Būtent šią savaitę čia vyko viena iš Parlamento plenarinių sesijų.

Kelionę pradėjome ankstyvą balandžio 3-iosios rytą. Pirmosios dienos tikslas – įveikti siaurus bei banguojančius Lenkijos kelius ir pasiekti Lenkijos – Vokietijos pasienyje esantį Slubicės miestelį. Toliau kelionę tęsėme Vokietijoje. Įprastiniais vaizdais tapo saulės kolektoriai, vėjo malūnai, šparagų plantacijos. Atvykome į vieną iš šešiolikos Vokietijos žemių - Tiuriningiją ir jos sostinę Erfurtą. Apsilankėme gotikinėje katedroje, Severijos bažnyčioje, dominikonų bažnyčioje, o užkopus į Šv. Petro tvirtovę, atsivėrė nuostabi miesto panorama.

Trečiąją kelionės dieną vykome ilgai lauktam vizitui į Strasbūrą. Galima sakyti, kad tai  yra neoficiali Europos sostinė arba ,,didžioji politinė scena“. Europos Parlamente buvome šiltai sutikti savo kraštiečių, išklausėme informatyvią paskaitą apie EP struktūrą ir veiklą bei turėjome galimybę pabendrauti su EP nare Radvile Morkūnaite – Mikulėniene. Pasak jos, viena iš labiausiai diskutuojamų temų yra padėtis Japonijoje. Tad turime vilties, kad ši neigiama patirtis padės susilaukti daugiau dėmesio ir mūsų šaliai dėl atominių elektrinių statymo kaimyninėse valstybėse. Turėjome galimybę stebėti ir EP posėdį bei kaip aktyviai dalyvauja mūsų išrinkti EP nariai. Tad budri lietuvių akis užfiksavo vieną iš savų EP narių, ne tik vėluojant į vykusį balsavimą, bet ir visą laiką prakalbant telefonu. Vos tik įėjus į salę čia buvo skaitomas Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareiškimas bei vyko diskusijos, o vėliau stebėjome ir patį balsavimo procesą, kuris buvo ganėtinai primityvus, be jokių diskusijų, nes viskas jau buvo nuspręsta, diskutuojant grupėse ir su Taryba, o čia tik įtvirtinamas formalumas.

Po šio oficialaus vizito turėjome progą pasižvalgyti po Strasbūro senamiestį. Lankėmės Dievo Motinos Katedroje, vyskupų rūmuose, turgaus aikštėjė, šv.Tomo bažnyčioje, šalia kanalų įsikūrusiame amatininkų rajone. Taip pat matėme astronominį laikrodį, viduramžių gynybinius bokštus. Ir galiausiai vėlai vakare parvykome į viešbutį Bavarijoje. Nepaisant to, kad apie švabus kuriama daugybė anekdotų, mus ši žemė pasitiko labai svetingai.

Toliau kelionę tęsėme per Bavarijos žemę, kuri priminė pasakų šalį: daugybė pilių, snieguotos kalnų viršūnės, o Liudviką II galima būtų įvardinti pasakų karaliumi, kadangi yra sukurta daugybė mitų ir legendų apie jį. Lankėmės itin vaizdingose vietovėse stovinčiose Liudviko II pilyse – Neušvanšteiną bei Hohenšvangau. Neušvanšteino pilis yra laikoma vienu didžiausių kultūros palikimų, vienu svarbiausių Vokietijos simbolių. Pakeliui sustojome Fiuseno mieste. Čia lankėmės Aukštutinėjė pilyje bei Šv. Magnuso vienuolyne. Didžiausią įspūdį paliko iliuzinė tapyba, pastatų puošyba, dekoravimas. Užsukome pasigrožėti žymiausia rokoko stiliaus bažnyčia Wieskirche (,,Pievų bažnyčia“). Sakoma, jog šioje Bažnyčioje gyvena laimė ir kiekvienas čia suranda sielos ramybę. Lankėmės Etalio benediktinų vienuolyne. Būtent čia yra Etalio Madona, vienuolyno globėja, kuri pritraukia daugelį lankytojų kiekvienais metais.

Kelionę tęsėme Niurnberge, dar vadinamame ,,Frankų centru“. Jis buvo įkurtas XI a. ir yra laikomas kultūros ir meno miestu. Buvo sugriauta apie 90% senamiesčio, tačiau šiuo metu yra viskas atstatyta. Paskutinę ekskursijos dieną užsukome į ,,Saksonijos Šveicariją“. Čia stūkso per milijonus metų susiformavę smiltaininiai kalnai. Atsiveria nuostabūs kalnų vaizdai. Ir, deja, jau teko vykti į paskutinį Vokietijos miestą – Drezdeną. Čia lankėmės Cvingeryje, matėme Zemperio operą, Teatro aikštę, Kunigaikščių rezidencijos rūmus, Briulio terasą, Katedrą.

Neįmanoma visų matytų kraštovaizdžių aprašyti popieriaus lape, tai verta pamatyti savo akimis, pajusti kalnuose tvyrančią harmoniją ir jėgą. Net įamžinus nuotraukose, didelė dalis vaizdų lieka už kadro. Tačiau gera nuotaika, juokas, kelionės įspūdžiai, lydėję kelionės metu, mūsų prisiminimuose išliks ilgam.

Aušra Lučinskaitė{jcomments on}