LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Trakų rajono agentūra kasmet sulaukia gyventojų pranešimų apie ne miškų ūkio teritorijoje augančių medžių neteisėtą kirtimą.
Ne kiekvieną galima
„Kasmet sulaukiame dešimtis pranešimų apie neleistiną medžių kirtimą. Dažniausiai gyventojai tai padaro dėl neišmanymo. Daugumoje atvejų, tai savo laukus tvarkantys savininkai,- teigia Vilmantas Musnikas, Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Trakų rajono agentūros vyriausiasis specialistas. - Jie nežino, kad beržai, eglės ir pušys, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukštyje), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga valstybinėje ar privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose. Tai netaikoma medžiams, augantiems privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų individualiuose sklypuose. Be leidimo negalima liesti ir augančių deklaruotuose laukuose: ąžuolų, uosių, klevų ir liepų, jei jų skersmuo didesnis kaip 20 centimetrų“.
LR Vyriausybė yra patvirtinusi sąrašą Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems. Šie kriterijai netaikomi vaismedžiams, vaiskrūmiams, natūraliai išaugusiems krūmams, augantiems valstybinės reikšmės kelių juostoje, viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje.
Bendras turtas neliečiamas
Saugotiniems medžiams priskiriami ir augantys miestų, miestelių ir kaimų bendro naudojimo teritorijose, mėgėjiškų sodų bendro naudojimo žemėje, kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius ir augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose. Be leidimo negalima liesti ir privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose augančių medžių.
Taip pat nedera kirsti ežerų, upių, tvenkinių pakrančių apsaugos juostose augančių ąžuolų, beržų, klevų ir uosių, jei jų skersmuo didesnis kaip 8 centimetrų. Neliečiami ir kiti medžiai, jei jų skersmuo siekia daugiau kaip 16 centimetrų.
Pasižymi lentvariečiai
Trakų rajono agentūros darbuotojai sulaukia oficialių ir anoniminių pranešimų apie tariamai neteisėtą medžių genėjimą ar kirtimą. Tikrinami visi pranešimai, nes daugumoje atvejų faktai pasitvirtina.
„Dažniausiai sulaukiame pranešimų iš Lentvario seniūnijos, tai savaime suprantama, nes čia susitelkusi didžiausia dalis rajono gyventojų, - sako V. Musnikas. – Motyvacija pranešimų būna įvairi, dažniausiai skambina ar rašo pilietiški gamtos sergėtojai, bet būna ir konfliktuojančių kaimynų. Gyventojas, ketinantis genėti ar kirsti medį, augantį ne miškų ūkio teritorijoje, turi kreiptis į seniūniją dėl leidimo. Tokiu būdu nepakenks gamtai ir sau, išvengs nemalonumų. Visada verta pasitikslinti, nes galbūt žmogus nutarė iškirsti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingą, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingą medį ar krūmą, kuris nors ir auga privačioje žemėje, bet jį saugotinu skelbia savivaldybė“.
Kainuoja
Neapdairiai kilnojantys kirvį prieš metų metais gamtos brandintą turtą, turėtų žinoti, kad tokie veiksmai veltui nepraeina. Kasmet teisminiu keliu išieškomos tūkstančius litų siekiančios sumos už saugotinų medžių kirtimą. Saugotino medžio vertė nustatoma pagal LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius. Už kiekvieną medžio kamieno skersmens centimetrą 1,3 m kamieno aukštyje, atsižvelgiant į medžių grupę, gali būti taikoma privaloma kompensacija nuo 10 iki 45 litų (už centimetrą). Pavyzdžiui, baltalksnio, blindės, drebulės, klevo uosialapio atkuriamoji vertė – 10 litų už centimetrą, o ąžuolo, paprastojo klevo, paprastojo skroblo ar uosio - 32 litai.
Be to, kaimų bendro naudojimo teritorijose augantiems medžiams atkuriamosios vertės įkainiai didinami 1,5 karto, gyvenamosiose teritorijose miestuose ir miesteliuose, visuomeninės paskirties teritorijose ir prie gatvių augantiems medžiams – 2, o istoriniuose želdynuose, valstybinės reikšmės parkuose, miesto centrinėje dalyje, senamiestyje, miesto ir miestelio parke ar skvere augantiems medžiams – 3 kartus.
Verta susimąstyti
Nutaręs pjauti medį turėtų susimąstyti ir apie tai, ko neteks gamta ir kokią reikšme tai turės žmogui. Juk medžiai ne tik džiugina akį puošdami mūsų aplinką, bet ir gerina oro sudėtį, teigiamai veikia mikroklimatą, mažina oro užterštumą, slopina triukšmą, apsaugo žemę nuo erozijos. O gyvenamojoje aplinkoje augantys medžiai mažina Saulės radiacijos poveikį. Be to jau įrodyta, kad augalų skleidžiami kvapai reguliuoja mikroflorą ir veikia mūsų imuninę sistemą.
