptu migdolo riešutu. Tam, kuris savo porcijoje aptinka šį riešutą, atitenka nedidelė dovanėlė. Grucės dubenėlis paliekamas palėpėje ar prie durų nykštukams „nisams“ – Kalėdų senelio pagalbininkams. Islandija Islandijoje kalėdinis laikotarpis prasideda nuo Kūčių ir trunka iki Trijų Karalių. Kadangi šioje šalyje mažai miškų, anksčiau Kalėdoms islandai pasigamindavo „eglutę“ iš medienos gabaliukų, nudažydavo žaliai ir papuošdavo kalėdinėmis dekoracijomis. Šiais laikais eglutės atgabenamos iš žemyno. Tradiciniai patiekalai – kalėdinė ėriena Jolaar, rūkyta mėsa ir savos gamybos alus. Kaip ir Danijoje, populiarus paprotys su koše ir paslėptu riešutu. Vaikams dovanas Islandijoje neša ne vienas asmuo, bet net 13 nykštukų. Pirmasis ateina 12 dieną iki Kūčių, o tryliktas – per Kūčias. Atitinkamai pirmas pradingsta pirmą Kalėdų dieną, o paskutinysis – per Tris Karalius. Vokietija Vokietijoje, Austrijoje, vokiškai kalbančioje Šveicarijos dalyje prieš Kalėdas (gruodžio 25 d.) būna keturių savaičių Advento laikotarpis. Priklausomai nuo konfesijos, Kalėdų laikotarpis trunka iki Trijų Karalių (sausio 6 d.) arba iki Kristaus krikšto šventės (sekmadienis po Trijų Karalių). Įprasta švęsti su šeima, su Kalėdų eglutėmis, kalėdinėmis dainomis, prakartėlėmis, dovanomis ir mišiomis. Įprasti kalėdiniai valgiai – kalėdinė žąsis ar karpis, dešrelės su bulvių mišraine, kalėdiniai kepiniai. Bepuošdami eglutę, suaugusieji tarp žaisliukų pakabina raugintą agurką (arba žaislinį agurką, kuriais prekiaujama). Prieš išpakuodami dovanėles, vaikai ieško to „kalėdinio agurko“, pirmam radusiam atitenka papildoma dovanėlė. Daugelyje regionų prieš Kalėdas rengiamos mugės. Lenkija Kalėdinis laikotarpis Lenkijoje prasideda nuo Advento, tada prasideda ir pasninko laikotarpis, kuris baigiasi tik su Kūčiomis. Paprastai jos švenčiamos su giminaičiais ir prasideda tada, kai danguje sužimba pirmoji žvaigždė. Visuomet stalo reikmenų padengiama didesniam žmonių kiekiui, nei būtina. Kiekvienam padedama po kalėdinį paplotėlį (Oplatek), prieš pradedant vakarienę kiekvienas atlaužia po gabalėlį savo paplotėlio kiekvienam iš susirinkusiųjų ir atitinkamai atsilaužia gabalėlį iš kiekvieno. Kartu linkima vienas kitam daug laimės ateinančiais metais. Tradiciškai būna 12 vegetariškų patiekalų, tarp kurių dažniausiai - karpis, burokėlių ar grybų sriuba, virtinukai ir pyragas „Sernik“. Tik po valgio išpakuojamos dovanos. Po to visi eina į vidurnakčio mišias (Pasterka) bažnyčioje. Čekija Čekijoje dovanas gruodžio 24 d. dalina Ježíšek, Kūdikėlis Jėzus. Iki vakarienės ir po jos vykstančio dovanų išpakavimo negalima nieko valgyti. Tėvai sako vaikams, kad jie, jei nieko nevalgys, tądien gali išvysti auksinį paršiuką - Zlaté prasátko. Čekai turi ir ateities būrimo tradicijų. Perpjauna obuolį skersai: jei sėklytės sudaro žvaigždės formą – bus geri metai, jai kryžiaus – blogi. Merginos meta per petį batą: jei batas nosimi nukreiptas į duris – greitai ištekės.  