Ir ši maestro Donato Katkaus mintis skatina susimąstyti. Išties, labai dažnai gyvenime patenkame po gaivališkų pokyčių lietumi ir net nesivarginame išskleisti skėčio, nes mums patinka šokti balose. Džiaugtis saule bei pasirodančia vaivorykšte.
Net ir tuomet, kai lietaus nelaukiame, neturime kito pasirinkimo kaip tik pasiduoti stichijai, kuri nėra mums pavaldi.
Mums nepavaldus ir laikas, tad visai nesvarbu, kokie mūsų batai, vaiko, suaugusio ar senolio – kol esame gyvi dvasia, tol siekiame patirti tai, kas mūsų gyvenimui teikia džiaugsmą. Ir net tada, kai esame basi, nuogi?... Tuomet – ypatingai.
Kultūra. Menas. Muzika. Tai yra kiekvieno iš mūsų asmenybės ir visuomenės atspindys. Priešistorę siekianti muzikos, kaip vienos iš meno rūšių pradžia, patyrė daugybę pokyčių, bet niekados neprarado savo aktualumo. Mitologinis muzikos kaip mūzų meno ar filosofinis santykio tarp visatoje išsidėsčiusių ir „skambančių“ planetų suvokimas dabartyje pavirto didžiule „permainų muzikos laboratorija“.
1975 m. UNESCO Tarptautine muzikos diena paskelbė spalio 1-ąją. Beveik keturias dešimtis metų minime muzikos – seniausios iš visų kalbų, galima teigti netgi mūsų pirmapradės, „gimtosios“ kalbos dieną.
Manoma, kad muzika atsirado drauge su darbu. Žmonėms bedirbant reikėjo bendrauti, šūkauti, taigi muzika tarsi ir kilo iš šūksnių. Yra pagrindo taip manyti, nes šūksnių, kaip melodijų pagrindo, yra daugelyje pasaulio kultūrų. Tokiu būdu galima teigti, kad muzika yra ankstyvesnė net už kalbą. Muzikos, o ypač instrumentų atsiradimas taip pat gali būti siejamas su pačiu darbo procesu. Juk dirbantiems žmonėms galbūt reikėjo ko nors prie to darbo – smagiai padainuoti, pamušti kokius nors įrankius, papūsti kokią dūdą.
Muzika ne tik palengvina darbą. Muzika gydo. Psichologai teigia, kad muzika galima gydyti neurozę, depresiją, širdies ir kraujagyslių ligas, numalšinti skausmą. Tam tikrą muziką patariama klausytis ir skirtingu dienos metu. Rytą – greitą muziką (populiariąją, rokenrolą), kuri suteiktų energijos, pakeltų nuotaiką, vakare prieš miegą – ramią, atpalaiduojančią (klasikinę, romantinę), kuri nuramintų, padėtų ramiai užmigti, gerai pailsėti.
Manoma, kad taip pat natūraliai, kaip vaikas pradeda kalbėti, jis gali įsiminti ir muzikinę kalbą, filosofo Platono teigimu – svarbiausią priemonę formuojant moralinę discipliną. Muzika teikia intelektualiąją naudą, lavina vaizduotę, ugdo bei turtina jausmų pasaulį. Su muzika vaikas auga laimingesnis, išryškėja jo jautrumas, arba, priešingai, muzika jam padeda tapti disciplinuotu ir paklusnesniu, mąstančiu ir siekiančiu užsibrėžto tikslo žmogumi.
Muzika reiškiama natomis, bet pačia giliausia prasme atsiskleidžia anapus jų. Tokiu būdu kiekvieno iš mūsų gyvenime ji tampa svarbia tiek, kiek giliai sugebame ją priimti ir įausti savo kasdienybėje.
Su muzikos diena!
Justina ORLOVSKYTĖ
Trakų meno mokyklos direktorės pavaduotoja
Ir ši maestro Donato Katkaus mintis skatina susimąstyti. Išties, labai dažnai gyvenime patenkame po gaivališkų pokyčių lietumi ir net nesivarginame išskleisti skėčio, nes mums patinka šokti balose. Džiaugtis saule bei pasirodančia vaivorykšte.
Net ir tuomet, kai lietaus nelaukiame, neturime kito pasirinkimo kaip tik pasiduoti stichijai, kuri nėra mums pavaldi.
Mums nepavaldus ir laikas, tad visai nesvarbu, kokie mūsų batai, vaiko, suaugusio ar senolio – kol esame gyvi dvasia, tol siekiame patirti tai, kas mūsų gyvenimui teikia džiaugsmą. Ir net tada, kai esame basi, nuogi?... Tuomet – ypatingai.
Kultūra. Menas. Muzika. Tai yra kiekvieno iš mūsų asmenybės ir visuomenės atspindys. Priešistorę siekianti muzikos, kaip vienos iš meno rūšių pradžia, patyrė daugybę pokyčių, bet niekados neprarado savo aktualumo. Mitologinis muzikos kaip mūzų meno ar filosofinis santykio tarp visatoje išsidėsčiusių ir „skambančių“ planetų suvokimas dabartyje pavirto didžiule „permainų muzikos laboratorija“.
1975 m. UNESCO Tarptautine muzikos diena paskelbė spalio 1-ąją. Beveik keturias dešimtis metų minime muzikos – seniausios iš visų kalbų, galima teigti netgi mūsų pirmapradės, „gimtosios“ kalbos dieną.
Manoma, kad muzika atsirado drauge su darbu. Žmonėms bedirbant reikėjo bendrauti, šūkauti, taigi muzika tarsi ir kilo iš šūksnių. Yra pagrindo taip manyti, nes šūksnių, kaip melodijų pagrindo, yra daugelyje pasaulio kultūrų. Tokiu būdu galima teigti, kad muzika yra ankstyvesnė net už kalbą. Muzikos, o ypač instrumentų atsiradimas taip pat gali būti siejamas su pačiu darbo procesu. Juk dirbantiems žmonėms galbūt reikėjo ko nors prie to darbo – smagiai padainuoti, pamušti kokius nors įrankius, papūsti kokią dūdą.
Muzika ne tik palengvina darbą. Muzika gydo. Psichologai teigia, kad muzika galima gydyti neurozę, depresiją, širdies ir kraujagyslių ligas, numalšinti skausmą. Tam tikrą muziką patariama klausytis ir skirtingu dienos metu. Rytą – greitą muziką (populiariąją, rokenrolą), kuri suteiktų energijos, pakeltų nuotaiką, vakare prieš miegą – ramią, atpalaiduojančią (klasikinę, romantinę), kuri nuramintų, padėtų ramiai užmigti, gerai pailsėti.
Manoma, kad taip pat natūraliai, kaip vaikas pradeda kalbėti, jis gali įsiminti ir muzikinę kalbą, filosofo Platono teigimu – svarbiausią priemonę formuojant moralinę discipliną. Muzika teikia intelektualiąją naudą, lavina vaizduotę, ugdo bei turtina jausmų pasaulį. Su muzika vaikas auga laimingesnis, išryškėja jo jautrumas, arba, priešingai, muzika jam padeda tapti disciplinuotu ir paklusnesniu, mąstančiu ir siekiančiu užsibrėžto tikslo žmogumi.
Muzika reiškiama natomis, bet pačia giliausia prasme atsiskleidžia anapus jų. Tokiu būdu kiekvieno iš mūsų gyvenime ji tampa svarbia tiek, kiek giliai sugebame ją priimti ir įausti savo kasdienybėje.
Su muzikos diena!
Justina ORLOVSKYTĖ
Trakų meno mokyklos direktorės pavaduotoja
