Lietuvoje vis dar randama naujų afrikinio kiaulių maro (AKM) šaltinių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, jog Trakų raj., Grendavės k., buvo nustatyti dar du ligos atvejai, dar vienas – Gruožininkų kaime. Šiais metais rajone buvo užfiksuota net 10 AKM židinių. Ūkininkai mano, jog dėl susiklosčiusios situacijos kalti Trakų raj. savivaldybė ir VMVT skyrius, laiku nepastebėję iškilusios problemos ir deramai į ją nereagavę. Į šią problemą buvo atkreiptas dėmesys ir ketvirtadienį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje.
Posėdyje ūkininkų ir valdininkų nuomonės išsiskyrė
Didžiojoje posėdžių salėje susirinkęs būrys ūkininkų leidimo kalbėti paprašė jau susirinkimo pradžioje. Jų vardu kalbėjo Albertas Malašauskas, Onuškio bendruomenės atstovas. Kalbėdamas tribūnoje, jis prisipažino, jog yra nusivylęs veterinarų darbu. Ūkininkas pasakojo, jog kartą jam net teko išvaryti medikę iš savo kiemo, mat, jo teigimu, ji atėjo dėvėdama įprastus, o ne specialiai dezinfekcijai skirtus vienkartinius drabužius. Kitą dieną veterinarė grįžo jau turėdama tinkamą aprangą, tačiau ją apipurkšti teko pačiam A. Malašauskui. Jis sako, jog stebėdamas veterinarės darbą buvo šokiruotas: „Ji viena bandė paimti kraujo mėginius iš 8 apie 300 kg sveriančių kiaulių – užtruko visą valandą.“ Ūkininkas teigė, jog jam ir kitiems darbininkams nerimą kelia mėginių saugumo klausimas. A. Malašauskas sakė matęs, kaip veterinarės nešamas iš kiaulių paimtas kraujas net neturi identifikacinės žymos, o šaldiklio, skirto laikyti mėginius, nebuvo, nepaisant to, jog tada tvyrojo 30 laipsnių karštis. Nors medikė patikino, jog duomenys tikrai nebus supainioti ir yra laikomi saugiai, ūkininkų atstovas sakė nesantis tuo tikras.
Vis dėlto, A. Malašausko nuomone, didžiausią ūkininkų pasipiktinimą kelia savivaldybės valdančiųjų ir VMVT aplaidumas. Atstovas tvirtina, jog apie marą buvo paskelbta prieš 1,5 m., tačiau priemonių nebuvo imtasi. Onuškio bendruomenės atstovas sakė turintis duomenų, teigiančių, jog kiaules būtina išskersti iki rugsėjo 1 d. Per keletą likusių dienų sutalpinti tiek daug gautos mėsos yra, ūkininko teigimu, tiesiog neįmanoma. Baigdamas savo kalbą, ūkininkas paprašė, kad gyvulių skerdimo terminas būtų prailgintas, taip pat A. Malašauskas sakė, jog visi nepatogioje situacijoje atsidūrę kiaulių augintojai privalo žinoti kompensacijų dydį ir reglamentavimą – nežinia, ar išmokų dydis priklausys nuo gyvulio svorio, ar bus toks pat visiems nukentėjusiems.
A. Malašauskas „Galvės“ laikraščiui sakė, jog nors prekyba paršeliais Trakų rajone buvo uždrausta prieš metus, verslas iki šiol sėkmingai klesti. Ūkininko manymu, tinkamiausias kiaulių išskerdimo terminas – iki lapkričio 1 d., o išmokų dydis galėtų priklausyti nuo gyvulio svorio. Atstovo teigimu, VMVT Trakų skyrius nuostolius patiriantiems ūkininkams niekuo negali padėti, o ir skambinant telefonu niekas neatsiliepia.
Po ūkininkų atstovo pasisakymo tribūnoje buvo leista kalbėti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Jonui Liesiui. Jo nuomonė apie susiklosčiusią situaciją skyrėsi nuo tos, kuri buvo išsakyta A. Malašausko. Jis pranešė, jog penktadienį Žemės ūkio ministerijoje vyks posėdis, skirtas aptarti AKM plitimą, tačiau Trakų rajono atstovai nebuvo į jį pakviesti. J. Liesys prieštaravo ūkininko informacijai apie neva per kelias dienas turimas paskersti kiaules. „Žmonėms buvo duota 20 dienų tai padaryti, tačiau jie nieko neveikė, o tuo pačiu metu atsirado 14 naujų židinių“, – tikino administracijos direktorius. Jis taip pat neslėpė savo nepasitenkinimo dėl to, jog dauguma ūkininkų nedeklaruoja tikrojo turimų gyvulių kiekio, todėl kompensacijų gali negauti. A. Malašausko siūlymas pratęsti skerdimo terminą, politiko nuomone, neteisingas. „Kuo daugiau laiko – tuo daugiau židinių“, – sakė J. Liesys. Politikas pridūrė, jog seniūnai visą reikiamą informaciją turėjo gauti internetu. Jis pažadėjo, jog po mėnesio pastatai bus dezinfekuoti, taip pat patikino, jog vienkartiniai drabužiai jau yra gauti.
