Šį rudenį, kartu su ištikimaisiais „Galvės“ laikraščio skaitytojais, minime „Galvės“ 70 metų sukaktį. Tai yra mūsų ir vyresniosios kartos Trakų rajono istorijos metraštis, nors tą sunkią mūsų laikų istorijos praeitį dažnas gali vertinti savaip...

Laikraštis „Galvė“ yra gimęs Inklėriškių miške, Rūdninkų girioje ties Palukniu karo metais, kariniu pavadinimu „Partizanų šūkis“. Po to buvo pervadintas į „Trakiečių šūkį“, „Pergalės vėliavą“, kuri Chriuščioviniu – Brežneviniu laikotarpiu tapo „Spartuoliu“, o papūtus „perestroikos“ vėjams - „Galve“.

Korespondentų mokykla

Giliu sovietmečiu „Spartuolio“ redakcija, vykdydama komunistų partijos nutarimus skleisti sovietinę propagandą į mases, įkūrė dvimetę (1972 – 1974 m.) neetatinių korespondentų mokyklą. Į ją rinkosi įvairaus amžiaus kūrybos siekiančių žmonių iš įvairiausių rajono organizacijų. Neetatiniai korespondentai buvo tikri Trakų rajono istorijos metraštininkai.

„Spartuolio“ redakcija į šios mokyklos užsiėmimus kviesdavosi lektorių iš tuometinės „Žinijos“ draugijos, Vilniaus universiteto, kitų žymių kultūros, švietimo ir mokslo žmonių.

Daugėjo naujienų

Paskaitos vyko šeštadieniais. Redakcijos darbuotojai analizuodavo neetatinių korespondentų parašytus rašinius, rengė juos spaudai, aiškindavo, kaip rengti informaciją. Su aktyviausiais neetatiniais korespondentais rengė kūrybines išvykas.

Mokykloje išmoktus teorinius dalykus panaudodavome praktiškai, o laikraštyje atsirasdavo naujos rubrikos. Po neetatinių korespondentų susitikimo su žemdirbiais Paluknyje, laikraštyje atsirado puslapis „Svečiuojamės prie Merkio krantų“.

Įsimintina buvo kelionė po Aukštadvario apylinkes. Čia susitikome su mokytoju, kraštotyrininku Motiejumi Venzlausku, poetu ir tautodailininku Jonu Kasparavičiumi, jo sūnumis – rašytoju ir žurnalistu Ramūnu ir poetu, tautodailininku Vydu. Taip gimė puslapis „Sustok, akimirka žavinga“.

Fotografai siekė meistriškumo

 Buvo kelios mokyklos klausytojų kūrybinės grupės. Vieni rašė žinutes iš savo gyvenamosios vietos, darbovietės, kiti labiau mėgo satyrą, humorą, literatūrinę kūrybą ar fotografiją. Pradedantiesiems fotografams vadovavo žinomas Trakų krašto fotomenininkas Vytautas Monkevičius. Buvo renkama geriausia savaitės, mėnesio nuotrauka, tiesiog kabinete ant sienos buvo rengiamos parodos. Literatūrinį puslapį „Galvės vėjas“ daugiausia užpildydavo neetatiniai korespondentai.

Įsimintini susitikimai

Redakcijoje vykdavo daugybė įsimintinų susitikimų su įdomiausiais žmonėmis. Iš atminties neišdils susitikimas su poetu Pauliumi Širviu. Po poros savaičių nuo susitikimo sužinojome – poetas išėjo...Anapilin.

Meistriškumo mokėmės, patirties sėmėmės iš tokių fotomenininkų kaip P. Karpavičius, „Švyturio“ žurnalistas M. Rebys, Vilniaus universiteto žurnalistikos katedros vedėjas L. V. Žeimantas, „Eltos“ direktorius aukštadvarietis A. M. Stankevičius, „Tiesos“ laikraščio redaktorius pavaduotojas D. Šniukas, „Šluotos“ žurnalo skyriaus vedėjas D. Roda, žinomas žurnalistas J. Bulota. Bendravome su rašytoja, poete Vytaute Žilinskaite, rašytoju B. Jauniškiu, poetu S. Žlibinu.

Išugdyti žurnalistai

 Korespondentų mokyklą noriai lankė jaunimas, iš kurio žymiais žurnalistais tapo, pavyzdžiui Aukštadvario vidurinės mokyklos moksleivis Jurgis Pekarskis (dirbo ir „Galvės“ redaktoriumi), lentvarietis žurnalistas Jonas Okmanas, trakietė Aušra Vercinkevičiūtė (televizijos žurnalistė), paluknietė žurnalistė Neringa Gaidytė ir kiti.

 Poreikis kurti

 Maždaug prieš 15 metų į Trakų viešąją biblioteką susirinko rajono literatų brolija „Aukuras“. Pasirodė, kad tarp brolijos narių – daug žmonių, kurie rašė į tuometinį „Spartuolį“. Daugelis jau pasidabinę balta šarma, bet vis tiek kupini ryžto kurti, rašyti. Dauguma jau išleidę autorines knygas ar su keliais autoriais publikavę savo kūrybą rinktinėse.

Susibūrę išleidome mūsų kūrybos almanachą „Paparčio žydėjimas“. Elektrėnų krašto plunksnos broliai ir sesės išleido savo kūrybos rinktinę „Laiko ženklai“. Po to trakiečiai išleido poezijos rinktines „Trakuvos poeziją“, „Nematuokime laiku“, „Trakuvos literatų kūryba“.

Daugeliui tuometinių neetatinių korespondentų „Spartuolyje“ sužadintas poreikis neblėsta ir dabar, kai „Spartuolis“ jau seniai yra „Galvė“, spalio 15 dieną minėjusi 70 - metį.

 Būrys talkininkų

 Neetatiniai korespondentai buvo didelė jėga ir pirmi laikraščio pagalbininkai. Pasak tuometinės „Spartuolio“ žurnalistės Joanos Kačinauskaitės – Katinienės, neetatiniai korespondentai buvo „didelis cinkas“.

Lentvarietis „Kaitros“ gamyklos darbininkas Mykolas Šredas net tada drąsiai kovojo su sovietiniu biurokratizmu, lentvarietė kranininkė Nina Kalašnikova rašė ne tik žinutes, bet ir eiles. Rūdiškietė Valentina Podgornaja, dirbusi geležinkelių sistemos inžiniere – rašė eiles, apybraižas, noveles, pensininkės pedagogės Emilijos Surgautienės sukurtos pasakos buvo spausdinamos ne tik „Spartuolyje“, bet ir skambėjo per Vilniaus radijo laidą „Labanakt, vaikučiai“. Semeliškių vidurinės mokyklos direktorė išgarsėjo kaip poetė, o dar kur šmaikštuolis nuo Laičių Vytautas Petkus, o kur dar daugybė kitų redakcijos talkininkų, kurių pavardėms išvardinti reikėtų kelių laikraščio puslapių. Daugelio iš jų jau nėra tarp mūsų. Telengva jiems būna Amžinybė.