- Galvė - https://www.galve.lt -

Kylanti akordeono žvaigždė iš Paluknio

[1]

Akimirka Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos kiemelye, 2017 metai.

Paluknyje gimusi ir augusi dvidešimtmetė Patricija Makutonovič – kylanti akordeono žvaigždė. Mergina ne tik du kartus apdovanota Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos raštu už muzikinius nuopelnus, bet ir prizinių vietų laimėtoja tarptautiniuose konkursuose Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Italijoje. Su Patricija kalbamės apie studijas Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje (LMTA), muziką ir akordeono kultūrą Lietuvoje.

Patricija, kada pradėjai domėtis muzika?

Domėtis muzika ir groti pradėjau būdama 7 metų. Dabar studijuoju Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje atlikimo meną, akordeoną. Šiemet baigiu 2 kursą.

Kas lėmė pasirinkimą studijuoti Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje?

Manau, kad čia dirba tikri muzikos profesionalai. Vienas jų – mano specialybės dėstytojas, LMTA akordeono katedros vedėjas Raimondas Sviackevičius. Jis man yra didžiausias autoritetas ir įkvėpėjas. Tai, ką jis padarė/pasiekė akordeono kultūroje Lietuvoje, yra tikrai įspūdinga. Jis ne tik groja koncertuose, festivaliuose, dėsto LMTA, nuo 2008 metų jis – tarptautinių akordeono festivalių Vilniuje ir Palangoje meno vadovas.

Kodėl pasirinkai groti akordeonu?

Tai – iš tikrųjų unikalus instrumentas. Visada juo žavėjausi, bet studijuojant Vilniaus Tallat-Kelpšos konservatorijoje, po truputį atradau, pažinau šio instrumento galimybes bei savybes, taip ir „užsikabinau“.

Kokią muziką klausai laisvalaikiu?

Laisvalaikiu klausau įvairios muzikos: baroko (Johano Sebastiano Bacho), klasicizmo (Liudviko van Bethoveno), šiuolaikinės akordeono muzikos, taip pat ir pop muzikos. Nors, tiesą sakant, paskutiniu metu pamėgau ir roką (šypsosi, – aut. past.). Dabar mano top 3 klausomiausios grupės yra: „Led Zeppelin“, „Pink Floyd“ ir „The Rolling Stones“.

Klasikinė muzika ir jaunas žmogus. Tikrai ne kiekvienas jaunuolis klausosi klasikinės muzikos savo noru. Suprantu, kad kaip žmogus, studijuojantis muziką, esi priversta susipažinti su visais muzikos žanrais, visgi, kaip manai, ar klasikinei muzikai reikia subręsti? Ją suprasti, klausyti ir pamėgti gali bet kas?

Nemanau, kad klasikinei muzikai reikia subręsti, ją klausyti žmogus arba pasirenka, arba ne. Tai – subtilus dalykas, kurį toli gražu ne visi supranta. Kalbant apie mano bendraamžius, apskritai abejoju ar dauguma yra ką nors apie klasikinę muziką girdėję (tiesa, man dėl to truputį apmaudu).

Kokius akordeono kūrinius rekomenduotum paklausyti skaitytojams, kurie norėtų praplėsti savo muzikinį akiratį?

Rekomenduočiau šiuos 3 kūrinius, kurie yra labai kontrastingi:

  1. A. Kusyakov „Images of the passing time” – I, II, XII dalys
  2. V. Semionov „Kalina krasnaya”
  3. S. Mossenmark „Wood Spirit”

Kaip manai, kokią įtaką muzika daro jaunam žmogui?

Muzika daro tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką ne tik jaunam žmogui, bet apskritai visiems. Ji gali ir išlaisvinti (tam tikra prasme), ir užblokuoti žmogaus pasąmonę.

Nors dauguma dainų apie meilę, gėrį ir grožį, dainų tekstuose galima rasti visko: nuo alkoholio vartojimo skatinimo, iki smurto temų. Kaip manai, kiek atlikėjas atsakingas už tai, kokią žinutę transliuoja?

Manau, kad atlikėjas yra 100% atsakingas už tą žinutę, kurią perteikia kūrinyje. Kadangi aš pati esu instrumentalistė, o ne vokalistė, mums perteikti kūrinio esmę yra žymiai sunkiau. Mes nedainuojame (nebent to reikalauja kompozitorius), netariame žodžių, viskas, ką mes turime – tai emocijos (žinutė), kurias privalome perteikti.

[2]

„Trio in Black“ – Patricija Makutonovič, Salvijus Aukštuolis ir Rimantas Treigys. Patricija, paklausta, kodėl ansamblis vadinasi „Trio in Black“ juokavo, kad būtų smagu, jei visų mėgstamiausia spalva būtų juoda, tai lengvai paaiškintų pavadinimo reikšmę (Trio in Black, angl. – juodasis trio), visgi, pavadinimas pasirinktas, nes atrodo ir skamba visai rimtai, – pasakoja atlikėja.  2018 metai.