Kiti direktoriaus pasisakymai sukėlė didelį susirinkusių ūkininkų nepasitenkinimą. J. Liesiui priminus apie neva Tiltuose vykdytus ūkininkų mokymus, daugelis darbininkų susižvalgė – panašu, jog nei vienas iš jų mokymuose nedalyvavo. Informacija apie Kaišiadoryse superkamą mėsą sukėlė tik juoką – ūkininkų manymu, nėra iki galo aišku, ar visa kiauliena yra priimama, o tie, kuriems „pasisekė“, neva gavo juokingai mažus pinigus.
Vienas iš atėjusių ūkininkų patvirtino anksčiau pasakytus A. Malašausko žodžius apie nesirūpinimą kiaulių augintojais. Jo žodžiais tariant, į prieš pusantrus metus sušauktą susirinkimą dėl AKM pateko tik jis vienas. Taip pat jis parodė vieną laikraščio „Ūkininko patarėjas“ numerį, kuriame buvo išpausdintas straipsnis apie ligos atvejus Grendavėje.
Posėdžio metu kalbėjusi tarybos narė Asta Kandratavičienė pasiūlė iškelti du klausimus: dėl priemonių plano parengimo ir lėšų suteikimo iš administracijos direktoriaus Ekstremalių situacijų fondo. Kitas tarybos narys, Vytautas Zalieckas, ragino padėti į nelaimę pakliuvusiems žmonėms. Jo manymu, būtina rasti lėšų išmokėti žmonėms padorias kompensacijas, siekiančias bent jau 100 Eur už 100 kilogramų mėsos. Politikui antrino ir tarybos narys Voitechas Vinskevičius: „Pinigų yra, tik reikia paieškoti (trūksta tik politinės valdančiųjų valios).“
Pabaigoje J. Liesys pažadėjo, jog kitos dienos popietę, 15 val. Didžiojoje posėdžių salėje vyks ekstremalios komisijos posėdis, kuriame gali dalyvauti ir ūkininkai.
Plitimo priežastis – higienos normų nesilaikymas
Trakų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius Algirdas Bertašius „Galvės“ laikraščiui sakė, jog, jo nuomone, pagrindinė AKM plitimo priežastis – biosaugos priemonių nesilaikymas. Dauguma ūkininkų laiko po 3-5 kiaules ir nesirūpina jų saugumu. Žmonės avi tuos pačius batus eidami į mišką ir į tvartą. Rugpjūčio 10 d. įvyko posėdis, kuriame VMVT rekomendavo gyvulių augintojams išskersti kiaules 10 km spinduliu (Kęstučiuose, Lieponyse, Grendavėje). A. Bertašius apgailestauja, jog ūkininkams tenka susidurti su šia nemalonia situacija, tačiau, jo manymu, AKM yra pernelyg pavojingas, kad rekomendacijos būtų ignoruojamos. Rugpjūčio 8 d., atsiradus pirmajam židiniui, buvo susirinkta į pirmąjį posėdį, skirtą nagrinėti šį klausimą. Paskutinis įvyko 25 d. – tada gyvulių skerdimas buvo apibūdintas kaip būtina, o ne rekomenduojama priemonė. A. Bertašius informavo, jog vakar, rugpjūčio 26 d., miške tarp Grendavės ir Rūdiškių, buvo rastas negyvas šerniukas, kuris buvo užsikrėtęs kiaulių maru. Inspektorius sako, jog šiame miške šernų yra itin daug. A. Bertašius mano, jog yra dar viena maro paplitimo versija – šerniukai, patekę į ūkininkų javų laukus, galėjo žūti papuolę po važiuojančia agrotechnika ir taip pernešti susirgimą. Todėl, VMVT inspektoriaus manymu, kovojant su kiaulių maru būtina pirmiausia sumažinti šernų ir jų patelių populiaciją. A. Bertašius tarnybos darbą kovojant su liga vertina teigiamai – jo manymu, darbuotojai daro viską, kas įmanoma. Deja, AKM yra ypač klastingas virusas – net paėmus kraujo mėginius ne iš karto pavyksta nustatyti, ar gyvulys yra sveikas. „Visi turi suprasti, jog afrikinis kiaulių maras – labai klastinga liga. Žmogui šis virusas nėra pavojingas, bet kas bus, jei įvyks jo mutacija?“ – mąstė A. Bertašius.
