Jau tampa tradicija lankytis Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose. Tokie apsilankymai itin aktualūs priešrinkiminiu laikotarpiu, norint suprasti kas yra kas. Šių metų vasario 12 dieną įvykusiame tarybos posėdyje vėl buvo grįžta prie klausimų apie vandens kainas ir žemės mokesčio lengvatų prie miestų prijungtoms teritorijoms suteikimą. Abu šiuos klausimus pakartotinai iškėlė opozicijoje esantys tarybos nariai (LSDP, Sąjungos TAIP atstovai bei Darbo partijos narys Voitechas Vinskevičius). Nors tarybos posėdis ir buvo panašus į grynai populistinį spektaklį prieš rinkimus, nereikėtų numoti ranka į valdančiųjų požiūrį teiktais svarstymui klausimais.
34 numeriu nagrinėtas klausimas „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. S1-426 „Dėl UAB „Trakų vandenys“ 2014–2018 metų veiklos ir plėtros plano tvirtinimo“ pripažinimo negaliojančiu”. Šį klausimą svarstymui pateikė Vytautas Zalieckas, Trakų rajono savivaldybės tarybos narys, remdamasis dar aštuonių tarybos narių parašais. Mat anot jų, nepanaikinus anksčiau priimto sprendimo, vandens kainos rajono gyventojams ir toliau augtų.
Vos pristačius projektą, užvirė karšta diskusija, prasidėjusi Leonardo Karnilos mestu kaltini-mu pačiam projekto teikėjui V. Zalieckui, neva dar jo sudaryta darbo grupė turėjusi pateikti išvadas, ką daryti su UAB „Trakų vandenys”, kad pastarieji išliptų iš skolų. V. Zalieckas suskubo atsakyti, jog grupė savo darbą atliko, numatė atlikti minėtoje įmonėje auditą. Pažymėtina, jog šios darbo grupės išvados buvo pateiktos 2014 m. gruodžio 5 d., tai yra jau valdant dabartinei valdančiajai koalicijai, taigi pastaroji ir turėjo tęsti darbus. Tuomet L. Karnila suskubo teisin-
tis, kad pagrindinė priežastis, kodėl minėtasis projektas buvo patvirtintas, ta, kad antraip UAB „Trakų vandenys” neva nebūtų galėję teikti paraiškų gauti ES struktūrinių fondų lėšas, o tai reikštų įmonės klimpimą į dar didesnes skolas. V. Zalieckas replikavo, jog minėtąsias paraiškas galima teikti savivaldybės vardu. Nejaugi valdantieji iš tikrųjų nežino tokių savo galimybių? Ir neturi supratimo kaip ištraukti įmonę iš skolų?
Pasirodo žino! Lyg iš gausybės rago pasipylė tarybos narių pasiūlymai. V. Vinskevičius manantis, kad būtina savivaldybės lėšomis padengti UAB „Trakų vandenys” skolas ir tokiu būdu įmonei „atrišti rankas” tolimesnei veiklai, užuot skolų naštą ir toliau krovus ant gyventojų pečių. Mero pavaduotoja Marija Puč panoro vėl grįžti prie darbo grupės sudarymo. Anot vicemerės „siuvėja negalinti būti tokios darbo grupės nare”. O kaip, gerbiamoji, dėl Jūsų pačios užimamo posto, ar lopšelio-darželio direktorės darbo patirtis atrodo pakankama vadovauti rajonui? Tuo tarpu Vytautas Petkevičius paragino visus užuot labai mandrai šnekėjus apie darbo grupes, komisijas ir auditus, garsiai įvardinti, kokius realius darbus reikia atlikti. Anot jo, visų pirma reikia, kad savivaldybė prisiimtų 800 tūkst. skolos, kurią įmonė gavo kaip baudą dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos padarytų klaidų administruojant įgyvendinamą projektą, gražinimą. Mat kol kas šios skolos gražinimas įeina į vandens kainą. Visų antra, siekiant efektyvesnės įmonės veiklos, reikalinga atsisakyti visiškai nepelningos fekalijų išvežimo paslaugos. Ir galiausiai, būtina didinti administracijos darbo efektyvumą, visų pirma peržiūrint darbuotojų skaičių. Romualdas Rudzys paantrino, jog būtina įmonės restruktūrizacija, neapsiribojant etatų sumažinimu ir paragino ,,nedrebėti dėl kėdžių” bandant visiems įteigti, jog bandomo panaikinti neseniai patvirtinto plano išsaugojimas būtinas siekiant gauti ES struktūrinių fondų lėšas – tai visiškai nesusiję dalykai.
