Tu esi ta pakirdusio ryto Aušrinės liepsnelė šviesi Ir vidunaktį vėsų užkritus Ant žiedo raselė esi...
Tu esi ta pavasario upės Srovė gaivalingai drąsi Ir gegutė klevelin įtūpus, Ir šlaito žibutė esi...
Tu esi ta lakaus vyturėlio Suvirpus giesmelė garsi Ir nubalusį džiaugsmą iškėlus Ievos viršūnėlė esi...
Tu esi ta nugrimzdus, paskendus Pilis ir jos lobiai visi, Visos pasakos, visos legendos, Visi padavimai esi...
Tu esi ta bekraštė mėlynė, Pražydus šventam ilgesy, Ir širdy išnešiota tėvynė, Ir džiaugsmas, ir laimė esi!
(Jonas Aistis, „Tu esi“)
Mūsų šalies nepriklausomybė buvo prarasta, bet kova dėl jos nesiliovė niekada. Praėjus 50-čiai metų nuo Lietuvos nepriklausomybės praradimo, 1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 metais svetimų jėgų panaikintas Lietuvos Respublikos suverenių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra Nepriklausoma Valstybė. Akte remiamasi 1918 m. Vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės galios. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Tarybos nariai. Už Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“ balsavo 124 deputatai, susilaikė 6, prieš balsavusiųjų nebuvo. Kovojant dėl nepriklausomybės, daug buvo padaryta dar iki 1991 m. Kovo 11-osios. Bene svarbiausia – Ribentropo-Molotovo pakto ir jo slaptųjų protokolų atskleidimas visuomenei ir visam pasauliui. Dar vienas ne ką mažiau svarbus žingsnis – pripažinimas LTSR Aukščiausiosios Tarybos paskutinėje sesijoje, jog Ribentropo-Molotovo paktas ir slaptieji protokolai neturi jokios juridinės galios. Sovietų Sąjunga nenorėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. 1991 m. sausio 8 d. SSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas įsakė įvesti desantininkų padalinius į Baltijos šalis. Į Lietuvą pradėjo vykti divizijos daliniai iš Pskovo. Sausio 9 d. Michailas Gorbačiovas apkaltino Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą siekimu atkurti „buržuazinę“ santvarką. Sausio 12 d. Vilniaus gatvėse pradėjo judėti šarvuočiai. Naktį į sausio 13-ąją Vilniuje lietuviai stojo ginti kareivių ketinamo užgrobti spaudos pastato, televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato, Parlamento. Gindami televizijos bokštą žuvo 14 žmonių. Pasaulis pasmerkė SSRS veiksmus. Lietuvos palaikyti atvyko delegacijos iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos, Moldavijos, Lenkijos, Vengrijos. Rusija pripažino visišką Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. liepos 29 d. su Lietuva pasirašydama sutartį dėl tarpvalstybinių santykių. Visame pasaulyje Lietuvos nepriklausomybė buvo pripažinta po 1991 m. rugpjūčio mėnesį įvykusio pučo Maskvoje. Trumpai apžvelgę istoriją, matome, koks ilgas ir sudėtingas buvo mūsų Tėvynės ir jos gynėjų kelias, siekiant išsikovoti Laisvę ir Nepriklausomybę. Solidarumo, vienybės ir meilės savo Tėvynei dėka buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas. Miniatiūrinė valstybė, vos įžiūrima pasaulio žemėlapyje, išsikovojo Laisvę ir nusimetė priespaudos jungą nuo vienos didžiausių pasaulyje valstybių. Šią iškovotą Laisvę savo širdyse nešiojame jau 26-erius metus. Įdomu, ką kiekvienam iš mūsų šiandien reiškia šis skambus žodis? Tikime, jog „Vardan tos Lietuvos/ Vienybė težydi“! Sveikiname Jus, brangieji „Galvės“ laikraščio skaitytojai, su Lietuvos Valstybės atkūrimo diena! „Galvės“ laikraščio redakcija