Evelina Knutovič
Lietuvoje vis dar randama naujų afrikinio kiaulių maro (AKM) šaltinių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, jog Trakų raj., Grendavės k., buvo nustatyti dar du ligos atvejai, dar vienas – Gruožininkų kaime. Šiais metais rajone buvo užfiksuota net 10 AKM židinių. Ūkininkai mano, jog dėl susiklosčiusios situacijos kalti Trakų raj. savivaldybė ir VMVT skyrius, laiku nepastebėję iškilusios problemos ir deramai į ją nereagavę. Į šią problemą buvo atkreiptas dėmesys ir ketvirtadienį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje.
Posėdyje ūkininkų ir valdininkų nuomonės išsiskyrė
Didžiojoje posėdžių salėje susirinkęs būrys ūkininkų leidimo kalbėti paprašė jau susirinkimo pradžioje. Jų vardu kalbėjo Albertas Malašauskas, Onuškio bendruomenės atstovas. Kalbėdamas tribūnoje, jis prisipažino, jog yra nusivylęs veterinarų darbu. Ūkininkas pasakojo, jog kartą jam net teko išvaryti medikę iš savo kiemo, mat, jo teigimu, ji atėjo dėvėdama įprastus, o ne specialiai dezinfekcijai skirtus vienkartinius drabužius. Kitą dieną veterinarė grįžo jau turėdama tinkamą aprangą, tačiau ją apipurkšti teko pačiam A. Malašauskui. Jis sako, jog stebėdamas veterinarės darbą buvo šokiruotas: „Ji viena bandė paimti kraujo mėginius iš 8 apie 300 kg sveriančių kiaulių – užtruko visą valandą.“ Ūkininkas teigė, jog jam ir kitiems darbininkams nerimą kelia mėginių saugumo klausimas. A. Malašauskas sakė matęs, kaip veterinarės nešamas iš kiaulių paimtas kraujas net neturi identifikacinės žymos, o šaldiklio, skirto laikyti mėginius, nebuvo, nepaisant to, jog tada tvyrojo 30 laipsnių karštis. Nors medikė patikino, jog duomenys tikrai nebus supainioti ir yra laikomi saugiai, ūkininkų atstovas sakė nesantis tuo tikras.
Vis dėlto, A. Malašausko nuomone, didžiausią ūkininkų pasipiktinimą kelia savivaldybės valdančiųjų ir VMVT aplaidumas. Atstovas tvirtina, jog apie marą buvo paskelbta prieš 1,5 m., tačiau priemonių nebuvo imtasi. Onuškio bendruomenės atstovas sakė turintis duomenų, teigiančių, jog kiaules būtina išskersti iki rugsėjo 1 d. Per keletą likusių dienų sutalpinti tiek daug gautos mėsos yra, ūkininko teigimu, tiesiog neįmanoma. Baigdamas savo kalbą, ūkininkas paprašė, kad gyvulių skerdimo terminas būtų prailgintas, taip pat A. Malašauskas sakė, jog visi nepatogioje situacijoje atsidūrę kiaulių augintojai privalo žinoti kompensacijų dydį ir reglamentavimą – nežinia, ar išmokų dydis priklausys nuo gyvulio svorio, ar bus toks pat visiems nukentėjusiems.
A. Malašauskas „Galvės“ laikraščiui sakė, jog nors prekyba paršeliais Trakų rajone buvo uždrausta prieš metus, verslas iki šiol sėkmingai klesti. Ūkininko manymu, tinkamiausias kiaulių išskerdimo terminas – iki lapkričio 1 d., o išmokų dydis galėtų priklausyti nuo gyvulio svorio. Atstovo teigimu, VMVT Trakų skyrius nuostolius patiriantiems ūkininkams niekuo negali padėti, o ir skambinant telefonu niekas neatsiliepia.
Po ūkininkų atstovo pasisakymo tribūnoje buvo leista kalbėti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Jonui Liesiui. Jo nuomonė apie susiklosčiusią situaciją skyrėsi nuo tos, kuri buvo išsakyta A. Malašausko. Jis pranešė, jog penktadienį Žemės ūkio ministerijoje vyks posėdis, skirtas aptarti AKM plitimą, tačiau Trakų rajono atstovai nebuvo į jį pakviesti. J. Liesys prieštaravo ūkininko informacijai apie neva per kelias dienas turimas paskersti kiaules. „Žmonėms buvo duota 20 dienų tai padaryti, tačiau jie nieko neveikė, o tuo pačiu metu atsirado 14 naujų židinių“, – tikino administracijos direktorius. Jis taip pat neslėpė savo nepasitenkinimo dėl to, jog dauguma ūkininkų nedeklaruoja tikrojo turimų gyvulių kiekio, todėl kompensacijų gali negauti. A. Malašausko siūlymas pratęsti skerdimo terminą, politiko nuomone, neteisingas. „Kuo daugiau laiko – tuo daugiau židinių“, – sakė J. Liesys. Politikas pridūrė, jog seniūnai visą reikiamą informaciją turėjo gauti internetu. Jis pažadėjo, jog po mėnesio pastatai bus dezinfekuoti, taip pat patikino, jog vienkartiniai drabužiai jau yra gauti.