Vis tik valdantieji nenorėjo pasiduoti, Leonardas Karnila pažymėjo, jog prie šio plano buvo dirbama ne vienus metus. Gerbiamasis, tarybos narį, ar tai, jog buvo dirbama ne vienus metus, yra pakankamas argumentas laikyti planą tinkamai parengtu? Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Liesys pateikė dar įdomesnę įžvalgą, užduodamas retorinį klausimą, ką reiškia tai, jog rajone neturime nei vieno savivaldybei pavaldaus UAB dirbančio pelningai? Ir iš tiesų, ar nereikėtų ieškoti struktūrinių šio reiškinio priežasčių?
Nepaisant opozicijos pastangų pripažinti sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas gyventojams tikėtina nenaudindas UAB „Trakų vandenys” veiklos ir plėtros 2014-2018 m. planas, negaliojančiu, sprendimo panaikinimo iniciatoriai buvo sutriuškinti valdančiosios koalicijos (13 tarybos narių balsavo prieš).
35 numeriu svarstytas klausimas „Dėl žemės mokesčio nustatymo žemės sklypams, patenkantiems į naujas Trakų miesto administracines ribas”. Klausimą svarstymui pateikė taip pat Vytautas Zalieckas, Trakų rajono savivaldybės tarybos narys, remdamasis dar aštuonių tarybos narių parašais. Primename, jog ankstesniame tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas prijungti Žaizdrių kaimą prie Trakų miesto, kas automatiškai šio kaimo gyventojams reiškia ir didesnių mokesčių mokėjimą, nepaisant to, kad jų kaimo infrastruktūra toli gražu neprilygsta miesto.
Klausimą svarstymui pristatęs tarybos narys pabrėžė, jog jo nuomone toks sprendimas buvo neteisingas Žaizdrių gyventojų atžvilgiu ir savivaldybė priva-lanti pasinaudoti jai priklausančia teise sumažinti žemės mokestį 0,01-4% ribose. Anot Trakų rajono savivaldybės merės, Editos Rudelienės, šis pasiūlymas nesuderinamas su įstatymu, tokią išvadą ji padariusi remdamasi iš Vyriausybės gautu laišku. Tarybos narė Adelė Gedminienė pareplikavo merei, jog sprendimą priėmus dar iki birželio 1 d. su įstatymu nebūtų prasilenkta.
Iš tolimesnės posėdžio eigos tapo akivaizdu, kad tarybos nariai susirinko ne rajono gyventojų problemų spręsti, o aiškintis tarpusavio santykių. L. Karnila domėjosi, ar tokio klausimo teikimas svarstymui nelaikytinas rinkėjų papirkinėjimu. Tarybos narė Regina Bologovienė susirinkusiems ,,skaitė paskaitą” apie lietuvių kalbos gramatikos taisykles ir jų taikymą teikiamų klausimų rengimui. Tačiau esmė juk ne ta, kas ko siekia teikdamas šį klausimą svarstymui ar juo labiau ne ta, kiek dokumente įsivėlė gramatinių klaidų (nors, žinoma, tarybos nariai turėtų mokėti lietuvių kalbą). Atmesti siūlymą dėl neva neteisingo jo parengimo pasiūlė ir tarybos narė Alina Kovalevskaja. Tačiau, juk esmė, kaip pabrėžė tarybos narys, R. Rudzys, yra ta, jog nei viename savivaldybės veiklos planavimo dokumente, nėra numatyta, kaip bus pagerinta Žaizdrių infrastruktūra. Anot jo, jei jau valdančioji koalicija nesutinka sumažinti bendruomenei žemės mokesčio, tai turėtų numatyti, ką pastaroji už tai gaus. V. Petkevičius pridūrė, jog ši problema liečia ne tik Žaizdrių gyventojus, bet ir tam tikras prie Lentvario esančias teritorijas.
Džiugu, kad šį kartą nebuvo ,,pamiršta” leisti pasisakyti Žaizdrių bendruomenės pir-mininkei Andželikai Bobyrienei. Pastaroji paragino politikus ne žodžiais, o realiais darbais spręsti aptariamą klausimą. Merė E. Rudelienė patikino, jog ieškoma būdų, o J. Liesys pažymėjo, jog viskas bus padaryta po rinkimų. Beje, ši frazė posėdžio metu išsprūdo ne iš vieno politiko lūpų. Ir vis tik 13 balsų prieš padarė savo. Belieka klausti - kodėl gyventojai priešrinkiminiu laikotarpiu turi būti politinių peripetijų įkaitais?
,,Galvės“ redakcijos inf.