Parengė Gražina Noreikienė
LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Trakų rajono agentūra kasmet sulaukia gyventojų pranešimų apie ne miškų ūkio teritorijoje augančių medžių neteisėtą kirtimą.
Ne kiekvieną galima
„Kasmet sulaukiame dešimtis pranešimų apie neleistiną medžių kirtimą. Dažniausiai gyventojai tai padaro dėl neišmanymo. Daugumoje atvejų, tai savo laukus tvarkantys savininkai,- teigia Vilmantas Musnikas, Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Trakų rajono agentūros vyriausiasis specialistas. - Jie nežino, kad beržai, eglės ir pušys, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukštyje), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga valstybinėje ar privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose. Tai netaikoma medžiams, augantiems privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų individualiuose sklypuose. Be leidimo negalima liesti ir augančių deklaruotuose laukuose: ąžuolų, uosių, klevų ir liepų, jei jų skersmuo didesnis kaip 20 centimetrų“.
LR Vyriausybė yra patvirtinusi sąrašą Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems. Šie kriterijai netaikomi vaismedžiams, vaiskrūmiams, natūraliai išaugusiems krūmams, augantiems valstybinės reikšmės kelių juostoje, viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje.
Bendras turtas neliečiamas
Saugotiniems medžiams priskiriami ir augantys miestų, miestelių ir kaimų bendro naudojimo teritorijose, mėgėjiškų sodų bendro naudojimo žemėje, kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius ir augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose. Be leidimo negalima liesti ir privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose augančių medžių.
Taip pat nedera kirsti ežerų, upių, tvenkinių pakrančių apsaugos juostose augančių ąžuolų, beržų, klevų ir uosių, jei jų skersmuo didesnis kaip 8 centimetrų. Neliečiami ir kiti medžiai, jei jų skersmuo siekia daugiau kaip 16 centimetrų.
Pasižymi lentvariečiai
Trakų rajono agentūros darbuotojai sulaukia oficialių ir anoniminių pranešimų apie tariamai neteisėtą medžių genėjimą ar kirtimą. Tikrinami visi pranešimai, nes daugumoje atvejų faktai pasitvirtina.
„Dažniausiai sulaukiame pranešimų iš Lentvario seniūnijos, tai savaime suprantama, nes čia susitelkusi didžiausia dalis rajono gyventojų, - sako V. Musnikas. – Motyvacija pranešimų būna įvairi, dažniausiai skambina ar rašo pilietiški gamtos sergėtojai, bet būna ir konfliktuojančių kaimynų. Gyventojas, ketinantis genėti ar kirsti medį, augantį ne miškų ūkio teritorijoje, turi kreiptis į seniūniją dėl leidimo. Tokiu būdu nepakenks gamtai ir sau, išvengs nemalonumų. Visada verta pasitikslinti, nes galbūt žmogus nutarė iškirsti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingą, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingą medį ar krūmą, kuris nors ir auga privačioje žemėje, bet jį saugotinu skelbia savivaldybė“.
Kainuoja
Neapdairiai kilnojantys kirvį prieš metų metais gamtos brandintą turtą, turėtų žinoti, kad tokie veiksmai veltui nepraeina. Kasmet teisminiu keliu išieškomos tūkstančius litų siekiančios sumos už saugotinų medžių kirtimą. Saugotino medžio vertė nustatoma pagal LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius. Už kiekvieną medžio kamieno skersmens centimetrą 1,3 m kamieno aukštyje, atsižvelgiant į medžių grupę, gali būti taikoma privaloma kompensacija nuo 10 iki 45 litų (už centimetrą). Pavyzdžiui, baltalksnio, blindės, drebulės, klevo uosialapio atkuriamoji vertė – 10 litų už centimetrą, o ąžuolo, paprastojo klevo, paprastojo skroblo ar uosio - 32 litai.
Be to, kaimų bendro naudojimo teritorijose augantiems medžiams atkuriamosios vertės įkainiai didinami 1,5 karto, gyvenamosiose teritorijose miestuose ir miesteliuose, visuomeninės paskirties teritorijose ir prie gatvių augantiems medžiams – 2, o istoriniuose želdynuose, valstybinės reikšmės parkuose, miesto centrinėje dalyje, senamiestyje, miesto ir miestelio parke ar skvere augantiems medžiams – 3 kartus.
Verta susimąstyti
Nutaręs pjauti medį turėtų susimąstyti ir apie tai, ko neteks gamta ir kokią reikšme tai turės žmogui. Juk medžiai ne tik džiugina akį puošdami mūsų aplinką, bet ir gerina oro sudėtį, teigiamai veikia mikroklimatą, mažina oro užterštumą, slopina triukšmą, apsaugo žemę nuo erozijos. O gyvenamojoje aplinkoje augantys medžiai mažina Saulės radiacijos poveikį. Be to jau įrodyta, kad augalų skleidžiami kvapai reguliuoja mikroflorą ir veikia mūsų imuninę sistemą.
Parengė Gražina Noreikienė