Slovakija Gruodžio 4 d. slovakai švenčia Šv. Barboros dieną. Tądien jaunos merginos pamerkia vyšnios šakelę. Jei ji pražysta Kūčių dieną, vadinasi, kitais metais seksis meilėje. Vakare slovakams dovanas dalina Ježiško, vakarienė prasideda dažniausiai jau sutemus, valgoma grybų sriuba, žuvis, rauginti kopūstai, įvairūs kepiniai. Po to einama į vidurnakčio mišias. Gruodžio 25 d. dažniausiai švenčiama kartu su šeima, 26 d. - su draugais. Slovėnija Slovėnijoje kalėdinis laikotarpis prasideda jau lapkričio 13 d. šventinėmis vaišėmis, kurios turi palengvinti adventinį pasninką. Beveik kiekvienuose namuose pastatoma prakartėlė (Jaslice), dažniausiai pačių pasidaryta. Tradicinis patiekalas yra iš rugių, grikių ir kviečių kepta kalėdinė duona, esą turinti magiškų galių. Kūčių vakarą dauguma apsilanko vidurnakčio mišiose. Kitą dieną susėdama prie kalėdinių vaišių stalo ir keičiamasi kalėdinėmis dovanomis. Tądien svečiai laikomi nelaimės ženklu kitiems metams. Kalėdinis laikotarpis baigiasi vasario 2 d. Grabnyčiomis (Kristaus paaukojimo švente).  Rusija Rusijoje ir kai kuriose kitose slaviškose Rytų Europos šalyse dovanas dalina Senis Šaltis (Ded Moroz), kurį lydi jo anūkė Snieguolė (Sneguročka). Senis Šaltis dovanas vaikams gabena rogėmis, kurias traukia trys žirgai (troika). Kalėdos Rusijoje švenčiamos sausio 7 d. (Julijaus kalendoriuje atitinka gruodžio 25 d.), bet dovanas vaikai gauna jau per Naujuosius. Sakoma, kad per ilgus komunizmo dešimtmečius Ded Morozas ir Sneguročka išliko tik dėl to, kad jų apsilankymas buvo perkeltas į Naujųjų metų šventę. Per Kūčių vakarienę įprastai būna 12 patiekalų – po vieną kiekvienam apaštalui. Daugumą rusų kalėdinių papročių, tokių kaip ir kalėdinė eglutė, įvedė dar XVII a. Petras Didysis. Ukraina Kalėdos švenčiamos pagal Julijaus kalendorių, taip kad Kūčių vakaras būna sausio 6 d., pirmoji Kalėdų diena atitinkamai sausio 7 d. Prie Kūčių stalo susirenka visa giminė. Ant stalo būna 12 patiekalų, tarp kurių – įvairūs virtinukai (vareniki) su bulvėmis ar troškintais kopūstais (arba su abiejų mišiniu), pasninko barščiai, kurie valgomi su savitomis spurgomis „pampuškomis“, silkės patiekalai, įvairios mišrainės be mėsos. Svarbiausias patiekalas – kūčios košė, kurios privalu paragauti pirmiausia, tik po to galima valgyti kitus patiekalus. Blogas ženklas pirmosios Kalėdų dienos rytą – jei šeimą aplanko moteriškos lyties viešnia. Todėl dauguma šeimininkių iki pietų durų niekam svetimam neatidaro. Po mišių visi susėda prie vaišių, šįkart – jau su mėsos valgiais ir alkoholiu. Latvija Latvijoje krikščioniški papročiai susimaišė su pagoniškais žiemos saulėgrįžos papročiais. Kūčių vakarą nuo namo prie namo traukiamas medinis rąstas, kuris paskutiniame kieme sudeginamas, kad būtų sunaikintas blogis, o saulei būtų suteikta naujų galių. Vaikai, persirengę žvėrimis, saule ar mirtimi eina nuo durų prie durų, kad nuvytų piktąsias dvasias. Kalėdų eglutė dažnai puošiama šiaudinėmis žvaigždėmis ir džiovintomis gėlėmis. Valgoma dažniausiai kraujinė dešra, rauginti kopūstai, žirniai, pupelės, kruopos, kiaulienos kepsniai ar žuvis, bandelės su šonine ar lašinukais (pírági). Kas paragauja bent 9 patiekalų, kitais metais bus laimingas. Rumunija Svarbi rumuniškų Kalėdų dalis yra kalėdinių dainų dainavimas. Pirmą Kalėdų dieną dainininkai vaikšto miesto ar kaimo gatvėmis, nešdami popierines ar kartonines žvaigždes, kuriose pavaizduotos scenos iš Biblijos. Grupės vedlys ant lazdos neša medinę žvaigždę, kuri