Jau tampa tradicija lankytis Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose. Tokie apsilankymai itin aktualūs priešrinkiminiu laikotarpiu, norint suprasti kas yra kas. Šių metų vasario 12 dieną įvykusiame tarybos posėdyje vėl buvo grįžta prie klausimų apie vandens kainas ir žemės mokesčio lengvatų prie miestų prijungtoms teritorijoms suteikimą. Abu šiuos klausimus pakartotinai iškėlė opozicijoje esantys tarybos nariai (LSDP, Sąjungos TAIP atstovai bei Darbo partijos narys Voitechas Vinskevičius). Nors tarybos posėdis ir buvo panašus į grynai populistinį spektaklį prieš rinkimus, nereikėtų numoti ranka į valdančiųjų požiūrį teiktais svarstymui klausimais.
34 numeriu nagrinėtas klausimas „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. S1-426 „Dėl UAB „Trakų vandenys“ 2014–2018 metų veiklos ir plėtros plano tvirtinimo“ pripažinimo negaliojančiu”. Šį klausimą svarstymui pateikė Vytautas Zalieckas, Trakų rajono savivaldybės tarybos narys, remdamasis dar aštuonių tarybos narių parašais. Mat anot jų, nepanaikinus anksčiau priimto sprendimo, vandens kainos rajono gyventojams ir toliau augtų.
Vos pristačius projektą, užvirė karšta diskusija, prasidėjusi Leonardo Karnilos mestu kaltini-mu pačiam projekto teikėjui V. Zalieckui, neva dar jo sudaryta darbo grupė turėjusi pateikti išvadas, ką daryti su UAB „Trakų vandenys”, kad pastarieji išliptų iš skolų. V. Zalieckas suskubo atsakyti, jog grupė savo darbą atliko, numatė atlikti minėtoje įmonėje auditą. Pažymėtina, jog šios darbo grupės išvados buvo pateiktos 2014 m. gruodžio 5 d., tai yra jau valdant dabartinei valdančiajai koalicijai, taigi pastaroji ir turėjo tęsti darbus. Tuomet L. Karnila suskubo teisin-
tis, kad pagrindinė priežastis, kodėl minėtasis projektas buvo patvirtintas, ta, kad antraip UAB „Trakų vandenys” neva nebūtų galėję teikti paraiškų gauti ES struktūrinių fondų lėšas, o tai reikštų įmonės klimpimą į dar didesnes skolas. V. Zalieckas replikavo, jog minėtąsias paraiškas galima teikti savivaldybės vardu. Nejaugi valdantieji iš tikrųjų nežino tokių savo galimybių? Ir neturi supratimo kaip ištraukti įmonę iš skolų?
Pasirodo žino! Lyg iš gausybės rago pasipylė tarybos narių pasiūlymai. V. Vinskevičius manantis, kad būtina savivaldybės lėšomis padengti UAB „Trakų vandenys” skolas ir tokiu būdu įmonei „atrišti rankas” tolimesnei veiklai, užuot skolų naštą ir toliau krovus ant gyventojų pečių. Mero pavaduotoja Marija Puč panoro vėl grįžti prie darbo grupės sudarymo. Anot vicemerės „siuvėja negalinti būti tokios darbo grupės nare”. O kaip, gerbiamoji, dėl Jūsų pačios užimamo posto, ar lopšelio-darželio direktorės darbo patirtis atrodo pakankama vadovauti rajonui? Tuo tarpu Vytautas Petkevičius paragino visus užuot labai mandrai šnekėjus apie darbo grupes, komisijas ir auditus, garsiai įvardinti, kokius realius darbus reikia atlikti. Anot jo, visų pirma reikia, kad savivaldybė prisiimtų 800 tūkst. skolos, kurią įmonė gavo kaip baudą dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos padarytų klaidų administruojant įgyvendinamą projektą, gražinimą. Mat kol kas šios skolos gražinimas įeina į vandens kainą. Visų antra, siekiant efektyvesnės įmonės veiklos, reikalinga atsisakyti visiškai nepelningos fekalijų išvežimo paslaugos. Ir galiausiai, būtina didinti administracijos darbo efektyvumą, visų pirma peržiūrint darbuotojų skaičių. Romualdas Rudzys paantrino, jog būtina įmonės restruktūrizacija, neapsiribojant etatų sumažinimu ir paragino ,,nedrebėti dėl kėdžių” bandant visiems įteigti, jog bandomo panaikinti neseniai patvirtinto plano išsaugojimas būtinas siekiant gauti ES struktūrinių fondų lėšas – tai visiškai nesusiję dalykai.
