Tradicinė verba — kadagio ir gluosnio šakelių puokštė, perrišta raudonu kaspinu. Sprogstantys ar jau žaliuojantys augalai turi magiškų galių. Gluosnis, karklas yra gyvybinių jėgų simbolis, o kadagio šakelė kaip ir raudonos spalvos kaspinas turi apsauginių galių nuo piktų žmonių, blogos akies, nelaimių ir kitų negandų. Todėl pašventinta verba nuplaktas žmogus bus sveikas ir laimingas.

Vienas iš privalomų velykinių papročių — dažyti bei marginti kiaušinius. Tai labai sena ir įvairi ne tik mūsų, bet ir daugelio Europos bei pasaulio tautų tradicija. Lietuvoje kiaušinių marginimas — privalomas Didžiojo šeštadienio vakaro ritualas. Juos margindavo dideli ir maži, jauni ir seni. Šios tradicijos dauguma šeimų laikosi ir šiomis dienomis.

Simbolizuoja prisikėlimą

Kiaušinis — gyvybinės galios, sveikatos, augimo šaltinio simbolis. Margutis simbolizuoja prisikėlimą, naujos gyvybės atsiradimą, augalijos gimimą, augimą, žydėjimą ir vaisingumą. Margučio galios lyginamos su pasėlio grūdo galiomis, nes kiekvienas jų geba išauginti naują gyvybę. Margintas kiaušinis buvo naudojamas visose pavasario šventėse bei šeimos ritualuose. Kiaušinis buvo ir žemdirbio ūkio atributas. Į pirmą suartos dirvos vagą būtinai dėdavo margutį, kad pasėliai geriau augtų. Margučius nešdavo ant mirusių artimųjų kapų. Nevalia buvo margutį tiesiog išmesti, jį sušerdavo gyvuliams arba užkasdavo žemėje. Tiek margučio spalva, tiek raštai turėjo sustiprinti gyvybę teikiančio kiaušinio galią.

Spalvų reikšmė

Seniau kaime kiaušinius dažydavo natūraliais augaliniais dažais. Tam naudojo svogūnų lukštus, ąžuolo ar juodalksnio žievę su rūdimis, beržo pumpurus, eglės spyglius, rugių želmenis, samanas, kmynus, mėlynių uogų nuovirą, ievos žievę bei uogas, jonažolių, medetkų, ramunėlių žiedus, burokėlių skystimą ir t.t. Dažniausiai pasitaikantis juodos spalvos margutis simbolizuoja motiną žemę bei deivę Žemyną. Juodos spalvos fone išryškėja balti, gelsvi ar raudoni raštai. Grynai juodą vienspalvį margutį dovanodavo priešui. Antroji pagal populiarumą raudona spalva yra gyvybę palaikančio kraujo spalva, gimimo ir gyvenimo, ugnies ir saulės simbolis. Žalia spalva norima paskatinti pavasario augmeniją greičiau sužaliuoti. Ji simbolizuoja pasėlių želmenis, ramybę ir viltį. Rečiau pasitaikanti mėlyna spalva simbolizuoja dangų, nuo kurio reiškinių tiesiogiai priklauso pasėlių augimas ir derlingumas. Dažnai kiaušiniai marginami gelsva bei rusva subrendusių javų spalva. Ji simbolizuoja jaunystę ir kuklumą.

Margutį galima perskaityti

Kiaušinių marginimo būdai Lietuvoje yra gana įvairūs. Augaliniais dažais viena spalva dažyti kiaušiniai yra vienas seniausių marginimo būdų. Labai mėgiama ir beveik kiekvienoje šeimoje naudojama technika – batika. Kiaušinis apdėliojamas svogūnų laiškais, įvairiomis šviežiai prasikalusiomis žolelėmis, pirmaisiais pavasarinių gėlių žiedais, samanomis, pataisais, džiovintais augaliukais, suvyniojamas į drobę, marlę ar kojinę ir verdamas dažuose. Išėmus ir atvyniojus išryškėja nuostabūs gamtos raštai bei spalvos. Dažnai naudojama ir skutinėjimo technika. Kietai išvirti ir viena spalva nudažyti margučiai skutinėjami peiliuku, adata ar kitokiu aštriu smailiu įrankiu. Įgudę meistrai išskutinėja gražiausius raštus bei piešinius. Tokiame kiaušinyje gali perskaityti savo šeimos ar net viso kaimo istoriją. Geriausi skutinėtojai nuo seno buvo vyrai. Moterys dažniau naudodavo marginimo vašku techniką. Raštus ant pašildyto kiaušinio išrašydavo karštu vašku su mediniu pagaliuku, ant vinies pasmeigtu vikio grūdu ar smeigtuko galvute. Visas piešinys komponuojamas iš daugybės taškų ir į vieną galą plonėjančių brūkšnelių, panašių į pailgą lašą. Iš jų formuojami įvairūs raštai sudaromi iš kažkada buvusių prasmingų geometrinių ženklų, formų bei simbolių. Tai saulutės, spiralės, kryžiukai, žalčiukai, dantukai, žiedeliai, eglutės, paukščio pėdelės, rūtelės ir kiti simboliai.

Margučių raštai tolimoje praeityje turėjo simbolinę bei magišką prasmę ir išsaugojo daug senųjų lietuviškų tikėjimų simbolių. Mūsų tauta išsaugojo juos kaip baltų kultūros apraišką. Žinant šių simbolių reikšmes, margutį galima perskaityti kaip raštą ar palinkėjimą, pasiekusį mus iš tolimos praeities.

Dalia Mockevičienė Etnomuzikologė, etnografė bei amatininkė{jcomments on}