Mes vėl prisiminėm žmones, kurie paaukojo savo gyvybes Tautos labui. Šių žmonių drąsą, nuoširdumą, meilę Tėvynei.
Ryte mes uždegėme žvakutes kiekviename lange – akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ jau keleri metai vykdoma mūsų mokykloje. Mes matėme žvakių šviesą tamsiuose languose taip, lyg tai būtų gyvybes paaukojusių žmonių sielos. Šios paprastos žvakelių šviesos yra tas paprastas ir aiškus pradas, lydintis žmoniją nuo jos atsiradimo. Lydi, padeda ir guodžia. Suteikia viltį, kurios taip mums reikia. Ypač dabar, kai daugelį spaudžia sunkmetis, ekonominės problemos, sujaukiančios žmonių gyvenimus, verčia emigruoti. Sunkumai verčia susimąstyti ir paklausti – kas atsitiko. Kodėl taip yra. Kur mes esame. Kur link ėjome, kur atėjome? Sunkiais momentais ieškodamas atsakymo žmogus kartais pažvelgia atgal, bando atsiremti į istoriją.
Pasibaigus akcijai visi susirinkome pasiklausyti A. Patacko – signataro, parlamento gynėjo, Garbės savanorio, minčių apie Sausio 13-ąją, kurias skaitė mūsų mokiniai. „Kas mes būtume be jų, beveik bevardžių, kraujo lašo, pakrikštijusio mūsų sielas amžinam buvimui- prieš mane ir po manęs...“ Kas mes būtume, jei ne jie? Kokia būtų mūsų valstybė, jei ne mes visi? Bet mes esam ir prisimenam tuos, dėl kurių mes visi kartu ir nieko nebijome.“
Baigiantis minėjimui buvome pakviesti „Mergina ir tankai“ filmo peržiūrai. Filmas pasakoja apie L. Asanavičiūtę, vienintelę moterį, žuvusią Sausio 13-osios tragedijos metu, paminėti ir kiti 1990 – 1991 m. įvykiai. Kartu su mokytojais D. Kuchanausku ir L. Daugudiene aptarėme filmą ir atsakėme į iškilusius klausimus. Peržiūrėjus filmą daugelis giliau pajautė ir suvokė praėjusių įvykių reikšmę.
„Ką aš mačiau ir suvokiau? Sunku buvo prieš 20 metų. Sunku ir baisu. Lietuvos žmonės aiškiai suvokė, ko nori, to siekė ir tai iškovojo. Laisvės. Laisvė, iškovota ne ginklais, o tvirtumu, deja, aplaistyta krauju.“ Mūsų istorijos mokytojo, Dainiaus Kuchanausko, žodžiai - tokie tikri ir pilni asmeninės patirties, žinojimo bei dėkingumo visoms aukoms.
Ingrida .Kazėnaitė, 11 kl. mokinė{jcomments on}