Vis tik valdantieji nenorėjo pasiduoti, Leonardas Karnila pažymėjo, jog prie šio plano buvo dirbama ne vienus metus. Gerbiamasis, tarybos narį, ar tai, jog buvo dirbama ne vienus metus, yra pakankamas argumentas laikyti planą tinkamai parengtu? Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Liesys pateikė dar įdomesnę įžvalgą, užduodamas retorinį klausimą, ką reiškia tai, jog rajone neturime nei vieno savivaldybei pavaldaus UAB dirbančio pelningai? Ir iš tiesų, ar nereikėtų ieškoti struktūrinių šio reiškinio priežasčių?
Nepaisant opozicijos pastangų pripažinti sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas gyventojams tikėtina nenaudindas UAB „Trakų vandenys” veiklos ir plėtros 2014-2018 m. planas, negaliojančiu, sprendimo panaikinimo iniciatoriai buvo sutriuškinti valdančiosios koalicijos (13 tarybos narių balsavo prieš).
35 numeriu svarstytas klausimas „Dėl žemės mokesčio nustatymo žemės sklypams, patenkantiems į naujas Trakų miesto administracines ribas”. Klausimą svarstymui pateikė taip pat Vytautas Zalieckas, Trakų rajono savivaldybės tarybos narys, remdamasis dar aštuonių tarybos narių parašais. Primename, jog ankstesniame tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas prijungti Žaizdrių kaimą prie Trakų miesto, kas automatiškai šio kaimo gyventojams reiškia ir didesnių mokesčių mokėjimą, nepaisant to, kad jų kaimo infrastruktūra toli gražu neprilygsta miesto.
Klausimą svarstymui pristatęs tarybos narys pabrėžė, jog jo nuomone toks sprendimas buvo neteisingas Žaizdrių gyventojų atžvilgiu ir savivaldybė priva-lanti pasinaudoti jai priklausančia teise sumažinti žemės mokestį 0,01-4% ribose. Anot Trakų rajono savivaldybės merės, Editos Rudelienės, šis pasiūlymas nesuderinamas su įstatymu, tokią išvadą ji padariusi remdamasi iš Vyriausybės gautu laišku. Tarybos narė Adelė Gedminienė pareplikavo merei, jog sprendimą priėmus dar iki birželio 1 d. su įstatymu nebūtų prasilenkta.
Iš tolimesnės posėdžio eigos tapo akivaizdu, kad tarybos nariai susirinko ne rajono gyventojų problemų spręsti, o aiškintis tarpusavio santykių. L. Karnila domėjosi, ar tokio klausimo teikimas svarstymui nelaikytinas rinkėjų papirkinėjimu. Tarybos narė Regina Bologovienė susirinkusiems ,,skaitė paskaitą” apie lietuvių kalbos gramatikos taisykles ir jų taikymą teikiamų klausimų rengimui. Tačiau esmė juk ne ta, kas ko siekia teikdamas šį klausimą svarstymui ar juo labiau ne ta, kiek dokumente įsivėlė gramatinių klaidų (nors, žinoma, tarybos nariai turėtų mokėti lietuvių kalbą). Atmesti siūlymą dėl neva neteisingo jo parengimo pasiūlė ir tarybos narė Alina Kovalevskaja. Tačiau, juk esmė, kaip pabrėžė tarybos narys, R. Rudzys, yra ta, jog nei viename savivaldybės veiklos planavimo dokumente, nėra numatyta, kaip bus pagerinta Žaizdrių infrastruktūra. Anot jo, jei jau valdančioji koalicija nesutinka sumažinti bendruomenei žemės mokesčio, tai turėtų numatyti, ką pastaroji už tai gaus. V. Petkevičius pridūrė, jog ši problema liečia ne tik Žaizdrių gyventojus, bet ir tam tikras prie Lentvario esančias teritorijas.
Džiugu, kad šį kartą nebuvo ,,pamiršta” leisti pasisakyti Žaizdrių bendruomenės pir-mininkei Andželikai Bobyrienei. Pastaroji paragino politikus ne žodžiais, o realiais darbais spręsti aptariamą klausimą. Merė E. Rudelienė patikino, jog ieškoma būdų, o J. Liesys pažymėjo, jog viskas bus padaryta po rinkimų. Beje, ši frazė posėdžio metu išsprūdo ne iš vieno politiko lūpų. Ir vis tik 13 balsų prieš padarė savo. Belieka klausti - kodėl gyventojai priešrinkiminiu laikotarpiu turi būti politinių peripetijų įkaitais?
,,Galvės“ redakcijos inf.