Kiti direktoriaus pasisakymai sukėlė didelį susirinkusių ūkininkų nepasitenkinimą. J. Liesiui priminus apie neva Tiltuose vykdytus ūkininkų mokymus, daugelis darbininkų susižvalgė – panašu, jog nei vienas iš jų mokymuose nedalyvavo. Informacija apie Kaišiadoryse superkamą mėsą sukėlė tik juoką – ūkininkų manymu, nėra iki galo aišku, ar visa kiauliena yra priimama, o tie, kuriems „pasisekė“, neva gavo juokingai mažus pinigus.
Vienas iš atėjusių ūkininkų patvirtino anksčiau pasakytus A. Malašausko žodžius apie nesirūpinimą kiaulių augintojais. Jo žodžiais tariant, į prieš pusantrus metus sušauktą susirinkimą dėl AKM pateko tik jis vienas. Taip pat jis parodė vieną laikraščio „Ūkininko patarėjas“ numerį, kuriame buvo išpausdintas straipsnis apie ligos atvejus Grendavėje.
Posėdžio metu kalbėjusi tarybos narė Asta Kandratavičienė pasiūlė iškelti du klausimus: dėl priemonių plano parengimo ir lėšų suteikimo iš administracijos direktoriaus Ekstremalių situacijų fondo. Kitas tarybos narys, Vytautas Zalieckas, ragino padėti į nelaimę pakliuvusiems žmonėms. Jo manymu, būtina rasti lėšų išmokėti žmonėms padorias kompensacijas, siekiančias bent jau 100 Eur už 100 kilogramų mėsos. Politikui antrino ir tarybos narys Voitechas Vinskevičius: „Pinigų yra, tik reikia paieškoti (trūksta tik politinės valdančiųjų valios).“
Pabaigoje J. Liesys pažadėjo, jog kitos dienos popietę, 15 val. Didžiojoje posėdžių salėje vyks ekstremalios komisijos posėdis, kuriame gali dalyvauti ir ūkininkai.
Plitimo priežastis – higienos normų nesilaikymas
Trakų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius Algirdas Bertašius „Galvės“ laikraščiui sakė, jog, jo nuomone, pagrindinė AKM plitimo priežastis – biosaugos priemonių nesilaikymas. Dauguma ūkininkų laiko po 3-5 kiaules ir nesirūpina jų saugumu. Žmonės avi tuos pačius batus eidami į mišką ir į tvartą. Rugpjūčio 10 d. įvyko posėdis, kuriame VMVT rekomendavo gyvulių augintojams išskersti kiaules 10 km spinduliu (Kęstučiuose, Lieponyse, Grendavėje). A. Bertašius apgailestauja, jog ūkininkams tenka susidurti su šia nemalonia situacija, tačiau, jo manymu, AKM yra pernelyg pavojingas, kad rekomendacijos būtų ignoruojamos. Rugpjūčio 8 d., atsiradus pirmajam židiniui, buvo susirinkta į pirmąjį posėdį, skirtą nagrinėti šį klausimą. Paskutinis įvyko 25 d. – tada gyvulių skerdimas buvo apibūdintas kaip būtina, o ne rekomenduojama priemonė. A. Bertašius informavo, jog vakar, rugpjūčio 26 d., miške tarp Grendavės ir Rūdiškių, buvo rastas negyvas šerniukas, kuris buvo užsikrėtęs kiaulių maru. Inspektorius sako, jog šiame miške šernų yra itin daug. A. Bertašius mano, jog yra dar viena maro paplitimo versija – šerniukai, patekę į ūkininkų javų laukus, galėjo žūti papuolę po važiuojančia agrotechnika ir taip pernešti susirgimą. Todėl, VMVT inspektoriaus manymu, kovojant su kiaulių maru būtina pirmiausia sumažinti šernų ir jų patelių populiaciją. A. Bertašius tarnybos darbą kovojant su liga vertina teigiamai – jo manymu, darbuotojai daro viską, kas įmanoma. Deja, AKM yra ypač klastingas virusas – net paėmus kraujo mėginius ne iš karto pavyksta nustatyti, ar gyvulys yra sveikas. „Visi turi suprasti, jog afrikinis kiaulių maras – labai klastinga liga. Žmogui šis virusas nėra pavojingas, bet kas bus, jei įvyks jo mutacija?“ – mąstė A. Bertašius.
Evelina Knutovič