padengta metalu ir papuošta varpeliais bei spalvotais kaspinais, joje vaizduojamas Kristaus gimimas. Bulgarija Bulgarų Kalėdos prasideda gruodžio 25 d., jomis baigiasi pasninkas, trukęs nuo lapkričio 15 d. Kūčių vakarą (gruodžio 24 d.) tradiciškai patiekiamas nelyginis skaičius (7,9 ar 13) patiekalų, kurie negali būti gyvulinės kilmės. Paprastai valgoma pupelėmis įdaryta paprika, vynuogių lapų „balandėliai“ su ryžiais, pupelių sriuba, moliūgų pyragas (Tikvenik). Prieš valgį padalinama speciali apvali duona, kurioje įkepta moneta. Padalinama po gabalėlį kiekvienam šeimos nariui, taip pat po gabalėlį Dievui, Mergelei Marijai, namams ar net naminiams gyvūnams. Kam atitenka moneta, tas kitais metais bus sveikas ir laimingas. Vyriausias šeimos narys smilkalais aprūko visus kambarius, kad išvarytų iš namų piktąsias dvasias. Naktį iš gruodžio 24 į 25 dieną visiems, kurie tais metais buvo geri, dovanas išnešioja Djado Koleda. Ypatingų kalėdinių valgių tradicijų nėra, tačiau per Kalėdas valgoma sočiai – kiaulienos ir paukštienos patiekalų, sūrio pyragų. Gruodžio 25 ir 26 d. yra nedarbo dienos. Ispanija Kūčios (Nochebuena) tradiciškai reiškia vakarienę su šeima, po to – vidurnakčio mišias (Misa de Gallo). Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 ir 26 dienomis. Per Nekaltųjų Vaikelių šventę gruodžio 28 d. yra paprotys apgauti kitus išgalvotomis istorijomis. Tądien ir Ispanijos žiniasklaida stengiasi paviešinti kiek galima originalesnius ir įtikinamesnius melagingus pranešimus. Vietoj Kalėdų senelio, ispanų vaikams anksčiau dovanas atnešdavo Trys Karaliai sausio 6 d. Atnešdavo tik geriems vaikams, o blogi vaikai vietoj dovanų gaudavo anglių. Pastaruoju metu vis dėlto imta dovanas dalinti gruodžio 24 d. Ispanijoje tradiciškai ne puošiamos eglutės, bet namuose padaromos prakartėlės.  Italija Gruodžio 8 d. italai švenčia Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę, nuo tos dienos visi puošiasi ir stato prakartėles. Sicilijoje gruodžio 13 d. švenčiama Šv. Liucijos, Sicilijos globėjos šventė. Kūčių dieną nevalgoma mėsos, gruodžio 25 d. šeimos rate valgomi mėsos patiekalai, sūriai, saldumynai. Kai kuriuose Italijos regionuose dovanas per Kūčias atneša Kūdikėlis Jėzus, kitose – sena našlė Befana per Tris Karalius. Pastaruoju metu populiarėja ir Kalėdų senelio atitikmuo Babbo Natale. Portugalija Dovanas portugalams atneša Pai Natal, kai kuriose vietovėse – Kūdikėlis Jėzus (Menino Jesus), dovanos tradiciškai dalinamos Kalėdų rytą (gruodžio 25 d.). Per Kūčias dažniausiai valgoma „Bacalhau“ (patiekalai su džiovinta menke), kalmarai su daržovėmis, ryžių pudingas, saldumynai. Nuo Kalėdų iki Trijų Karalių tradiciškai valgomas „Trijų Karalių“ pyragas „Bolo Rei“, dažniausiai – su šampanu ar portveinu. Madeiros saloje tradicinis patiekalas „Carne de Vinha d’Alhos“: kiauliena mažiausiai dvi dienas marinuojama baltajame vyne su česnakais, laurų lapais, čiobreliais, pipirais ir druska, paskui tame marinate ir verdama. Prieš patiekiant paskrudinama kiaulienos taukuose, patiekama su tuose pačiuose taukuose skrudinta duona. JAV Kalėdos JAV yra didelis verslas. Nepaisant multikultūrinės JAV gyventojų sudėties, per atliktą apklausą 96 proc. yventojų (tiek krikščionių, tiek nekrikščionių) teigė, kad Kalėdos yra svarbiausia kalendoriaus data. Amerikiečiams dovanas neša Santa Klausas, gyvenantis Šiaurės ašigalyje. Meksika Meksikiečiai kalėdines šventes pradeda gruodžio 15 d. devynių dienų „posadomis“, simbolizuojančiomis Marijos ir Juozapo paieškas, kur prisiglausti keliaujant iš Nazareto į Betliejų. Per „posadas“ daužoma saldumynais užpildyta talpa pinjata, geriamas punšas, valgomos meksikietiškos spurgos buñuelos. Kūčių vakarienei dažniausiai valgomas kalakutas ar atlantinė menkė, vidurnaktį į prakartėlę paguldomas Kūdikėlis Jėzus – taip simbolizuojant jo gimimą. Tik po to išpakuojamos dovanos. Pietų Amerika Kolumbijoje kalėdines dovanas neša El Niño Jesus arba Niño Dios (Kūdikėlis Jėzus), Čilėje - Viejo Pasquero (senasis ganytojas), kitose šalyse - Papá Noél (Kalėdų senelis), o Brazilijoje - Papai Noel. Argentinoje vaikai randa dovanėles savo batuose per Tris Karalius, brazilams svarbiausia šventė yra Kūčių vakaras. Visose Pietų Amerikos šalyse svarbus kalėdinis atributas yra prakartėlės. Rytų šalys Kalėdos Indonezijoje yra nedarbo diena, nors krikščionys sudaro tik 8 proc. gyventojų. Kinijoje gruodžio 25 d. nėra oficiali nedarbo diena, tačiau krikščionys susirenka švęsti Kalėdas privačioje aplinkoje. Oficialiai nedarbo diena Kalėdos yra buvusiose europietiškose kolonijose Honkonge ir Makao. Pietų Korėja yra vienintelė Rytų Azijos valstybė, pripažįstanti Kalėdas kaip šventę. Vaikai čia turi Kalėdų senelio atitikmenį Santa Haraboji, yra perimti tokie kalėdiniai ritualai kaip eglutės puošimas, dovanos, kalėdiniai atvirukai, kalėdinė muzika per radijo stotis ir kalėdinai filmai per televiziją. Filipinuose kalėdinis metas prasideda novena, per kurią lankomasi mišiose. Gruodžio 24 d. vakare vakarieniaujama su šeima, tradiciškai valgomas kumpis ir sūrio rutuliukai. Skatinamos komercinio sektoriaus, Kalėdos išpopuliarėjo ir Japonijoje, kur vadinamos kurisumasu. Tačiau, priešingai nei Vakaruose, Japonijoje Kalėdos neturi religinio komponento ir yra proga susipažinti poroms, siausti vakarėliuose, o štai Naujieji metai Japonijoje yra skirti labiau šeimai. Tradicinis valgis yra kalėdinis tortas, baltas ir puoštas braškėmis, esą simbolizuojantis Kūdikėlio Jėzaus gimtadieninį tortą. Afrika Etiopijos krikščionys koptai Kalėdas švenčia sausio 7 d. Naktį į 7 d. laikomos vidurnakčio mišios. Tradicinis kalėdinis valgis – vietinis duonos paplotėlis Injera, kuris valgomas su įvairiais patiekalais iš jautienos, ėrienos, paukštienos ar veršienos. Kalėdas švenčia daugiau nei pusė Etiopijos gyventojų. Sausio 7 d. Kalėdas švenčia ir Egipto koptai. Kaip ir Etiopijoje, Kalėdos Egipte yra nedarbo diena. Po vakaro mišių Egipto koptai susirenka į didelį banketą, valgo cukruotus, kryžmai įpjautus keksus Kahk. Po banketo prasideda 14 dienų pasninkas. Australija ir Naujoji Zelandija Kalėdiniai papročiai yra panašūs į papročius Didžiojoje Britanijoje ar Šiaurės Amerikoje. Tačiau kyla nesusipratimų dėl to, kad šios šalys yra pietiniame pusrutulyje – Kalėdų Senelis, apsirengęs kailiniais ir su rogėmis, pasirodo karštą vidurvasarį. Gruodžio 25 d., po tipiškai britiškų valgių su kalakutu ir pudingu, rengiami piknikai paplūdimyje.