Žvelgiant į tavo muzikinių pasiekimų sąrašą: prizinės vietos respublikiniuose, nacionaliniuose bei tarptautiniuose konkursuose, esi įvertinta ir kaip solo atlikėja, ir su ansambliu „Trio in Black“. Taip pat GRAND PRIX apdovanojimai, smalsu, kaip visa tai pavyko? Esi talentinga ar/ir darbšti?

Mano talentas? Vien talentu to nevadinčiau. Taip, mano tėtis anksčiau grojo akordeonu, mama irgi muzikalus žmogus, bet aš nemanau, kad turiu talentą groti, tai tiesiog neapsakomas smalsumas daryti vis daugiau ir daugiau bei siekti užsibrėžto tikslo.

Koks tavo sėkmės receptas?

Mano manymu, nėra tokio dalyko kaip „sėkmės receptas“. Yra tik didelis noras ir sunkus darbas. Groju daug, bet valandų, praleistų grojant, neskaičiuoju, nes nematau tam prasmės. Kaip sakoma, kad svarbiausia kokybė, o ne kiekybė.

Kaip sekasi studijuoti? Kokie dalykai labiausiai patinka, o kas sunku/nepatinka?

Studijos LMTA yra iš tiesų įdomios. Labiausiai patinka su grojimu susiję dalykai (specialybė, ansamblis, orkestras). Iš esmės, manau, visos paskaitos mane lavina kaip asmenybę, būsimą profesionalią atlikėją.

Kokie įvykiai labiausiai įstrigo iš praėjusių dviejų metų LMTA?

Per šiuos dvejus metus LMTA turėjau nemažai nuotykių. Labai džiaugiuosi, kad kartu su akordeono katedros studentais ir dėsytojais nemažai keliavome – aplankėme Lenkiją, Latviją, Estiją. Taip pat su ansambliu „Trio in Black“ surengėme nemažai koncertų Lietuvoje ir užsienyje.

Kaip atsirado „Trio in Black“ ansamblis?

Salvijų ir Rimantą sutikau Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, ten kartu mokėmės. Vėliau visi įstojome į LMTA ir nusprendėme pamėginti groti kartu.

Geriau jautiesi grodama viena ar ansamblyje?

Abiem atvejais puikiai jaučiuosi. Tiek solo, tiek su trio galiu atskleisti skirtingas savo puses ir emocijas scenoje.

Kaip sutariate su ansamblio vaikinais, ar nekyla ginčų dėl atlikimo, kūrinių pasirinkimo?

Kartu mes praleidžiame daug laiko. Būna, kad ir mūsų nuomonės išsiskiria, bet visuomet stengiamės ieškoti kompromisų, prašome dėstytojų pagalbos arba kritikos.

Ką ir kur groja „Trio in Black“?

Grojame įvairią programą: nuo klasikos iki šiuolaikinės – akademinės muzikos. Esame dalyvavę konkursuose Lietuvoje, Lenkijoje, Italijoje. Taip pat turime savo Facebook puslapį, kuriame publikuojame  naujienas apie buvusius ir būsimus pasirodymus, dalijamės savo muzika.

[3]

Viena paskutiniųjų Patricijos fotosesijų Vilniaus rotušės aikštėje, 2019 metai.

Patricija, kaip įsivaizduoji save po 10 metų? Apie ką svajoji?

Tikiuosi, kad po 10 metų būsiu profesionali solistė. Jeigu ne, tai tikiuosi VIS TIEK būti scenoje su mūsų trio 🙂. Norėčiau pradėti bendradarbiauti su jaunais kompozitoriais, kurti naujus akordeono projektus Lietuvoje.

Kuo dar užsiimi be muzikos?

Neseniai atradau naują hobį – afišų/plakatų kūrimą. Be to, kartais skaitau knygas arba piešiu. Turėdama laisvo laiko, stengiuosi būti kuo daugiau su šeima ir draugais.

Koks tavo ryšys su Trakais? Kaip manai, ar pakankamai aktyvus Trakų jaunimas, ar įsitraukę jauni žmonės į vietos veiklas?

Pati visada gyvenau Trakų rajone, Paluknyje, dėl to man pakankamai sudėtinga vertinti Trakų jaunimą ir žmones. Paluknyje jaunimas atrodo aktyvus.

Ar dalyvauji Paluknio bendruomenės gyvenime?

Esant galimybei, stengiuosi aktyviai dalyvauti visuomeniniuose renginiuose. Studijos niekada nepasiglemš mano laiko, aš pati jį su didžiuliu malonumu dovanosiu grojimui. Baigus studijas, vienareikšmiškai noriu likti sostinėje, bet neatmetu galimybės plėsti profesionalaus akordeono kultūrą ir savo krašte.

Ačiū už pokalbį!

Viktorija Steniulytė

Patricijos Makutonovič nuotr.